- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2-68-884/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. K. individualią žemės ūkio veiklą, dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą 2011 m. rugsėjo 29 d. iš mechanizatoriaus pareigų neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovės 15200 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2010 m. vasario 1 d. šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį tą pačią dieną už Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį buvo priimtas dirbti mechanizatoriumi, nustatant 8 valandų darbo dieną, 5 darbo dienas per savaitę. 2011 m. lapkričio 18 d. lankydamasis pas traumatologą sužinojo, kad nebėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių ir buvo informuotas, kad nuo 2011 rugsėjo 30 d. jis nebėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu. Nuo pat priėmimo į darbą dienos tebedirba pas atsakovę, jokių darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs, nei apie pravaikštas, nei apie atleidimą iš darbo darbdavė įstatymų nustatyta tvarka jo neinformavo. Atsakovė jam nėra išmokėjusi darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. Neteisėtai ir nepagrįstai nutraukdama su juo darbo sutartį, atsakovė padarė jam ne mažesnę kaip 10000 Lt neturtinę žalą, nes dėl to sveikatos priežiūros įstaiga atsisakė teikti ligonių kasų finansuojamas gydymo paslaugas, jis patyrė didelį stresą, pažeminimą ir nepatogumus.
Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad jis su atsakove susituokė 2000 m. gruodžio 28 d. Atsakovės vardu registruotame ūkyje dirbo neskaičiuodamas valandų, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais, darbo sutartis buvo sudaryta, kad dirbdamas turėtų socialines garantijas, darbo užmokesčio negaudavo nei prieš sutarties sudarymą, nei po to, kol santykiai su atsakove buvo geri, ji nupirkdavo maisto, nebuvo problemų dėl rūbų, apavo, nusipirkdavo iš bendrų pinigų, kurių buvo grynais, taip pat nusiimdavo naudodamasis atsakovės kortele, kortelės paėmimas nebuvo kiekvieną kartą derinamas su atsakove, kol santykiai buvo normalūs, nebuvo aktualu gauti kiekvieną mėnesį atlyginimą, ūkyje dirbo visus mechanizatoriaus, visus fizinius, vyriškus darbus, du kartus per dieną buvo vežami pašarai, iki 2010 metų vasaros visus darbus aptardavo kartu su atsakove, pablogėjus santykiams, vadovavosi atsakovės nurodymais, po 2011 m. rugsėjo 29 d. jis ir toliau dirbo ūkyje, nesuprato, kad būtų kas pasikeitę, 2011 m. rugsėjo 29 d. buvo teismo posėdis santuokos nutraukimo byloje, teisėjas klausė, ar jis yra dirbantis, atsakovė tai patvirtino, apie pravaikštas ar atleidimą neprasitarė, kol nesikreipė į medicinos įstaigą, manė, kad dirba pagal darbo sutartį, 2011 m. spalio 30 d. susilaužė šonkaulius, ligininės priėmimo skyriuje išrašė nedarbingumo pažymėjimą, po trijų dienų lankėsi pas gydytoją dėl pratęsimo, atsiradus kitiems skausmams, jį siuntė į ligoninę, registratūroje pasakė, kad yra nedraustas ir paprašė susimokėti už paslaugas, šeimos gydytojai apie tai neužsiminė, dėl šių aplinkybių patyrė pažeminimą, buvo paskirti vaistai širdžiai, jie yra pasibaigę, be recepto nagalima įsigyti, jaučia sveikatos pablogėjimą, pajamų neturi, gyvena skolon, pats sveikatos draudimo nemokėjo, nes reikia skolintis didesnę sumą. Jo asmeninė sąskaita atsakovei žinoma iš santuokos nutarukimo bylos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą pasirašyti reikiamus dokumentus bei nurodyti sąskaitą, kur reikia pervesti 1484,04 Lt. Nurodė, kad ieškovas neatvyko laiku į darbą kelias dienas iš eilės, nebuvo tam prašymo, atsakovė apie neatvykimo priežastis informuota nebuvo, dėl užrakintos technikos nebuvo galima dirbti ūkyje, laiku nepašerti gyvuliai, prašydamas priteisti darbo užmokestį, ieškovas siekia pasipelnyti, nes ieškovas iki šiol tebegyvena jos namuose, ieškovas buvo atsakovės sutuoktinis, už perduotas lėšas niekada niekur nepasirašydavo, buvo susikostę normalūs pasitikėjimo santykiai, atsakovė yra skolinga ieškovui 1484,04 Lt, nes ieškovas neinformavo jos apie savo sąskaitą banke, kur galėtų pravesti pinigus, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.
Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad jų santykiai yra kaip besipykstančių sutuokinių, ieškovo darbe nebuvo rugsėjo 27, 28 dienomis, vakare su ieškovu kieme susitikdavo, jis jai nieko nesiaiškino, nežino, kodėl nepaprašė raštu pasiaiškinti, įsakymą apie atleidimą iš darbo parodė jam tos dienos vakare, jis neišdirba tiek valandų, kiek priklauso, ūkio technikos raktai tebėra pas ieškovą, jis jų negrąžina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas 2010 m. vasario 2 d. darbo sutarties pagrindu pradėjo dirbti V. K. ūkininkės ūkyje mechanizatoriumi, darbdavys įsipareigojo mokėti nustatytą minimalų darbo užmokestį, darbo dienos trukmė 8 val., 5 dienos per savaitę, darbo sutartis nutraukta 2011 m. rugsėjo 29 d. Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (36 b.l.).
Pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Įstatymas įpareigoja darbdavį nutraukiant darbo sutartį minėtos normos pagrindu, laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 str. 4 d.). 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakyme nurodyta, kad ieškovas atleistas iš darbo, nes neatvyko į darbą 2011 m. rugsėjo 27, 28 dienomis be pateisinamos priežasties ir nepranešęs darbdaviui (35 b.l.). Pagal Darbo kodekso 235 str. 1 d. 9 p. neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuris gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą darbuotojui (ieškovui) (LAT 2005-12-12 nutartis civ. b. Nr.3K-3-657/2005). Taigi, ieškovui nepripažįstant, kad jis 2011 m. rugsėjo 27, 28 dienomis nebuvo darbe, atsakovei tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti. Atsakovė pateikė Aktą dėl darbuotojo neatvykimo į darbą, kuriame nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 27, 28 darbininkas V. K. be pateisinamos priežasties nebuvo darbe, po aktu pasirašė atsakovė, D. A., R. M. (33 b.l.). Darbo sutartyje konkrečios mechanizatoriaus funkcijos neaptartos, ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad jis dirba su sėja, pjūtimi, tręšimu susijusius darbus, du kartus per dieną veža karvėms pašarus (121 l.). Teismo posėdžio metu apklausti pasirašiusieji darbuotojai nepatvirtino fakto, kad ieškovas nurodytomis dienomis nebuvo darbe, D. A. nurodė, kad pasirašydamas su akto turiniu nesusipažino, nežino, ar tomis dienomis ieškovas buvo darbe, šeimininkė klaususi, ar jis matęs ieškovą, kadangi nematė, tai ir pasirašė (30 b.l.), R. M. nurodė nepastebėjusi ieškovo įvežant pašarus ir galvojusi, kad pašarų neįvežė (131 b.l.). Liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad pašarus traktoriumi atveža ieškovas, niekas kitas ūkyje pašarų neveža, nėra buvę, kad pašarų nebūtų atvežta (128 b.l.), atsakovė negalėjo patvirtinti, kad pašarų būtų trūkę (125 b.l.). Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pravaikštų buvimo faktas nėra įrodytas, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu pripažintinas neteisėtu.
Atsakovė paaiškino, kad ji sakiusi ieškovui apie atleidimą iš darbo tą pačią dieną, tačiau ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo byloje 2011 m. rugsėjo 29 d. vyko teismo posėdis, kuriame atsakovė patvirtino, kad jis dirba, apie pravaikštas neužsiminė, dėl atleidimo iš darbo bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neneigė (120 b.l.).Išrašų iš medicininės kortelės kopijos patvirtina ieškovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie tai, kaip jam buvo teikiamos medicininės paslaugos (96-98, 119-120 b.l.). Todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl to, jog problemos dėl medicininių paslaugų teikimo ieškovui iškilo 2011 m. rugsėjo 18 d. ir kad jis apie atleidimą iš darbo sužinojo iš 2011 m. lapkričio 21 d. VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos.
Ieškovo ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir po darbo sutarties nutraukimo dirba atsakovės vardu registruotame ūkyje, todėl ieškovui prašant jis grąžintinas į darbą (DK 297 str. 3 d.). Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinus jį į darbą, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, apskaičiuojant ir priteisiant ieškovui konkrečią vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 6970 Lt - bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos, nurodant, vienos dienos darbo užmokestį - 38 Lt (vidutinis darbo užmokestis ir vienos dienos darbo užmokestis apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriaysybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimno tvarkos aprašo patvirtinimo 6.1, 6.2, 6.3 p.) (DK 297 str. 3 d., LAT 2005-05-26 nutartis civ. b. Nr.3K-7-290/2005, ).
Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad Darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis ieškovui buvo sumokėtas, reikalavimas tenkintinas. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo draudžiamosios pajamos sudarė 15200 Lt, mokesčiams išskaičiuota 6076,96 Lt, mokėtina suma ieškovui sudaro 9123,04 Lt (5 b.l.), nuo 2012 m. rugsėjo 1 iki 29 d. ieškovui mokėtina suma yra 1484,04 Lt (34 b.l.), tokiu būdu ieškovui priteistina 10607,08 Lt darbo užmokesčio (be mokesčių).
Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Byloje nenustatyta, kad ieškovas su atleidimu iš darbo būtų buvęs supažindintas, paaiškėjus, kad nėra draustas sveikatos draudimu, negalėjo pasinaudoti tinkamomis medicininėmis paslaugomis, turėdamas rinkti įrodymus iš medicinos įstaigų, jautėsi pažemintas, nebūdamas draustas, negalėjo įgyti būtinų vaistų, kūrie reikalingi širdies ligai gydyti, dėl ko blogėja jo sveikata, ieškovas yra atsakovės sutuoktinis, būdamas neteisėtai atleistu jis jaučiasi žeminamas kitų ūkyje dirbančių žmonių akyse. Todėl daytina išvada, kad dėl neteisėto atleidimo ieškovas neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į sprendimu priteisiamų sumų dydį, ieškovui priteistina 2000 Lt dydžio neturinė žala.
Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos atstovavimo išlaidos ieškovui – 2414 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei - 587 Lt žyminis mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, 39 Lt pašto išlaidų, iš viso 626 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti V. K. atleidimą iš mechanizatoriaus pareigų 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu iš V. K. ūkininkės ūkio neteisėtu.
Priteisti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. K. ūkininkės ūkio, kodas (duomenys neskelbtini):
6970 Lt (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. (nuo atleidimo iš darbo dienos) iki 2012 m. birželio 21 d. (iki teismo sprendimo priėmimo dienos),
vidutinį darbo dienos užmokestį – 38 Lt (su mokesčiais) už priverstinės pravaikštos laikotarpį po sprendimo priėmimo dienos (2012 m. birželio 12 d.) iki jo įvykdymo dienos, tai yra grąžinimo į darbą, skaičiuojant penkias darbo dienas per savaitę, darbo dienos trukmę 8 val.,
2000 Lt neturtinę žalą, 2414 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusios ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti iš V. K. ūkininkės ūkio valstybei 626 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.