- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-4892-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03421-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- E. V. B.
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Advokatai
- Jonas Tamašauskas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi E. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. B. 2015 m. gruodžio 22 d., apie 12.33 val., Vilniuje, ties Algirdo g. 16, vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino.
Be to, E. V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. B. savo kaltę pripažino, tačiau parodė, kad jis nesuprato, kad kažką kliudė, jis neneigia, kad sukėlė eismo įvykį. Jis paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 22 d. važiavo su automobiliu VW Polo Algirdo gatve link „Maxima“ parduotuvės, suko į parduotuvės aikštelę, tarpas buvo mažas, judėjo daug automobilių, jis atsargiai, lėtai judėjo į aikštelę, pravažiavo porą metrų į priekį, pasuko į invalidams skirtą aikštelę, sustojo ir nuėjo į parduotuvę. Jei būtų pajutęs kontaktą, nebūtų pasišalinęs. Jis nesuprato ir nieko nepajuto, gal dėl to, kad muzika grojo. Jis apgadinimus pastebėjo policijoje, kai tyrėja nuvalė šoną, įlenkimų nebuvo, tik įbrėžta, jis sakė tyrėjai, kad nepajuto smūgio.
E. V. B. 2016 m. sausio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis 2015 m. gruodžio 22 d., atvažiavo Algirdo g. ir prie namo suko į parduotuvę „Maxima“, įvažiavime buvo daug mašinų, tačiau vidurinė juosta buvo laisva, o kairėje ir dešinėje pusėje stovėjo automobiliai, jis palengva pajudėjo į priekį, jis privažiavęs prie parduotuvės pastatė mašiną, jokio smūgio arba garso būdamas grūstyje ir pradėjęs išvažinėti jis nepajuto (b. l. 14).
Nukentėjusysis L. K. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis prieš Kalėdas važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie Mindaugo „Maximos“, stovėjo kamštyje, šis žmogus, nurodė į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, matyt, bandė aplenkti jį, ir kliudė jo automobilį, minėtas asmuo aplenkinėjo jį iš galo ir tuomet jis pajuto automobilio sujudėjimą, kliudė kairės pusės galą, paties kontakto nematė, tik pajuto, kad automobilis sujudėjo, gal ir buvo kažkoks duslus garsas, bet negali patvirtinti. Jei jis pajuto kontaktą, tai, mano, ir kitas vairuotojas turėjo pajusti kontaktą. Ant jo automobilio pažeidimai matomi, yra nubrozdinimai, plastikas pažeistas, apgadintas bamperis ir prie jo esantis plastikas. Jis išlipo iš automobilio, buvo daug automobilių, kai jį aplenkė, minėtam asmeniui greičiau nuvažiuoti nebuvo kliūčių. Jis po kontakto iš vietos nepatraukė savo automobilio.
L. K. 2015 m. gruodžio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis 2015 m. gruodžio 22 d. vairavo automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Algirdo g. link „Maxima“ aikštelės, jau įsukęs į aikštelę pajuto, kaip kitas automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį, vairuotojas nuvažiavo Mindaugo g. link (b. l. 9).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2015 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 22 d. buvo gautas pranešimas, kad Algirdo g. 16 sugadintas automobilis, atvykus į įvykio vietą automobilio Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. K. paaiškino, kad stovėjo automobilių spūstyje ties Algirdo g. 16 link „Maxima“ parduotuvės, apie 12.42 val. jį iš kairės pusės apvažinėjo automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo dešine puse kliudė jo automobilio galinio bamperio kairį kampą ir nuvažiavo, peržiūrėjus vaizdo įrašą matosi, kad pasišalino tamsios spalvos VW Polo (b. l. 5).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 3 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-4324/1539 užfiksuota, kad automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, o automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos galinės durelės, galinis sparnas ir bamperis dešinėje pusėje, be to, nurodoma, kad transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Honda CR-V atsirado po kontakto su automobiliu VW Polo (b. l. 15-17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinkus įrodymus – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. B., nukentėjusiojo L. K. parodymus, duotus teismo posėdyje, jų paaiškinimus tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuotus duomenis, nustatė, kad E. V. B. 2015 m. gruodžio 22 d., apie 12.33 val., Vilniuje, ties Algirdo g. 16, vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš byloje esančio Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad automobilių VW Polo ir Honda CR-V apgadinimų pobūdis ir mastas atitinka tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad E. V. B. kaltė sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, įrodyta, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus, todėl tokia jo veika kvalifikuojama pagal ATPK 127 str. 2 d.
E. V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat ir už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. tai, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Teismas pažymi, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011).
E. V. B. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad jis nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, bei apgadinimus ant savo automobilio pastebėjo tik policijoje, kai tyrėja nuvalė šoną. Nors nukentėjusysis nurodo, kad jis pajuto kontaktą bei ant jo automobilio matomi pažeidimai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios transporto priemonių apžiūros fotolentelių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo automobilių apgadinimai labai nežymūs. Teismo posėdyje nukentėjusysis L. K. nurodė, kad automobilių susidūrimo garso jis iš esmės negirdėjo, jautė tik tai, kad jo automobilis sujudėjo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad eismo įvykio vietoje buvo didelis judėjimas, kuris taip pat galėjo turėti įtakos E. V. B. gebėjimui pajusti transporto priemonių kontaktą bei suvokimui, kad įvyko eismo įvykis. Tai, kad E. V. B. nuvažiavo pakankamai greitai, šiuo atveju negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju tiek E. V. B., tiek nukentėjusysis L. K. parodė, kad tuo momentu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo jokių kliūčių nuvažiuoti, tai reiškia, kad jis galėjo nuvažiuoti ir greičiau, nesupratęs, kad kontaktavo su kitu automobiliu. Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V. B. versiją, kad jis nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo draustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Todėl esant tokioms aplinkybėms negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad E. V. B. nepadarė veikos, turinčios ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str.1 d. 1 p.).
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą teismas atsižvelgia į šio pažeidimo pobūdį, į E. V. B. asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, jam skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 ir 2 p.,
nutaria:
E. V. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti nuobaudą – 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant E. V. B. veikoje šio pažeidimo sudėties.
Byloje esantį CD-R diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.