Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja J. Sedalienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 7 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės L. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal kreditorių O. L. ir A. S. prašymą dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

K. O. L. ir A. S. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu priverstinai išieškoti kreditorių naudai kiekvienam po 30 000,00 Lt negrąžintą paskolą, po 91 400,00 Lt baudą, po 1 875,00 Lt metines palūkanas iš įkeisto skolininkės L. L. nekilnojamojo turto.

Įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę L. L., kad negrąžinus kreditoriams 60 000,00 Lt skolos bei nesumokėjus iš šio reikalavimo atsiradusių palūkanų ir delspinigių per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditorių naudai.

Nurodė įkeisto turto savininkei, kad nuo įkeisto turto arešto momento ji netenka teisės perleisti turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į šį turtą arba mažinti jo vertę.

Išaiškino pareiškėjams O. L. ir A. S., kad jeigu per du mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkei ir įkeisto turto savininkei dienos jie nesikreips dėl skolos išieškojimo į Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu ir kartu nepateiks Hipotekos lakšto originalo, hipotekos teisėjas turės teisę panaikinti įkeisto turto areštą ir nutraukti priverstinį skolos išieškojimais įkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriai O. L. ir A. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydami pradėti priverstinį skolininkės L. L. skolos išieškojimą iš jos įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkė L. L. piniginių prievolių pagal 2009 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį nevykdė, liko skolingas kreditoriams po 30 000,00 Lt paskolos, po 91 400,00 Lt baudos, po 1 875,00 Lt metinių palūkanų (33-34 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos teisėja 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi areštavo įkeistą turtą ir įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę L. L., kad, negrąžinus skolos bei nesumokėjus iš šio reikalavimo atsiradusių palūkanų ir delspinigių per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių (52-53 b. l.).

Dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių.

Atskirajame skunde apeliantė L. L. sutinka grąžinti kreditoriams 60 000,00 Lt kreditą, tačiau teigia, kad 2009 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį (3-5 b. l.) ji tik pasirašė, o dėl visų sutarties sąlygų tarėsi jos sūnaus tėvas R. B., kuris ir gavo pinigus.

LR CPK 442 str. 11 p. numatyta, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingąja teisena. Vienas iš kriterijų, priskiriant bylą nagrinėti ypatingąja teisena, yra ginčo dėl teisės nebuvimas. Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas bylas dėl hipotekos teisinių santykių, siekia sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę teisę (hipoteka užtikrintą reikalavimą). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjos aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Pažymėtina, kad skolininkui, ar kitam asmeniui, suinteresuotam įregistruota hipoteka, ginčijant kreditoriaus reikalavimą LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Minėti atskirojo skundo argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais.

Dėl hipoteka užtikrinamo reikalavimo ir su šiuo reikalavimu susijusių išieškojimų apimties.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas. Tokia įkeitimo samprata sudaro pagrindą teigti, kad įkeitimas prievolinės teisės prasme yra akcesorinė, t. y. papildoma prievolė pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą užtikrina, atžvilgiu. LR CK 4.185 str. 2 d. nustato hipotekos atsiradimo pagrindus ir aiškiai apibrėžia, kad turtas įkeičiamas, sudarant kreditoriaus ir įkeičiamo turto savininko ar asmens, turinčio tą turtą patikėjimo teise, sutartį. Šiame santykyje, kai įkeičiamas skolininkui priklausantis daiktas, dalyvauja asmenys: kreditorius (kreditoriai) ir įkaito davėjas. Atsižvelgdama į hipotekos atsiradimo pagrindą, kolegija konstatuoja, kad skolinio reikalavimo iš pagrindinės prievolės dydis apsprendžia lakšto turėtojo teisės turinį, apimtį. Lakšto turėtojas turi teisę nukreipti pagrindinio reikalavimo įvykdymą į įkeistą turtą. Pačiame lakšte nurodoma įkeičiamu daiktu užtikrinama suma, o pagrindinis reikalavimas turi būti suformuluotas paskolos ar kitokiuose skolinį įsipareigojimą numatančiuose susitarimuose. Pagrindinės prievolės reglamentavimas išeina iš hipoteką reguliuojančių teisės normų ribų. Įkeitimas negali nulemti pagrindinės prievolės, todėl kreditoriai, net ir pasinaudojęs daiktine reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemone, turi teisę reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.193 str.). Atvirkščiai, pagrindinis reikalavimas lemia įkeitimo teisės realizavimo ribas, t. y. turtu apsaugomos skolos suma negali būti didesnė už pagrindinio reikalavimo dydį, nes įkeitimo teisė nėra savarankiška.

Šioje byloje šalys sudarė sutartinę hipoteką, t. y. susitarė dėl daiktais užtikrinamos reikalavimo sumos, kurią sudaro turtu apsaugomos skolos suma, t. y. 60 000,00 Lt (39-42 b. l.). Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos atsiranda iš jų sudarytų sutarčių ir įstatymų. LR CK 4.174 str. nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, tačiau ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų (bauda, delspinigiai) bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Todėl hipotekos lakšte nenumatytas palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, užtikrinimas. O, nukreipus pagrindinės prievolės įvykdymą į įkeistą daiktą, įstatymo pagrindu išieškomos netesybos bei teismo išlaidos iš parduoto varžytynėse įkeisto daikto vertės ar pajamų, gautų įkeistą turtą administruojant.

Apeliantės argumentai, kad jos, kaip įkaito davėjos, atsakomybės riba yra turtu apsaugotos 60 000,00 Lt skolos suma, neatitinka įkeitimo teisę nustatančių teisės normų (LR CK 4.174 str. 1 d.). Kadangi įstatymas palūkanas, netesybas bei teismo išlaidas, susijusias su hipotekos vykdymu, priskiria prie išieškojimų, susijusių su užtikrinto pagrindinio reikalavimo įvykdymu, tai minėtų išieškojimų nurodyti kaip skolos sumą lakšte nebūtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2002).

Dėl nutartyje nurodytų delspinigių.

Hipotekos teisėja skundžiama nutartimi įspėjo skolininkę apie prievolės neįvykdymo pasekmes, nurodydama, kad negrąžinus kreditoriams 60 000,00 Lt skolos bei nesumokėjus iš šio reikalavimo atsiradusių palūkanų ir delspinigių per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditorių naudai.

Skundžiamojoje nutartyje vietoje baudos sumokėjimo, skolininkė paraginta sumokėti delspinigius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai rašymo apsirikimas. Tiek bauda, tiek delspinigiai LR CK 6.71str. 1 d. prasme suprantami kaip netesybos, kurias skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pati skolininkė atskirajame skunde nurodo, jog kreditorių prašyme apie delspinigius neužsimenama, o yra prašoma, jog būtų sumokėta bauda, t. y. skolininkė suvokia, kad negrąžinus kreditoriams 60 000,00 Lt skolos bei nesumokėjus iš šio reikalavimo atsiradusių palūkanų ir baudos, o ne delspinigių, per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Todėl dėl šio padaryto rašymo apsirikimo naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą.