Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-2495-555/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
2S-2495-555/2014
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01290-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“
Skolininkas
V. K.
Kategorijos
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2495-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01290-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 129.13; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1593-550/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties tarp kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ ir skolininko V. K..

Apeliacinės instancijos teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. gegužės 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas patvirtino tarp pareiškėjų UAB „Kėdainių butai“ ir V. K. 2014 m. gegužės 22 d. sudarytą rašytinę taikos sutartį, remiantis kuria V. K. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 1 d. sumokėti UAB „Kėdainių butai“ 753,40 Lt skolą, kartu kiekvieną mėnesį reguliariai mokėti priskaičiuotus einamuosius mokesčius už teikiamas administravimo ir eksploatavimo paslaugas, pradedant nuo 2014 m. birželio mėnesio (sutarties 2 p.), o nesumokėjus 753,40 Lt sumos UAB „Kėdainių butai“ iki 2014 m. rugsėjo 1 d., V. K. įsipareigojo nutraukti Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir išsikelti su visu turtu iš Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. rugsėjo 15 d., prieš tai sumokėdamas visus reikalingus sumokėti mokesčius.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Kėdainių butai“ prašo išduoti vykdomąjį raštą, kadangi V. K. neįvykdė 2014 m. gegužės 22 d. sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 2 ir 3 punktuose numatytų įsipareigojimų. Nurodė, kad V. K. jokių mokėjimų pagal taikos sutarties sąlygas neatliko.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies, išdavė pareiškėjai UAB „Kėdainių butai“ vykdomąjį raštą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto vykdymo, likusioje dalyje prašymą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad 3 taikos sutarties punkto priverstinis vykdymas reikštų V. K. iškeldinimą iš jo būsto. Spręsdamas klausimą dėl šio taikos sutarties punkto priverstinio vykdymo, teismas atsižvelgė į tai, V. K. gyvena savivaldybės suteiktame būste, kas leidžia spręsti, jog jis yra socialiai remtinas asmuo, kas šiuo atveju suponuoja didesnę socialiai pažeidžiamo asmens apsaugą. Duomenų, kad V. K. turėtų kitą būstą, nėra. Be to, asmuo yra 62 metų amžiaus ir kitais metais sulauks pensinio amžiaus. Taigi iškeldinus V. K., jo, kaip socialinės paramos reikalingo asmens, padėtis būtų dar labiau pabloginama, kas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) ir galimai pažeistų viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad priverstinio nuomos sutarties nutraukimo ir V. K. iškeldinimo iš būsto siekianti pareiškėja nėra nei šio būsto savininkė, nei nuomos sutarties šalis. Priverstinis šio taikos sutarties punkto vykdymas tiesiogiai paliestų būsto savininko ir kitos nuomos sutarties šalies, t. y. Kėdainių rajono savivaldybės, kuri nėra pasirašiusi taikos sutarties, teises ir teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą dėl 3 taikos sutarties punkto priverstinio vykdymo.

Nurodo, kad taikos sutartis turi priverstinio vykdomojo dokumento galią ir teismas neturėjo teisės atsisakyti išduoti vykdomąjį dokumentą dėl šios taikos sutarties 3 punkto vykdymo. Skolininkas, sudarydamas taikos sutartį jos pasekmes suprato, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi skolininko senyvu amžiumi kaip pagrindu atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl skolininko iškeldinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 753,40 Lt skolos išieškojimo, ir netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, susijusio su skolininko iškeldinimu, teisėtumo bei pagrįstumo. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. gegužės 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta UAB „Kėdainių butai“ ir V. K. taikos sutartis, kuria V. K. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 1 d. sumokėti UAB „Kėdainių butai“ 753,40 Lt skolą, kartu kiekvieną mėnesį reguliariai mokėti priskaičiuotus einamuosius mokesčius už teikiamas administravimo ir eksploatavimo paslaugas, pradedant nuo 2014 m. birželio mėnesio (sutarties 2 p.), o nesumokėjus 753,40 Lt sumos UAB „Kėdainių butai“ iki 2014 m. rugsėjo 1 d., V. K. įsipareigojo nutraukti Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir išsikelti su visu turtu iš Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. rugsėjo 15 d., prieš tai sumokėdamas visus reikalingus sumokėti mokesčius (b. l. 2). V. K. nevykdant susitarimo dėl skolos sumokėjimo ir išsikeldinimo, UAB „Kėdainių butai“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, skundžiama teismo nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad taikos sutarties 3 punktu susitarta, jog V. K. išsikels iš Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, kurioje gyvena pagal nuomos sutartį, tačiau nustačius, kad jis gyvena savivaldybės suteiktame bute ir nesant duomenų apie kitą turimą gyvenamąjį būstą, taip pat atsižvelgiant ir į senyvą V. K. amžių (62 metai) bei tai, kad UAB „Kėdainių butai“ nėra nei nuomos sutarties šalis, nei būsto savininkas, prašymo šioje dalyje netenkino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis Kėdainių rajono apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai V. K. ir UAB „Kėdainių butai“ supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis. Kaip minėta, taikos sutarties 3 punkto sąlyga numatė, kad V. K., nevykdantis prievolių UAB „Kėdainių butai“, įsipareigoja nutraukti būsto nuomos sutartį ir išsikeldinti. Pažymėtina, kad įstatymo nurodytais atvejais teismas šalių pateiktos taikos sutarties netvirtina (jei sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui). Teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Darytina išvada, kad teismas spręsdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo turi įvertinti, ar visos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ir patvirtinti visą šalių pateiktą taikos sutartį arba atsisakyti ją tvirtinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra įsigaliojusi, apskųsta apeliacine tvarka nebuvo, todėl UAB „Kėdainių butai“, V. K. taikos sutarties nevykdant, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nepaisant to, teismas, spręsdamas prašymo pagrįstumą, privalėjo įvertinti tarp šalių kilusį ginčą dėl taikos sutarties įvykdymo (nevykdymo).

Apeliantė teigia, kad esant įsigaliojusiai ir nevykdomai taikos sutarčiai teismas neturėjo teisės atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nors šalių taikos sutartį patvirtino teismas, tačiau ši aplinkybė nepašalina teismo teisės įvertinti taikos sutartį CK 6.986 straipsnio aspektais. Tam, kad taikos sutartis galiotų, ji turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir atitikti tam tikras sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. taikos sutartimi įsipareigojo nutraukti savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudarytą dėl buto, priklausančio Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise ir išsikeldinti, taigi UAB „Kėdainių butai“ nebūdama būsto savininku, siekia iškeldinti V. K. dėl jai nesumokėtos skolos už patarnavimus, nors akivaizdžiai neturi teisės disponuoti nurodytu būstu. Taigi byloje nustatyta, kad buvo sudaryta ir teismo patvirtina teisiškai ydinga taikos sutartis, kuria V. K. prisiėmė neteisėtą įsipareigojimą. Kaip žinia, taikos sutartis negalioja, jeigu viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi (CK 6.986 str. 5 dalis), taipogi taikos sutartis turi nespręsti dėl trečiųjų asmenų, kurie nėra sutarties šalimi, teisių ir pareigų. Visa tai rodo, kad teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 3 punkto sąlygos nevykdymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas