- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- AN2-3-581/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00085-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- J. Ž. P.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. Ž. P. ir jo atstovui Nerijui Plėdžiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato viršininko D. Š. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. L. 2017 m. birželio 21 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) J. Ž. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį bauda 500 Eur skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą aštuoniolikai mėnesių. J. Ž. P. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. vasario 25 d., apie 11 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įsuko nesaugiai, dideliu greičiu, iš chuliganiškų paskatų ir tyčia prabuksuodamas varomaisiais automobilio ratais ant kelio dangos ir slysdamas į šonus. Po to taip pat nesaugiai, chuliganiškai, rodydamas išskirtinumą, skleisdamas didelį triukšmą, važiavo toliau (duomenys neskelbtini), privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą, pristabdė ir nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinusių įžengti - eiti pėsčiųjų, vaikų, taip vairuodamas sukėlė akivaizdų pavojų aplinkiniams asmenims, pėstiesiems. Po pristabdymo prieš sankryžą, vėl pradėjo važiuoti dideliais variklio apsisukimais, be pagrindo prasukdamas automobilio ratus ir slysdamas šonu, keldamas pavojų šalia gatvės šaligatviais einantiems žmonėms. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomenei tvarkai, kuri, ypač tarp eismo dalyvių, yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 5, 6, 9 ir 30 punktus.
Šalies argumentai
2. Nutarimą J. Ž. P. skundė Ignalinos rajono apylinkės teismui bei prašė jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde J. Ž. P. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis chuliganiškai vairavo transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu J. Ž. P. skundą patenkino - Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
4. Institucija skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir prašo priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
4.1. Nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės aiškiai atskleidžia J. Ž. P. tyčinius veiksmus ir jo chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas – slydimas automobilio šonu, automobilio varomųjų ratų prasukimas, važiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pėsčiųjų nepraleidimas yra neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, keliantis grėsmę ne tik pačiam vairuotojui, bet ir eismo saugumui, kitiems žmonėms ir jų turtui.
4.2. Teigia, kad byloje buvo surinkti visi galimi įrodymai, pagrindžiantys J. Ž. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir tiesiogiai viską mačiusių liudytojų G. K. ir N. P. parodymus. Pažymi, kad minėti liudytojai yra policijos pareigūnai, nors jie buvo ir ne tarnybos metu, tačiau jų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti ir juos vertinti kaip nepatikimus. Teigia, kad teismas dėl nesuprantamų priežasčių nutartyje nurodė, kad G. K. ir N. P. parodymai yra subjektyvi šių pareigūnų nuomonė. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų J. P., B. R. ir A. R. parodymais, nes juos ir J. Ž. P. sieja artimi giminystės ryšiai, todėl jų parodymai nėra patikimi. Taip pat mano, kad į bylą J. Ž. P. pateiktos pažymos apie tai, kad 2017 m. vasario 25 d. buvo barstomos Ignalinos miesto gatvės ir pažyma apie J. Ž. P. automobilio gedimus, neįrodo, kad dėl kelio slidumo ir automobilio techninės būklės J. Ž. P., vairuodamas automobilį, neturėjo kito pasirinkimo, o buvo priverstas nesaugiai važiuoti – slidinėti į šonus, didinti variklio apsukas ir kelti pavojų aplinkiniams.
Atsiliepimas
5. J. Ž. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su Institucijos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
5.1. Nurodo, kad Institucija, tyrusį administracinio nusižengimo bylą, netinkamai atliko savo darbą, grubiai paneigė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus ir nepagrįstai jį nubaudė. Pažymi, kad Institucijos skundas yra paduotas formaliais pagrindais, iš jo turinio nėra aišku kokį sprendimą prašoma priimti – t. y. kokį naują nutarimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas, nėra nurodoma jo esmė. Nenurodant skundo dalyko, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skundo. Pažymi, kad skunde nenurodoma su kuriomis teismo išvadomis yra nesutinkama, nei kokiu pagrindu, tokiu būdu pažeidžiant ANK 647 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą skunde nurodyti nutarimo nepagrįstumo ir/ar neteisėtumo pagrindus ir motyvus bei nepagrįstai verčiant apeliacinės instancijos teismą nagrinėti bylą iš naujo, nors byla jau buvo tinkamai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme.
5.2. Teigia, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas J. Ž. P. chuliganiškas elgesys, byloje ne tik nepasitvirtino, tačiau ir buvo visapusiškai paneigtos visais byloje surinktais, išsamiai ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vieninteliai duomenys, kurių pagrindu buvo inkriminuotas J. Ž. P. chuliganiškas vairavimas - tai policijos pareigūnų G. K. ir N. P. tarnybiniai pranešimai. Tačiau pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos išvados yra ne tik neįrodytos, tačiau ir paneigtos bylos duomenimis: J. Ž. P. parodymais, liudytojų B. R., A. R. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiška. Pažymi, kad byloje negalima remtis išimtinai vien pareigūno parodymais, neanalizuojant, netiriant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų. Nagrinėjamu atveju, be pareigūnų parodymų parodymų, nebuvo surinkta jokių J. Ž. P. kaltę padarant inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad policijos pareigūnų parodymai yra nepatikimi, nes sulyginus pareigūnų tarnybinius pranešimus, matyti, kad jie vienas nuo kito nusirašė. Tą patvirtina į bylą pateikta Specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. K. ir N. P. tarnybiniuose pranešimuose neabejotinai yra plagijavimo požymių, taip pat, labiausiai tikėtina, kad N. P. tarnybinis pranešimas yra pirminis, o G. K. – plagiatas. Mano, kad dėl to teismas neturėjo vadovautis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kadangi įrodymais byloje gali būti tik teisėtai gauti duomenys, įrodymai turi būti gauti iš įstatymo nurodytų šaltinių ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tuo tarpu įstatymas nenumato galimybės pareigūnui, byloje dalyvaujančiam liudytojo procesiniu statusu, susipažinti su bylos medžiaga ir pagal tai surašyti bei į bylą pateikti savo tarnybinį pranešimą, kuris kaip matyti iš pridedamos specialisto išvados, tikėtina, nusirašytas.
5.3. Teigia, kad Institucija neatliko būtinų tyrimo veiksmų, numatytų ANK 569 straipsnio 1 dalyje, o tyrimas šiuo atveju buvo tik formalus. Mano, kad Institucija J. Ž. P. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo šališkai, turėdama išankstinį tikslą bet kokiu atveju nubausti J. Ž. P.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo klausimai. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. Ž. P. atžvilgiu ir teismo motyvais, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. Ž. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Institucija teigia priešingai, kad byloje esančių įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad J. Ž. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis chuliganiškai vairavo transporto priemonę, todėl padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nutarimą.
11. J. Ž. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis Institucijos Nutarimu nubaustas už chuliganišką vairavimą (ANK 420 straipsnio 2 dalis). Nutarime nurodyta, kad J. Ž. P. 2017 m. vasario 25 d. apie 11.20 val. chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įsuko nesaugiai, dideliu greičiu, iš chuliganiškų paskatų ir tyčia prabuksuodamas varomaisiais automobilio ratais ant kelio dangos ir slysdamas į šonus. Po to taip pat nesaugiai, chuliganiškai, rodydamas išskirtinumą, skleisdamas didelį triukšmą, važiavo toliau (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą, pristabdė ir nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinusių įžengti - eiti pėsčiųjų, vaikų, taip vairuodamas sukėlė akivaizdų pavojų aplinkiniams asmenims, pėstiesiems. Po pristabdymo prieš sankryžą, vėl pradėjo važiuoti dideliais variklio apsisukimais, be pagrindo prasukdamas automobilio ratus ir slysdamas šonu, keldamas pavojų šalia gatvės šaligatviais einantiems žmonėms. Kaip matyti iš bylos duomenų, nutarimas buvo priimtas remiantis administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, o protokolas surašytas remiantis išskirtinai tarnybiniais pranešimais, t. y. nagrinėjamos aplinkybės buvo grindžiamos išimtinai tik liudytojų N. P. ir G. K. tarnybiniais pranešimais bei parodymais. Iš vyr. tyrėjos R. S. tarnybinio pranešimo bei parodymų, duotų bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, matyti, kad buvo gautas G. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje chuliganiškai važiavo automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); važiavo dideliu greičiu, staigiai stabdė, per perėją ėjo vaikai; apie 11.40 val. buvo nuvykta į įvykio vietą; pranešime paminėto automobilio nepastebėjo, pažeidimo nenustatė; patruliuodami Ignalinos mieste, minėtą automobilį pamatė stovintį prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“; automobilyje nieko nebuvo; kavinėje vyko gedulingi pietūs, todėl į vidų nėjo ieškoti vairuotojo; 2017 m. vasario 25 d. 11.52 val. įvykį užregistravo Įvykių registre.
11.1. Be paminėtų pareigūnų tarnybinių pranešimų kitų duomenų byloje nėra ir apskritai visiškai jokie tyrimo veiksmai atlikti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šiuo atveju, vien tik nurodytų pareigūnų parodymų nepakanka pripažinti J. Ž. P. nusižengus, kadangi liudytojų parodymai nėra pakankamai detalūs, juose yra prieštaravimų dėl J. Ž. P. atliekamų veiksmų, kelio dangos ir kt. Iš karto po įvykio nebuvo apklaustas nei J. Ž. P., nei patys tiesiogiai įvykį matę liudytojai - G. K. ir N. P., kurie galėjo suteikti pirminės reikšmingos informacijos tam, kad įvykio aplinkybės būtų tinkamai užfiksuotos. Bylos duomenys nurodo, jog J. Ž. P. buvo apklaustas 2017 m. kovo 4 d., o liudytojų tarnybiniai pranešimai registruoti 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. kovo 20 d. Nebuvo apžiūrėta bei aiškiai, tiksliai fiksuota įvykio vieta, niekaip nefiksuoti duomenys apie liudytojų buvimo vietas, J. Ž. P. vairuoto automobilio važiavimo kryptį, trajektoriją, nenustatyti asmenys, kurių J. Ž. P. galimai nepraleido einančių per pėsčiųjų perėja, taip pat nenustatyti jokie kiti asmenys, galimai matę pažeidimą, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo būti atlikta tam, kad būtų galima neabejotinai padaryti kategorišką išvadą apie chuliganišką vairavimą. Juolab, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą. Prieš tai paminėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju reikšmingos ir tuo, jog J. Ž. P. viso proceso metu neigė, automobilį vairavęs chuliganiškai, nurodydamas, kad važiavo saugiai, leistinu greičiu, tyčia automobilio ratų neprasukinėjo ir į šonus neslydo, galėjo nuslysti dėl šlapios kelio dangos, neigė, jog nepraleido per pėsčiųjų perėją einančių žmonių, automobilyje važiavo kartu su savo artimaisiais. J. Ž. P. nurodomas aplinkybes iš esmės atitiko liudytojų B. R., A. R., P. parodymai. Analizuojant J. Ž. P. veiksmus, siekiant nustatyti, ar jo veiksmuose yra būtinieji ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisės pažeidimo požymiai, būtina įvertinti ne tik liudytojais apklaustų pareigūnų, bet ir J. Ž. P. artimųjų parodymus. Nors apeliaciniame skunde keliamas šių liudytojų patikimumo klausimas, tačiau pažymėtina, jog jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Šiuo atveju svarbu įvertinti įrodymų patikimumą ir jų viseto pakankamumą tam, kad būtų galima pripažinti J. Ž. P. padarius jam inkriminuotą pažeidimą. J. Ž. P. artimųjų liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir atitinka J. Ž. P. parodymus apie važiavimą J. Ž. P. vairuojamu automobiliu, buvimo kartu laiką bei neprieštarauja liudytojos – policijos pareigūnės - R. S. tarnybiniame pranešime nurodomoms aplinkybėms, jog įvykio dieną apie 11.30 val. gavus skambutį iš G. K., apie 11.40 val. nuvyko į įvykio vietą, automobilio nepastebėjo, patruliuodami minėtą automobilį pamatė prie kavinės, automobilyje asmenų nebuvo, kavinėje vyko gedulingi pietūs, todėl atmesti paminėtų liudytojų parodymų šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Minėtų liudytojų parodymų patikimumą sustiprina ir ta aplinkybė, jog visi vienodai nurodė, jog kelias buvo šlapias, buvo slidu. Šias aplinkybes bei Ž. J. P. parodymus apie sudėtingas vairavimo sąlygas iš dalies patvirtina objektyvūs bylos įrodymai, o būtent: iš savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) - matyti, kad įvykio dieną miesto gatvės buvo barstomos, nes buvo pilkšala ir slidu, todėl abejotinais tampa liudytojo G. K. parodymai apie sausą kelio dangą. Juolab, liudytojas N. P. nurodė, jog asfalto danga buvo šlapia. Pritartina pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, kadangi teismas liudytojų A. R., B. R., J. P. parodymus vertino bendrame įrodymų kontekste, jų patikimumą lygino su kitais bylos įrodymais, siekdamas pašalinti iškilusius neaiškumus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog minėtų liudytojų parodymai nėra patikimi faktiniai įrodymai, laikyti deklaratyviais. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog Ž. J. P. pateikta pažyma apie transporto priemonės gedimus, neįrodo, kad Ž. J. P. neturėjo kito pasirinkimo, o buvo priverstas slidinėti į šonus ir apylinkės teismas padarė abejotiną išvadą dėl automobilyje įdiegtos pagalbinės stabilumo (ESP) sistemos veikimo, tačiau esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad J. Ž. P. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Visos aukščiau išvardytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nusižengimas nebuvo ištirtas išsamiai, policijos pareigūnai nesiekė įrodyti nusižengimo, kai būtent Institucija, surašiusi nutarimą, tokią pareigą turi.
12. Institucija, ginčydama administracinio nusižengimo bylos J. Ž. P. o nutraukimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą nei, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, padarė apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas aiškinosi faktines J. Ž. P. inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybes ir tyrė įrodymus – papildomai apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą J. Ž. P., liudytojus – policijos pareigūnus – N. P., G. K., tačiau abejonės dėl J. Ž. P. inkriminuoto pažeidimo liko nepašalintos. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
13. Esant anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad J. Ž. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinių argumentų nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl bylos nutraukimo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato viršininko D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.