Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Z. A., jos įgaliotai atstovei advokatei K. Č., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotam atstovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados viršininkui E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Z. A. skundą dėl 2014 m. spalio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-20149102-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas Z. A. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti 2014 m. spalio 17 d. nutarimą ir juo jai paskirtą administracinę nuobaudą, bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad 2014 m. spalio 17 d. Kauno rajono PK Raudondvario PN viršininko nutarimu ji buvo nubausta už tai, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. namuose laikė tariamai denatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jos namuose buvo rasta dezinfekcinė priemonė, kuri yra plačiai naudojama ir visiems prieinama, pats tyrimas buvo atliktas skubotai, išvados paremtos spėliojimais ir prielaidomis, todėl pareigūnai nepagrįstai jai paskyrė administracinę nuobaudą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados viršininkas E. D. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog policijos nuovados viršininkas tinkamai įvertino visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, surinktus įrodymus, teisingai nutarimu paskyrė nuobaudą pažeidėjui, todėl panaikinti nutarimą nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdžio metu Z. A. skundą palaikė ir prašė teismo jį tenkinti, teismui paaiškino, kad ji skiesto spirito nelaikė, turėjo tik užsipylusi žoleles, o kituose jos namuose rastuose buteliukuose buvo dezinfekcinis skystis. Mano, kad yra neteisingai nubausta, nes ji nežinojo, jog namie negalima laikyti dezinfekcinę priemonę.

Teismo posėdžio metu Z. A. įgaliota atstovė advokatė K. Č. skundą palaikė ir prašė teismo panaikinti nutarimą, o bylą nutraukti, kadangi, anot atstovės, pareigūnai nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių, kad Z. A. yra padariusi administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotas atstovas E. D. palaikė teismui pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareigūnų priimtą nutarimą palikti nepakeistą, o Z. A. skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK ) 301 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252). Vien tik administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje N261-1084/2012 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-20149102-14 surinktos medžiagos nustatyta, kad Z. A. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta už tai, kad 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) savo namuose laikė 0,5 litro talpos stiklinį butelį su jame esančiu denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 69,8 %, taip pat laikė du 0,5 litro talpos plastikinius butelius su juose esančiu denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 72,3 % ir 84,7 %, neturint tam leidimo ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 177² straipsnio 1 dalyje.

ATPK 177² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą neturint leidimo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad ATPK 177² straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus (pvz.: Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintas fiziniams asmenims taikomas alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles), todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė.

Vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-20149102-14 surinktus duomenis matyti, kad nei Z. A. surašytame 2014 m. spalio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (1 b. l.), nei 2014 m. spalio 17 d. jos atžvilgiu priimtame nutarime (19 b.l.) nenurodyta kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus galimai pažeidė Z. A., nenurodyta. Apklausta teismo posėdžio metu Z. A. parodė, kad nežinojo, jog namuose negalima laikyti užpilų bei dezinfekcinių priemonių (27-28 b.l.). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole Z. A. suformuluotas kaltinimas, kuris buvo pažodžiui perrašytas priimtame nutarime, nėra pakankamai aiškus ir konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Tai įvertinus, teismas sprendžia, kad nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai laikytini esminiais, tyrimo metu jie nebuvo ištaisyti ir nulėmė neteisėto bei nepagrįsto nutarimo Z. A. atžvilgiu priėmimą ir dėl to šis nutarimas yra naikintinas.

Taip pat teismas nesutinka su nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgalioto atstovo tiek teisme, tiek pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais, jog byloje buvo tinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės ir surinkti visi įrodymai. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65P-20146450-14 esančio Z. A. paaiškinimo matyti, jog apklausus ją pas tyrėją, ji paaiškino, kad rastuose jai priklausančiuose dviejuose 0,5 l talpos buteliukuose buvo rankų dezinfekavimo priemonė, kurią ji įsigijo vaistinėje be recepto (10 b.l.). Apklausta teismo posėdžio metu ji taip pat teismui parodė, kad dirba II Kauno klinikinėje ligoninėje užkrečiamųjų ligų skyriuje apie 30 metų ir dėl to nuolat naudoja rankų dezinfekavimo priemones ne tik darbe, bet ir namuose, jas įsigijo seniai, vaistinėje (28 b.l.). Tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 65N-20149102-14 medžiagos, joje esančios užduoties atlikti alkoholio tyrimą ir specialisto išvados (12, 14-15 b.l.), Z. A. pateikta versija tikrinta ir paneigta nebuvo, ar dviejuose Z. A. priklausančiuose 0, 5 litrų talpos plastikiniuose buteliuose esantis skystis galimai yra dezinfekcinė priemonė ištirta nebuvo, todėl darytina išvada, kad nustatant Z. A. kaltę dėl padaryto pažeidimo nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Tuo tarpu pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad asmuo praeityje buvo baustas už analogiško pažeidimo padarymą negali būti laikoma esminė asmens kaltei nustatyti, bet turi būti surinkta neginčijamų, objektyvių įrodymų, kuriuos būtų galima patikrinti įstatyme nustatyta tvarka, visuma.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai suformulavus Z. A. reiškiamą kaltinimą ir šio protokolo pagrindu priėmus nutarimą, kuriame taip pat netiksliai išdėstyta kaltinimo esmė, buvo apribota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, o tuo pačiu – teismui tinkamai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką, nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bylos aplinkybės, šie trūkumai laikytini esminiais ir jų nebuvo galima ištaisyti teisme, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos viršininko E. D. 2014 m. spalio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-20149102-14 panaikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Z. A. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos viršininko E. D. 2014 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-20149102-14 panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.