Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajam N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados

Teikimas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonę nagrinėja nuteisto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar nuteisto juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu.

Užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme.

Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Nagrinėjamu atveju N. S. Newcastle Karūnos teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1968 m. Vagystės įstatymo 8 straipsnio 1 punktą 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš nuteistojo asmens byloje esančio teisminio nagrinėjimo protokolo, taip pat kitos medžiagos matyti, kad N. S., veikdamas su kitais asmenimis, per prievartą įsodino nukentėjusįjį į furgoną. Nukentėjusiajam ant galvos buvo uždėta antklodė, jis paguldytas veidu žemyn ant grindų, o rankos ir kojos užklijuotos už nugaros. Buvo reikalaujama pasakyti, kur yra pinigai. Iš nukentėjusiojo buvo paimta kuprinė su pinigais (8960 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų) ir raktai. Nukentėjusiajam buvo grasinama, kad jei jis nepasakys, kur yra pinigai, nukentėjusiojo draugas bus sumuštas ir subadytas peiliu. Po to, kai iš nukentėjusiojo buvo ištrauktas raktas iš kišenės, kai kurie kaltinamieji nuėjo į butą paimti pinigų (asmens bylos I d., b. l. 49–53).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Tuo metu LR BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą.

Pagal minėtas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustatyta, kad N. S. kartu su kitais asmenimis atėmė laisvę nukentėjusiajam ir, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavimo nurodyti pinigų buvimo vietą. Taigi buvo daromi turto prievartavimo veiksmai, kurie atitinka BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vėliau iš nukentėjusiojo, kuriam buvo atimta galimybė priešintis, buvo pagrobta kuprinė su joje esančiais pinigais (8960 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų, kas pagal 2021 m. liepos 2 d. kursą (artimiausią iki nusikalstamų veikų padarymo) atitiko 10 418 Eur (208 MGL, neviršija didelės vertės)). Taigi, nuteistasis kartu su kitais asmenimis nusikalstamų veikų padarymo būdą – atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis (atėmus nukentėjusiajam laisvę) – naudojo skirtingais tikslais, dviem nusikalstamoms veikoms padaryti, t. y. siekiant palaužti nukentėjusiojo valią, prievartaujant turtą, ir atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobiant iš jo turėtus daiktus. Visa tai neleidžia abejoti, kad N. S. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, nustatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymius. Newcastle Karūnos teismas 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nė vieno iš kaltinamųjų, taip pat N. S., veiksmų neišskyrė kitaip nei vykdytojų. Pažymėtina, kad šiuo atveju nesvarbu, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus padarė N. S., nes jo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius pagal visų bendrininkų apimtą bendrą tyčia daryti nusikalstamas veikas.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaip minėta, pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, bausmė negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Nagrinėjamu atveju N. S. paskirta 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė viršija BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą maksimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl nustatytina 6 metų laisvės atėmimo bausmė. N. S. paskirta 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio, todėl nustatytina 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Konvencijos 13 straipsnyje nustatyta, kad tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Taigi teismas, nustatydamas N. S. užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, ne bendrina suderintas bausmes, o tik palygina paskirtą bausmę su BK 63 straipsnio 7 dalimi, kuri reglamentuoja maksimalią laisvės atėmimo bausmės trukmę, kai ji yra skiriama už kelias padarytas nusikalstamas veikas, tai yra patikrina, ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija nustatyto maksimumo, t. y. šiuo atveju dvidešimties metų. N. S. Newcastle Karūnos teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė neviršija BK nustatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nauja įstatymo redakcija nenustato, jog teismas, suderindamas bausmes, turi parinkti ir bausmės atliko vietos rūšį, palieka nenagrinėtą Vilniaus kalėjimo prašymą dėl pataisos įstaigos rūšies nustatymo.

Iš teikimo medžiagos matyti, kad N. S. buvo sulaikytas ir suimtas, kai buvo tiriama ir nagrinėjama jo padaryta nusikalstama veika, todėl sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į suderintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1983 m. Europos Konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą tenkinti iš dalies.

N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Newcastle Karūnos teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirtą 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal 1968 m. Vagystės įstatymo 8 straipsnio 1 punktą suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalimi ir 181 straipsnio 2 dalimi:

N. S. nustatyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o galutinę bausmę – 7 (septynerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 18 d.

Į N. S. atliekamos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti N. S. taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. liepos 18 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.