Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.1.14.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2025 m. liepos 25 d.

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. N. 2025 m. birželio 22 d. apie 20³⁵ val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0046 (patikros sertifikato Nr. 2266836) jai nustatyta 2,30 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji K. N. kalta prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. birželio 22 d., svečiavosi pas savo mamą ir su partneriu, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, A. J. išgėrė butelį degtinės. Planavo pasilikti mamos namuose per naktį, tačiau ji sugalvojo vykti į savo namus, esančius už 7-9 km (nuo mamos namų). A. (J.) kažką sakė (kad nevairuotų neblaivi), bet ji nepaisė ir išvažiavo. Automobilis registruotas A. vardu, tačiau jis pirktas iš jos lėšų. Kaltinamoji apgailestavo, kad vairavo neblaivi. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas transporto priemonės savininkas A. J. parodė, kad K. N. jam yra kaip šeimos narys (partnerė, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos). Įvykio dieną nuvyko pas K. (N.) mamą. Svečiuose abu išgėrė degtinės butelį. K. „užplaukė vėjai“ ir ji sėdo į automobilį važiuoti. Jis nenorėjo jos vienos išleisti ir sėdo važiuoti kartu. Automobilis pirktas už K. lėšas, tačiau registruotas jo vardu. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą (šiuo atveju pranešimą apie bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka), kaltinamoji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamoji ar jos gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 23 d. įtariamąja apklausta K. N. pripažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Neblaivumo nustatymo 2025 m. birželio 22 d. akte teigiama, kad K. N. 2025 m. birželio 22 d. 20³⁰ val. nustatyta 2,30 promilių, 20⁵¹ val. – 2,30 promilių. Ji sutiko su tikrinimo rezultatais.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistas M. K. 2025 m. birželio 22 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo“.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2025 m. birželio 23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 27 d. apklaustas liudytojas A. J..

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. birželio 27 d. protokolu, kuriame sakoma, kad A. J. pateikė automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs prieš tai išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl esminių faktinių aplinkybių dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai, vairavus transporto priemonę esant neblaiviai, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kiti su tuo susiję klausimai

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, ji gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad vairuoja neblaivus, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per pastaruosius 5 metus nebausta administracine tvarka. Nebuvo teista. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Kaltinamoji ir jos brolio partnerė, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, pretendentė į laiduotojas V. P. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą ir perduoti ją V. P. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta pretendentė į laiduotojas V. P. nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš K. mamos. Ji kalbėjosi su K. apie įvykį, kai pastaroji grįžo iš Šiaulių (laikino sulaikymo). K. sakė, kad nežino, kodėl taip pasielgė (sėdo už vairo neblaivi). K. labai gailisi dėl to. Jos žiniomis, K. tai pirmas toks įvykis. Mano, kad sugebės daryti K. teigiamą įtaką.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir kaltininkas: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pripažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė jog, ją padariusi, gailisi. Per pastaruosius 5 metus nebausta administracine tvarka, neteista, dirba.

Pretendentė į laiduotojas V. P. yra kaltinamosios brolio draugė. Per pastaruosius 5 metus taip pat nebausta administracine tvarka. Neteista.

Ar vairavimas esant neblaiviam yra atsitiktinis kaltinamosios elgesys, ar ji pasimokys iš savo klaidų, parodys laikas. Teismas parodo atsargų pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 40 straipsnį, atleidžia kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoda V. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus (BK 40 str. 5 d.), o baudžiamąją bylą nutraukia.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jos neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių, tiek ir savo sveikatai, gyvybei, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas parenkamas lygus vidurkiui, įvertinus vietovę (rajoninis kelias), laiką ir eismo intensyvumą (sekmadienio vakaras, eismas nedidelis), kaltinamosios nuvažiuotą atstumą ir promilių kiekį (įpūtė 2,30 promilių, o sunkus girtumo laipsnis prasideda nuo 2,51 promilių).

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Kaltinamoji padarė nusikaltimą vairuodama A. J. vardu registruotą transporto priemonę, tačiau faktiškai automobilis priklauso kaltinamajai. Todėl konfiskuojamas automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie galinio viršelio, ir užvedimo raktelis yra automobilio Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai, todėl jie, kaip ir automobilis Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojami ir perduodami valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Kaltinamosios vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie galinio viršelio, perduodamas saugoti AB „Regitra“.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius tikrina, ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų, nusikalstamų veikų, pvz., nėra bausti administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, kai ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 3-4 d.).

Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis; jam įsiteisėjus panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl gynimo išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. liepos 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07783 prašo priteisti iš kaltinamosios 87,50 € išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. liepos 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07827 prašo priteisti iš kaltinamosios 166,67 € išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Teisme kaltinamąją gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas gynėjas advokatas A. Kazakevičius. Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš kaltinamosios nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: juoda dėžė, kurioje yra tepalas ir aušinimo skystis; raudona dėžutė, kurioje yra priemonės nuo saulės ir uodų; laužtuvas; kūjis; kompresorius; įvairūs raktai; naujas tempimo lynas; suvenyrai nuo galinio vaizdo veidrodėlio, automobilio durelėse, prie pavarų svirties; alkotesteris, įvairūs dokumentai daiktadėžėje, papildoma juodą vaistinėlė, kurie grąžinti kaltinamajai, paliekami jos kaip teisėtos savininkės neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Perduoti K. N. V. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės K. N., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato, jeigu jis buvo įmokėtas, grąžinimo, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti K. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 23 d.

K. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie galinio viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti K. N. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. J. vardu, bet faktiškai priklausantį K. N., kuris yra saugomas automobilių aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu voke, prisegtame prie galinio viršelio.

K. N. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nepriteisti iš K. N. 166,67 € išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: juodą dėžę, kurioje yra tepalas ir aušinimo skystis; raudoną dėžutę, kurioje yra priemonės nuo saulės ir uodų; laužtuvą; kūjį; kompresorių; įvairius raktus; naują tempimo lyną; suvenyrus nuo galinio vaizdo veidrodėlio, automobilio durelėse, prie pavarų svirties; alkotesterį, įvairius dokumentus daiktadėžėje, papildomą juodą vaistinėlę, kurie grąžinti K. N., palikti jos neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.