Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-669-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
1-669-834/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49489-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Civilinis ieškovas
L. K.
Kaltinamasis
D. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-669-834/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49489-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S. (S.) a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – A. J. 10B, Vilnius, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

- 2018 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 d. dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Taikytas elgesio apribojimas, įpareigojant jį būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 21.00. iki 07.00 val.

- 2020 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Galutinė paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, per bausmės vykdymo laikotarpį: įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti; uždraudžiant jam vartoti, turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2019 m. lapkričio 20 d. apie 12:00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu sulaužęs L. K. priklausančio namo įleidžiamą vidinę durų spyną, įsibrovė į namo vidų bei iš namo pirmojo aukšto kambario pagrobė 400 Eur vertės televizorių ,,Sony“, nuo kėdės 10 Eur vertės pledą bei iš antrojo aukšto kambario – 150 Eur vertės televizorių „Samsung“, tokiais savo veiksmais įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. K. priklausantį 560 Eur vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, jog jam reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms, alkoholiui. Žinojo, kad L. K. turi televizorių. Bausmės vykdymas buvo atidėtas. Daiktus pardavė už 100 Eur. Dabar nebevartoja, sėdi namie, ieško darbo. Dėl karantino negalėjo vykti į Užimtumo tarnybą. Civilinį ieškinį pripažįsta. Galvoja įsidarbinus atlyginti žalą. Visos bėdos jame pačiame. Narkotines medžiagas ir alkoholį pradėjo vartoti globos namuose. Jau 2 savaites nevartoja. Pats persilaužė. Labai gailisi. Baudžiamasis įsakymas priimtas, kad iš tėvų televizorių išnešė. Kaltę pripažįsta pilnai. Ieškosi darbo, padės šeimoje. Dabar su tėvais geri santykiai. Ieškinį pripažįsta. Gailisi labai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog nukentėjusioji L. K., parodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. 16.30 val., jai grįžus namo, ir bandant rakinti namo duris pastebėjo kad jos nėra užrakintos. Užėjusi į namo vidų pamatė, kad pirmame namo aukšte nėra televizoriaus „Sony“ kurio vertė 400 Eur, užlipus į antrą namo aukštą pastebėjo, kad nėra kito televizoriaus – „Samsung“, kurio vertė 150 Eur. Apžiūrėjusi namo vidų pastebėjo, kad nebėra žalios spalvos pledo, kuris buvo pirmame aukšte ant kėdės, kurio vertė 10 Eur. Namai buvo tvarkingi, šuo taip pat buvo namo viduje. 2019 m. lapkričio 17 d. ji kartu su G. S. (telefono numeris nurodytas) ir J. P., kartu jos namuose gėrė alų, o po jų apsilankymo, norėdama išeiti iš namų pastebėjo kad nebėra vieno namo rakto, kadangi jie buvo du ir visada buvo pakabinti prie durų ant vinies. 2019 m. lapkričio 20 d. apie 14.00 val. jai paskambino A. P. (telefono numeris nurodytas), kuris pasakė, kad D. S. neša kažką sunkaus suvyniojęs į žalios spalvos pledą. Jis tuo metu ėjo pro jo namus. Kiek ji žino, D. S. gyvena kartu su motina G. S. ir J. P. (adreso pasakyti šiuo metu negali). Jai yra žinoma, kad D. S. yra narkomanas, ne vieną kartą yra jį mačiusi apsvaigusį, todėl mano kad televizorių galėjo pavogti jis. Televizorių dokumentų ji šiuo metu neturi. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 15-19);

Iš byloje esančio liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. vasario 25 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad nori papildomai parodyti apie įvykį 2019 m. lapkričio 20 d., tai yra – 2019 m. lapkričio 20 d. apie 10.00 val. išėjo iš namų ir tvarkingai užrakino įleidžiamą vidinę spyną, grįžo namo 16.30 val. Kai grįžo namo ir raktu bandė atrakinti įleidžiamą spyną, pastebėjo, kad spyna sulaužyta, sulaužytos spynos vertė 30 Eur, taip pat aplink spyną aplaužytos nežymiai durys, kurias sutvarkė. Iš namo pirmo aukšto kambario pavogtas televizorius „Sony“, kurio vertė 400 Eur – patvirtinančių dokumentų jokių neturi nei čekio, nei televizoriaus, o iš namo antro aukšto kambario pavogtas televizorius „Samsung“, kurio vertė 150 Eur, taip pat jokių dokumentų neturi. Abu televizoriai be ypatingų žymių, tvarkingi, nesulaužyti, veikiantys. Taip pat iš namo pirmo aukšto kambario nuo kėdės buvo pavogtas žalios spalvos gėlėtas (kokios tiksliai spalvos gėlės, nepamena), pledas, kurio vertė 10 Eur – dokumentų taip pat patvirtinančių neturi. Pirmoje apklausoje taip pat rašė, kad 2019 m. lapkričio 17 d. ji kartu su G. S. ir J. P. kartu jos namuose gėrė alų, o po jų apsilankymo, norėdama išeiti iš namų pastebėjo, kad nebėra vieno namo rakto, kadangi jie buvo du ir visada buvo pakabinti prie durų ant vinies, po to ji minėtą raktą rado, jie tikrai to rakto nepaėmė, taip pasakė iš susijaudinimo kai įvyko vagystė, po to rado raktą viskas tvarkoje. Jie tikrai jokio rakto iš jos nepaėmė. 2019 m. lapkričio 20 d. apie 14.00 val. jai skambino A. P. (telefono numeris nurodytas), kuris pasakė, kad D. S. neša kažką sunkaus suvyniojęs į žalios spalvos pledą. D. S. ėjo kažkur, kaip suprato netoli A. P. namų. Tikrai buvo pavogti du televizoriai. Civilinį ieškinį, mano, jeigu teiks, pateiks į pirmą teismo posėdį. Daugiau nieko pasakyti negali. Dėl vagystės padaryta 560 Eur žala, o dėl spynos sugadinimo 30 Eur žala (21-22);

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytojas A. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. 12.30 val. būdamas namuose (adresas apklausoje nurodytas) ir žiūrėdamas televizorių, pro langą pamatė, kad gatve netoli jo namų eina D. S., kuris nešė kvadratinį, sunkų daiktą, suvyniotą į žalios spalvos gėlėtą pledą, kurio kampai buvo surišti. Matėsi, kad daiktas buvo sunkus, kadangi jis jį perėmė iš vienos rankos į kitą, po to pasiėmė abiem rankomis ir nešė toliau. Jis ėjo pro jo namus link savo namų (tikslaus adreso nežino). Kiek jis žino, jis (D. S.) gyvena su motina G. S. ir J. P.. Pamatęs jį (D. S.), jis paskambino L. K. ir pasakė jai, kad matė jog D. S. ėjo nuo jos namų pusės nešdamasis sunkų didelį daiktą, panašų į televizorių, suvyniotą į žalią pledą. Ji pasakė, kad šiuo metu yra ne namuose ir grįžusi iš karto pažiūrės ar jos namas neapvogtas. Grįžusi ji jam paskambino ir pasakė, kad iš jos pavogė du televizorius. Jis matė, kad jis (D. S.) neša du televizorius, nes iš kontūrų matėsi, kad apačioje buvo didelis kvadratinis televizorius, o ant viršaus padėtas mažesnis, kurie buvo suvynioti į pledą. Matėsi, kad jam nešti buvo labai sunku. Kur jis galėjo padėti tuos televizorius, jis nežino, mano, kad jis galėjo juos išvežti į miestą ir priduoti, kad gautų pinigų ir galėtų nusipirkti narkotikų. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 27-29);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 20 d. protokole – pareiškime nurodyta, jog L. K. pranešė apie tai, kad laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 20 d. 11.00 val. iki 2019 m. lapkričio 20 d. 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., atrakinus raktu durų spyną buvo patekta į gyvenamąjį namą iš kurio buvo pavogti du televizoriai ir žalios spalvos pledas. Padaryta turtinė žala 560 eurų (b. l. 4-6);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros objektas – gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimo gyvenamojo namo teritorija yra dalinai aptverta tvora su vartais, kurie yra nerakinami. Praėjus pro vartus, einama į vidinį namo kiemą, kur yra mediniai laiptai ir pagrindinės namo durys. Durys yra medinės su įleidžiama spyna, durų kraštai ties spyna yra aplaužyti. Praėjus pro duris, patenkama į namo pirmą aukštą, kurio kairėje pusėje matoma komoda, ant kurios matomi juodos spalvos laidai. Už komodos yra mediniai laiptai į namo antrą aukštą. Pirmame aukšte yra lova, stalas ir du foteliai. Užlipus į namo antrą aukštą tiesiai matome lova priešais kurią prie sienos stovi sekcija ant kurios matomas televizoriaus priedėlis ir juodos spalvos laidai. Bendra tvarka name nepažeista. Jokių objektų reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui nerasta ir nepaimta (b. l. 8-13).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamasis D. S. žinodamas, kad jo kaimynai 2019 m. lapkričio 20 d. apie 12 val. buvo išvažiavę, atsuktuvu sulaužęs L. K. priklausančio namo įleidžiamą vidinę durų spyną, įsibrovė į namo vidų bei iš namo pirmojo aukšto kambario pagrobė 400 Eur vertės televizorių ,,Sony“, nuo kėdės 10 Eur vertės pledą bei iš antrojo aukšto kambario – 150 Eur vertės televizorių „Samsung“. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodytą.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-139/2016). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu sulaužęs L. K. priklausančio namo įleidžiamą vidinę durų spyną, įsibrovė į namo vidų bei iš namo pirmojo aukšto kambario pagrobė 400 Eur vertės televizorių ,,Sony“, nuo kėdės 10 Eur vertės pledą bei iš antrojo aukšto kambario – 150 Eur vertės televizorių „Samsung“, tokiais savo veiksmais įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. K. priklausantį 560 Eur vertės turtą. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė apysunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 4 dalis). Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybių prisipažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra tai, kad praeityje yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo kaltinamojo polinkį nekeisti gyvenimo būdo ir nedaryti nusikalstamų veikų. Praeityje kaltinamasis yra baustas administracine tvarka (b. l. 70-71), paskirtų baudų nėra sumokėjęs, teistas (b. l. 60-62). Yra darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje. Todėl teismas atsižvelgęs į bylos medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamajam išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, sudarius galimybes dirbti, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti jo neįzoliavus nuo visuomenės, bet paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirtina bausmė bendrintina su 2020 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam paskirta galutinė bausmė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūti laikai nuo 2019 m. lapkričio 21 d., 17.10 val., iki 2019 m. lapkričio 22 d., 15.21 val., ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. 08.57 val. BPK 140 straipsnio tvarka.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktini iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintini.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Nagrinėjamoje byloje civiliniu ieškovu pripažintina nukentėjusioji L. K. – ieškinio suma 590 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis privalo atlyginti turtinius nuostolius nukentėjusiajam, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydydamosi, negautų pajamų. Civilinį ieškinio įrodinėjimo pareiga tenka civiliniam ieškovui, nagrinėjamu atveju L. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji L. K. pateikė prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo 560 Eur sumai, kurią sudaro pavogtas televizorius ,,Sony“ – 400 Eur vertės, televizorius ,,Samsung“ – 150 Eur vertės, pledas – 10 Eur (b. l. 24-24). Byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai turtinės žalos. Todėl teismo vertinimu patirta žala yra proporcinga ir adekvati, nukentėjusios ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

D. S. (S.) pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Uždrausti – įgyti, turėti, vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir psichotropines medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Uždrausti – įgyti, turėti, vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir psichotropines medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2020 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam paskirta galutinė bausmė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir paskirti D. S. galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Uždrausti – įgyti, turėti, vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir psichotropines medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtus laikus nuo 2019 m. lapkričio 21 d., 17.10 val., iki 2019 m. lapkričio 22 d., 15.21 val., ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. 08.57 val. BPK 140 straipsnio tvarka.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 590 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš D. S. L. K. 590 EUR ( penkis šimtus devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė