- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2-1880-241/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „TAVO SĖKMĖ“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TAVO SĖKMĖ“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TAVO SĖKMĖ“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Indigo karta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Indigo karta“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-473-390/2018).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „TAVO SĖKMĖ“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais BUAB „Indigo karta“ 2018 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimus antruoju, ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais.
2. Nurodė, kad susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus įgaliotas asmuo buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku; ketvirtuoju klausimu patvirtinta informacijos teikimo tvarka – administratorius informaciją apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikia įmonės kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir procesine išraiška viršija 10 procentų ribą skaičiuojant nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos; penktuoju darbotvarkės klausimu patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka – pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą administratorius įteikia visiems kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma ne mažesnė kaip 10 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku, visus kitus informuoja telefonu, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.
3. Pareiškėjos teigimu, naujasis kreditorių susirinkimo pirmininkas buvo išrinktas tik siekiant atšaukti pareiškėjos atstovę iš šių pareigų. Nėra niekur užfiksuota, kad pareiškėjos atstovas būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs pareigas, pažeidęs teisės aktus. Priėmus naują informacijos teikimo kreditoriams tvarką buvo atimta smulkiųjų kreditorių teisė gauti bet kokią informaciją apie atsakovės bankroto proceso eigą. Smulkiesiems atsakovės kreditoriams pranešimas apie kreditorių susirinkimą pateikiamas tik telefonu sudaro galimybę bankroto administratorei piktnaudžiauti pareigomis, kadangi neįmanoma nustatyti telefoninių pokalbių turinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB „TAVO SĖKMĖ“ skundą dėl 2018 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad įstatyme nenustatytas draudimas kreditorių susirinkime kelti ir jame spręsti klausimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, jog kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus įgalioto atstovo išrinkimas galėtų nulemti ateityje priimamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinio ydingumą ir (ar) lemtų esminį daugumos kreditorių interesų pažeidimą, prieštaravimą protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
6. Teismas pažymėjo, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl informacijos teikimo kreditoriams tvarkos priimtas „už“ balsavus kreditoriams, turintiems 60,8 procentų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, t. y. kreditorių daugumos valios išraiška. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti nutarimo priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.
7. Teismas nurodė, kad kreditorių patvirtintoje tvarkoje numatyta, jog dokumentus, įrodančius, kad visiems kreditoriams buvo pranešta apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, turi pateikti administratorė kreditorių susirinkimo pradžioje, t. y. atsakomybė tenka administratorei dėl netinkamų savo funkcijų vykdymo. Nesant jokių įrodymų, pareiškėjos argumentai dėl administratorės galimo piktnaudžiavimo nepranešant apie kreditorių susirinkimo sušaukimą yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo argumentai yra labiau hipotetinio pobūdžio ir nesuponuoja išvados dėl nutarimų neteisėtumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „TAVO SĖKMĖ“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo ketvirtuoju bei penktuoju darbotvarkės klausimais ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą šioje dalyje tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas neįvertino, jog vadovaujantis skundžiamu nutarimu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu patvirtinta nauja informacijos teikimo kreditoriams tvarka, iš kreditorių, kurių reikalavimas neviršija 10 procentų, buvo atimta bet kokia teisė gauti informaciją apie BUAB „Indigo karta“ bankroto bylos eigą ir atitinkamai jos pagrindu priimti sprendimus dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynybos.
8.2. Įstatymas įtvirtina susirinkimo teisę nustatyti informacijos suteikimo kreditoriams būdą ir terminus, o ne nustatyti, kurie kreditoriai turi teisę gauti informaciją apie bankroto eigą. Įstatyme nėra numatyta teismo patvirtintų kreditorių teisės į informaciją apribojimo pagal kreditorinių reikalavimų sumas ar kitus kriterijus. Įstatyme numatytas kreditorių lygiateisiškumo principas, kreditorių teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą be jokio apribojimo.
8.3. Patvirtinta nauja informacijos teikimo kreditoriams tvarka, kiek ji panaikina tik smulkiųjų atsakovės kreditorių teisę gauti informaciją apie atsakovės bankroto proceso eigą, yra akivaizdžiai nesuderinama su visų bankrutuojančios skolininkės kreditorių pusiausvyros principu, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principais.
8.4. Teismo argumentai niekaip nepatvirtina skundžiamu nutarimu patvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos teisėtumo, juo labiau įvertinus skunde nurodytus argumentus, kad nustatyta informacijos teikimo ir informavimo apie kreditorių susirinkimų tvarka siekiama apriboti smulkiųjų kreditorių teisę į informaciją. Telefoninių pokalbių turinio neįmanoma nustatyti (nėra tikslo fiksuoti pokalbio įrašų), todėl bankroto administratorė ateityje bet kokio turinio pokalbį su atsakovės kreditoriumi galės traktuoti kaip pranešimą apie planuojamą kreditorių susirinkimą.
8.5. Iki skundžiamo nutarimo dėl minėtos tvarkos pakeitimo, kreditorių susirinkime patvirtintoje kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkoje buvo įtvirtinta pranešimo kreditoriams apie šaukiamą susirinkimą elektroniniu paštu nuostata, kuri galiojo daugiau kaip metus ir buvo priimtina visiems kreditoriams. Tokiu būdu buvo galima pateikti įrodymą apie pranešimo kreditoriui įteikimą. Šiuo atveju neįsivaizduojama, kaip bankroto administratorė ketina kreditorius tinkamai informuoti apie kreditorių susirinkimus ir jų darbotvarkės klausimus telefonu – norint supažinti kreditorius su administratorės ataskaita tektų visą ataskaitą (keliolika puslapių) telefonu perskaityti.
8.6. Teismo pozicija, kad galima skųsti administratoriaus veiksmus, jei šis nesilaiko teisės aktų, skatina bylos apkrovimą nereikalingais ginčais, vilkinančiais bankroto procesą, vietoj to, kad tvarkoje tiksliai ir aiškiai būtų apibrėžta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka ir administratoriaus pareigos, vykdant įstatyme ir tvarkoje nurodytus reikalavimus, sudarančius galimybę pateikti įrodymus bei užkertančius kelią piktnaudžiavimui.
8.7. Teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai neišanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjos teiktų argumentų, jog kreditoriaus OOO „GlobalInžStroi“ vardu 2018 m. gegužės 17 d. vykusiame BUAB „Indigo karta“ kreditorių susirinkime balsavo neįgaliotas asmuo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Verslo sprendimų sistema“ ar K. P. turi teisę atstovauti OOO „GlobalInžStroi“ kreditorių susirinkimuose. Atėmus kreditoriaus OOO „GlobalInžStroi“, kurio atstovo teisė balsuoti šiame kreditorių susirinkime nebuvo įrodyta, balsus (60,80 – 14,20 = 46,60 procentai), skundžiamiems nutarimams priimti neužtektų balsavusių kreditorių balsų daugumos.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis. Tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimas priėmė informacijos teikimo tvarką, galimai netenkinančią vieno kreditoriaus interesų, nesudaro pagrindo nutarimo naikinimui.
9.2. Administratorei kyla atsakomybė dėl netinkamų savo funkcijų vykdymo, todėl kreditoriui atitinkamai pateikus įrodymus dėl administratorės pareigų netinkamo vykdymo, bet kada gali būti keliamas klausimas dėl jos atstatydinimo ar atsakomybės taikymo. Nesant jokių įrodymų dėl administratorės galimo piktnaudžiavimo nepranešant apie kreditorių susirinkimo sušaukimą, šis argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Atsakovės BUAB „Indigo karta“ bankroto administratorė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atskirajame skunde pareiškėja nenurodė teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant skundžiamą nutartį. Atskirojo skundo argumentai yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio.
Šalies argumentai
10.2. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginių pagrįstumą. Priešingai, pareiškėja, nesutikdama su teismo pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, nenurodė teismo padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio. Pareiškėja siekia, kad byloje esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas.
10.3. Pareiškėjai nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl procedūrinių pažeidimų
12. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kreditorių susirinkimo nutarimas, dėl kurio teisėtumo vyksta ginčas, gali būti naikinamas dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą nutarimo turinį. Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ar / ir pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
13. Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovės BUAB „Indigo karta“ 2018 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkime balsavusio kreditoriaus OOO „GlobalInžStroi“ balsai yra negaliojantys, kadangi susirinkime šiam kreditoriui atstovavo asmuo, neturintis įgaliojimų. Pareiškėjos teigimu, nei UAB „Verslo sprendimų sistema“, nei jos direktorius K. P. nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytų asmenų sąrašą, kurie gali atstovauti privačiam juridiniam asmeniui.
14. Iš byloje esančios 2016 m. rugpjūčio 8 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad UAB „Verslo sprendimų sistema“, atstovaujama direktoriaus K. P., įsipareigojo teikti klientui OOO „GlobalInžStroi“ įvairaus pobūdžio teisines paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, konsultavimu teisės klausimais, derybomis, dokumentų projektų rengimu bei derinimu, kliento interesų atstovavimu valstybės, savivaldybių institucijose, įstaigose bei kitose įmonėse, taip pat atstovavimu ir gynimu civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bei mokestinių ginčų bylose, įskaitant atstovavimą arbitražo institucijose bei kitas paslaugas, kurias leidžia teikti įstatymai, ginčuose su skolininkais UAB „Indigo karta“ ir UAB „SKV-MD“.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas gali per savo organus arba pavesti tai atlikti atstovams (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys (CK 2.132 straipsnio 3 dalis). Per atstovą veikti negalima tada, kai tai numato įstatymas arba veiksmų pobūdis lemia, kad veiksmai turi būti atlikti tik paties atstovaujamojo. Ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu galiojusios ĮBĮ redakcijos nuostatos, skirtos kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto institutams reglamentuoti, nedraudžia kreditoriui pavesti kitam asmeniui atstovauti jo interesams.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2016 m. rugpjūčio 8 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties turinys atitiko (apėmė) atstovavimo teisę BUAB „Indigo karta“ kreditorių susirinkime, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos pareiškėjos skundo argumentus vertino kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta CPK 56 straipsnio norma nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi atstovavimas kreditorių susirinkime nelaikytinas atstovavimu teisminiame ginče. Taigi kreditoriui OOO „GlobalInžStroi“ savo interesus pavedus atstovauti UAB „Verslo sprendimų sistema“, OOO „GlobalInžStroi“ valdymo organų tiesioginis dalyvavimas atsakovės kreditorių susirinkime nebuvo būtinas, todėl balsavimo tvarka negali būti laikoma pažeista.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ketvirtuoju darbotvarkės klausimu
17. 2018 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti informacijos teikimo tvarką, 1.1 punktu nustatant, kad „administratorius informaciją apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikia šiems asmenims – įmonės kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir procesine išraiška viršija 10 procentų ribą skaičiuojant nuo visų patvirtintų reikalavimų sumos“.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas iš esmės atitiko daugumos valios išraišką, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad iš kreditorių, kurių reikalavimas neviršija 10 procentų, buvo atimta bet kokia teisė gauti informaciją apie atsakovės bankroto bylos eigą ir atitinkamai jos pagrindu priimti sprendimus dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, todėl tai nesuderinama su visų bankrutuojančio skolininko kreditorių pusiausvyros principu, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principais.
19. Kreditoriai, kaip teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui, dalyviai yra vieni pagrindinių bankroto proceso subjektų, lemiančių bankroto proceso kolektyvinį pobūdį. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip visų kreditorių interesai yra sujungiami ir jiems atstovaujama, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip pavyzdžiui, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių kaip visumos teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška.
20. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, o ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nurodyta, kad įmonės administratorius teikia informaciją kreditoriams, savininkui (savininkams) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Taigi, viena iš bankrutuojančios įmonės kreditoriams įstatymu laiduojamų teisių – teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ neišskiria kreditorių, kuriems informacija apie bankroto eigą galėtų (turėtų) būti neteikiama. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas draudžiantis kreditoriams, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų, naudotis jiems įstatymo suteikta teise – gauti informacija apie bankroto bylos eigą, laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas per didelę reikšmę suteikė kreditorių susirinkimo autonomijai, neatsižvelgdamas į tai, kad kreditorių daugumos valia sprendžiant su bankrutuojančia įmone susijusius klausimus nėra absoliuti. Nutarimai negali prieštarauti imperatyvioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeisti bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių (jų dalies) teisėtus interesus.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų penktuoju darbotvarkės klausimu
22. BUAB „Indigo karta“ 2018 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti kreditorių sušaukimo tvarką, 4 punktu nustatant, kad „pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą administratorius įteikia visiems kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma ne mažesnė nei 10 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku, visiems kitiems informuoja telefonu, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos“.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks nutarimas savaime nepažeidžia pareiškėjos teisių, pareiškėjai pateikus įrodymus dėl administratorės pareigų netinkamo vykdymo, visuomet gali būti keliamas klausimas dėl jos atstatydinimo ar atsakomybės taikymo. Pareiškėja, nesutikdama teismo išvadomis, nurodė, kad teismo argumentai niekaip nepatvirtina skundžiamu nutarimu patvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos teisėtumo, o teismo pozicija, kad galima skųsti administratorės veiksmus (neveikimą) tik skatins beprasmius ginčus, kuriais bus vilkinamas bankroto procesas.
24. Vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalimi, kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nustatyta kreditorių informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarka turi užtikrinti kreditorių teisės gauti informaciją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę realų įgyvendinimą kreditorių susirinkimo nustatytais būdais. Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lygybės (lygiateisiškumo) principas įpareigoja bankroto administratorių informuoti kiekvieną kreditorių, kurio finansinį reikalavimą patvirtino teismas įsiteisėjusia nutartimi, apie kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį tam, kad kreditoriai galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo, priimant nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2012).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama kreditorių sušaukimo tvarka, kuomet atskiriems kreditoriams (jų grupei) sudaromos daug palankesnės sąlygos gauti visą informaciją apie šaukiamą susirinkimą, leidžia konstatuoti kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šaukiant kreditorių susirinkimą turi būti nurodoma ne tik jo data, laikas bei vieta, tačiau pateikiama ir susirinkimo darbotvarkė, nutarimų projektai. Akivaizdu, kad tie kreditoriai, kuriems nurodyta informacija pateikiama raštu, turi ženkliai geresnes sąlygas įsigilinti į susirinkimo darbotvarkės bei nutarimų projektų turinį ir apsispręsti dėl dalyvavimo (balsavimo) susirinkime, palyginant su tais, kuriems tokio pobūdžio informacija yra pateikiama tik žodžiu. Taigi nustačius kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą, skundžiamas nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių teisę gauti informaciją apie bankroto bylos eigą, neatsižvelgė į bankroto proceso principus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „TAVO SĖKMĖ“ skundas dėl BUAB „Indigo karta“ 2018 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, laikytina nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – skundas šioje dalyje tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylą ir panaikinus skundžiamos nutarties dalį, yra pagrindas perskirstyti byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis). Pareiškėjos UAB „TAVO SĖKMĖ“ bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 894,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos už skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo parengimą, atsakovės BUAB „Indigo karta“ – 605,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą.
28. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį (patenkinta 2/3 skundo reikalavimų), pareiškėjai iš bankrutavusios atsakovės administravimui skirtų lėšų priteistinos 596,53 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš pareiškėjos priteistinos 201,66 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šių su bylos nagrinėjimo procesu susijusių šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas yra galimas, nes jos dengiamos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų ir joms netaikomas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas. Atlikus įskaitymą, pareiškėjai UAB „TAVO SĖKMĖ“ iš atsakovės BUAB „Indigo karta“ administravimui skirtų lėšų priteistinos 394,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
29. Pareiškėja UAB „TAVO SĖKMĖ“ duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TAVO SĖKMĖ“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Indigo karta“ 2018 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2018 m. gegužės 17 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Indigo karta“ kreditorių susirinkimo nutarimus ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „TAVO SĖKMĖ“, j. a. k. 224897770, iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Indigo karta“, j. a. k. 303335359, bankroto administravimui skirtų lėšų 394,87 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.