- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-1229-238/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- K. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 357-351 taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – K. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 10 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 357-351 nutarta nuteistajam K. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 5 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis K. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant tokioms aplinkybėms komisija darė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Skunde nuteistasis K. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 357-351, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis nuo 2002 m. iki 2015 m. nepažeidė įstatymų ir nenusikalto, kol nesusidėjo su neigiamą įtaką jam padariusiu asmeniu. Šiuo metu šį faktą pripažįsta ir iš to padarė teigiamas išvadas. Taip pat nurodo, kad jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, o žmonai vienai sunku išlaikyti, auginti ir auklėti vaikus. Įsipareigoja išėjęs į laisvę laikytis įstatymų, nenusikalsti ir rūpintis šeima.Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad K. J. priklauso žemos rizikos grupei – 24 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis K. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. J. anksčiau teistas tris kartus už įvairaus pobūdžio nusikaltimus – poveikį nukentėjusiajam, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, o šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaulės būdu veikiant organizuotoje grupėje, kurį įvykdė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Nors nuteistajam anksčiau buvo taikytos tiek su laisvės atėmimu susijusios, tiek nesusijusios bausmės, tačiau akivaizdu, jog vėl nusikalsdamas K. J. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, anksčiau paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau darė įvairias nusikalstamas veikas. Savo elgesiu K. J. demonstravo piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir aiškų nenorą laikytis įstatymų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, netinkamos gyvenimiškos nuostatos. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į nuteistojo K. J. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis K. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo K. J. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.