Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei Z. G. ir ieškovių atstovei advokatei L. G., atsakovų R. M., L. B. atstovui advokatui M. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. K., o ieškovei R. S., atsakovams R. M., L. B. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. G. ir R. S. ieškinį atsakovams R. M., L. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, žemės sklypų ribų nustatymo, sprendimų atkurti nuosavybės teises iš dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (LR CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (LR CPK 49 str.), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas.

Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą (LR CPK 259 straipsnis). Toks įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa juridiniu faktu, pakeičiančiu asmenų teises ir pareigas.

Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (LR CPK 178 str.).

Ieškovės prašė apginti jų pažeistas teises LR CK 4.45 str. numatytu pagrindu, t.y. nustatyti ribas tarp jų ir atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, o taip pat, kadangi atsakovų žemės sklypai atitinkami sumažėtų, o jų žemės sklypas padidėtų, prašė iš dalies panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimus atsakovams atkurti nuosavybės teises.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra privalu ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pagal LR CK 4.45 straipsnį žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo.

Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais, o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais.

Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis LR CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas - mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba yra neaiški, o jos nustatymas - nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančiosios linijos nustatymą.

Ieškovės nuo 2003-12-10 nuosavybės teise valdo po ½ dalį 7.0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)kaime, nuosavybės teises į jį įgijo paveldėjimo teisės liudijimo (21-22 b.l., t.1), išduoto 2003-07-16, pagrindu. 7.0500 ha žemės sklypą sudaro: miškas – 2.8000 ha, žemės ūkio naudmenų – 3.4500 ha, ariamos žemės – 1.7500 ha, pievų ir ganyklų – 1.7000 ha, kelių – 0.1000 ha, užstatytas plotas – 0.3000 ha, kitos žemės plotas – 0.4000 ha, nenaudojamos žemės – 0.4000 ha. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (23-24 b.l., t.1). Nuosavybės teises paveldėjo iš savo tėvo P. U., kuriam nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atstatytos pagal tuo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (neteko galios 1997-07- 01 įstatymu Nr. VIII-359 (nuo 1997-07-09)) nuostatas.

Utenos rajono valdyba 1994-12-19 potvarkiu Nr.1037v (23 b.l., t.1) nutarė atstatyti nuosavybės teises P. U. natūra į 9 ha žemės plotą, t.y. suteikti nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) 8.9500 ha bendro ploto: 5.3500 ha žemės ūkio naudmenų, 0.4000 ha žemės po pastatais, kiemų, kelių, 2.8000 ha miško, 0.4000 ha kitų žemių, 1.9000 ha nusausintos žemės. Utenos rajono valdyba 1994-12-19 sprendimu Nr.2520 (13 b.l., t.1) atstatė P. U. nuosavybės teises į jo turėtą 9.0000 ha žemės ūkio paskirties žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, nustatė, kad turto grąžinimo data – 1994 m. IV ketvirtis.

1993-04-17 buvo sudarytas žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas (49 b.l., t.1), jį pasirašė būsimas savininkas P. U., inžinierė R. O., Vyžuonų agrarinės reformos tarnybos atstovas V. R.. Akte nurodyta, kad buvo pažymėti 2 žemės sklypai (7.0500 ha ir 1.9000 ha) buvo pastatyti 7 laikini matavimo ženklai: šiaurės pusėje prie griovio, rytų pusėje prie Vyžuonos upelio, vakarų pusėje prie gyvenvietės 3 – jų ha žemės, prie (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos, 2 ženklai prie plento Kupiškis - Utena.

P. U. buvo suformuoti 2 žemės sklypai, kurių vienas yra 1.9000 ha (nusausintos žemės) ploto ir yra prie kelio Kupiškis – Utena (pažymėta prie šio kelio 2 ženklais) , o kitas – 7.0500 ha (pažymėtas 5 laikinais matavimo ženklais). Tuo metu nebuvo daromi nei žemės sklypų planai, nei ribų nustatymo abrisai.

Ieškovių teigimu, jų tėvas dar 1993 metais atnaujino ir pažymėjo (prakirto biržę, kleimavo medžius, buvo išlikę kapčiai) 7.0500 ha žemės sklypo ribą, einančią per mišką ir sutampančią su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)kaimų riba, tokiu žemės sklypu faktiškai naudojosi tiek jis, tiek ir jos, ieškovės.

P. U. rajono Naujasodžio Ž.Ū. (buv.) Žemės reformos žemėtvarkos projektą (116 b.l., t.1), buvo pažymėtas tuo metu P. U. nuosavybės teise valdomas 7.0500 ha žemės sklypas, jo riba šiaurės pusėje buvo prie griovio, kaip ir nurodyta 1993-04-17 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte (49 b.l., t.1). 1997 m. šio žemės sklypo ribos buvo koreguotos, nurodyta, kad plotas nekeičiamas, kad yra matavimo tikslumo ribose, toks planas 1999 m. buvo suderintas su Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialu (50 b.l., t.1), tokie žemės sklypo duomenys šiuo metu yra įregistruoti VĮ Registrų centre (38 b.l., t.1). Šie viešame registre įregistruoti duomenys iki šio laiko įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl laikomi išsamiais ir teisingais (LR CK 4.262 str.).

Atsakovai L. B. ir R. M. yra su ieškovių nuosavybės teise valdomu 7.0500 ha žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkai.

Atsakovams 2005 m. rugsėjo 15 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr.13-13124 ir Nr.13-13125 (137-138 b.l., t.1) buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra: L. B. į 3.6400 ha, o R. M. į 1.2100 ha iš bendro 4.8500 ha miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime, Vyžuonų seniūnijoje, Utenos rajone. Likusioje dalyje (dėl 5.2700 ha ir 1.7700 ha) abiems atsakovams parengtos išvados išsikėlimui.

2005-06-07 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas (136 b.l., t.1), jame nurodyta, kad paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėje su sklypais Nr.254 (ieškovių nuosavybės teise valdomas 7.0500 ha žemės sklypas) ir Nr.166, buvo panaudoti anksčiau įtvirtinti 5 riboženkliai (3 pastovūs, 2 laikini).

Liudytojas A. R. patvirtino (182-183 b.l., t.1), kad jis buvo Naujasodžio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorius, kad rengdamas atsakovams grąžintino žemės sklypo planą, ribas suderino su jau anksčiau suformuoto ieškovių nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribomis, duomenis gavo iš VĮ Registrų centro.

Atsakovai nuosavybės teises viešame registre įregistravo 2005-06-17, žemės sklypas, kurio 364/485 dalis valdo L. B., o 121/485 dalis – R. M., buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas yra (duomenys neskelbtini)kaime, visame plote - miškas.

Šalys neginčijo to, kad tarp jų nesutarimas dėl žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) (ieškovių sklypas) ir (duomenys neskelbtini) (atsakovų sklypas) bendros ribos kilo 2011 metais, t.y. po to, kai 2011-06-30 vėtra išvertė dalį medžių.

Abiems šalims atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakingi darbuotojai, į kuriuos ieškovė Z. G. kreipėsi dėl kilusio ginčo sprendimo, pasiūlė atlikti geodezinius matavimus. Ieškovės dėl geodezinių matavimų atlikimo kreipėsi į matininkės V. Š. IĮ, o atsakovai kreipėsi į UAB “Altiplanas”.

Matininkė V. Š., remdamasi ieškovių paaiškinimais apie faktiškai jų naudojamo žemės sklypo ribas, archyviniais dokumentais (liudytojos V. Š. parodymai ( 181 b.l., t.1)), 2011 m. atliko ieškovėms priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr.8240-0002-0042, plotas – 7.0500 ha, esančio (duomenys neskelbtini)kaime, kadastrinius matavimus ir nustatė, kad žemės sklypo plotas – 8.1089 ha, leistina paklaida – 0.2655 ha, o plotų skirtumas – 1.0589 ha, todėl prašė atsakovo Utenos žemėtvarkos skyrių pateikti išvadą (44 b.l., t.1).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus vadovas raštu į šį užklausimą atsakė ( 47 - 48 b.l., t.1), kad žemės sklypo ribos nustatytos ne pagal pirminiame sklypo plane nustatytas ribas, kad kito žemės sklypo savininkai R. M. ir L. B. nederina bendros žemės sklypų ribos, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl ginčijamų ribų nustatymo. Atsiliepime į ieškinį (109 b.l., t.1) atsakovas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjo pateiktą planą ir nustatė, jog ginčytina žemės sklypo riba ne tik dengiasi su 2011-09-14 paženklinta sklypo, kurio kadastrinis Nr.8240/0002:288 riba, tačiau yra iškeista ieškovių sklypo vakarinė riba, t.y. paženklintas mažesnis sklypas, nei buvo grąžintas P. U., todėl ginčytinas plotas būtų dar didesnis nei 1.0500 ha, kurį ieškovės turėtų pirkti iš valstybės.

Ieškovės nurodė, kad atsakovo rašytinis įrodymas – joms priklausančio 7.0500 ha žemės sklypo planas, parengtas UAB „Panevėžio hidroprojektas“ 1997-09-04, 1998-10-04 suderintas Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje, įregistruotas VĮ Registrų centre yra niekinis ir negalioja, nes tuo metu žemės sklypas nuosavybės teise priklausė P. U., kuris kaip savininkas neprašė rengti jo žemės sklypo planą, jo sutikimo, kad būtų rengiamas planas, nebuvo gauta.

Ieškovių teigimu, šiuo metu nėra jokio teisėto galiojančio jų valdomo 7.0500 ha žemės sklypo plano, kuris galėtų patvirtinti, kad sklypo ribos nesutampa su (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)kaimų riba, t.y., kad ribos yra ne tokios, kokios buvo paženklintos šį žemės sklypą nuosavybės teise valdant jų seneliui J. U.. Kadangi atsakovų valdomo žemės sklypo ribos persidengia su jų valdomo žemės sklypo ribomis, ieškovės mano, kad šių dviejų žemės sklypų ribos nėra aiškios. Šiuo metu, ieškovių įsitikinimu, atsakovai neteisėtai valdo 1.0500 ha joms priklausančio brandaus, o todėl vertingo miško plotą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertai 2013-10-18 išvada (36-46 b.l., t.2) patvirtino, kad šalių ginčytinas plotas yra 10463 m², iš kurių 9967 m² turėtų tekti ieškovėms, nes tai yra buvusio savininko J. U. (duomenys neskelbtini) kaime vienkiemio žemė, sklypo Nr.135, o 486 m² - atsakovams, nes yra buvusi (duomenys neskelbtini) vienkiemio žemė (duomenys neskelbtini)kaime, sklypo Nr.8.

Kaip minėta, yra išlikęs pirminis dokumentas - 1993-04-17 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas (49 b.l., t.1), kurį pasirašė būsimas savininkas P. U.. Pagal šį dokumentą, P. U. buvo žinoma, kad jo 7.0500 ha žemės sklypo riba šiaurės pusėje yra prie griovio, todėl jis, nors galimai ir paženklino sklypo ribą, einančią per mišką toje vietoje, kur nurodo ieškovės, teismo vertinimu, negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių dėl to, jog žemės sklypas galėtų būti daugiau kaip 1.0000 ha didesnis, nei jam atkurtos nuosavybės teisės. 1993-04-17 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte duomenų, kad bent vienas iš septynių ženklų būtų gretimybėje su (duomenys neskelbtini) kaimu, nėra.

Iš ieškovių pateikto matininkės V. Š. IĮ parengto žemės sklypo plano (12, 42-46 b.l., t.1), kurio matavimų pagrindu ieškovės ir prašo nustatyti savo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, matyti, kad pagal faktinį naudojimą ieškovių sklypo riba patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas (sklypai persidengia), o ieškovių naudojamo sklypo plotas padidėjęs nuo jų nuosavybės teise valdomo 7,0500 ha iki 8.1089 ha, taigi ieškovių naudojamas žemės sklypas yra 1.0500 ha didesnis už administraciniais aktais P. U. atkurtą, o jų paveldėtą žemės sklypo plotą. Taigi darytina išvada, kad 1.0500 ha žemės sklypo dalimi ieškovės, jei faktiškai ir naudojasi, tai daro be teisėto pagrindo.

Ieškovės neteikė įrodymų dėl to, kad 7.0500 ha ploto žemės sklypas, t.y. tokio dydžio, koks buvo suformuotas ir įteisintas atstačius nuosavybės teises P. U., 1993-04-17 paženklinus jo ribas vietoje, persidengtų su atsakovų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, t.y., kad atsakovams atkūrus nuosavybės teises 2005 m., ieškovių valdomas žemės sklypas būtų sumažėjęs.

Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovai naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jiems priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus, t.y. jie nesinaudoja ieškovių 7.0500 ha ploto žemės sklypo dalimi. Žemės sklypai persidengtų tik tuo atveju, jeigu būtų įteisinta žemės sklypų riba pagal ieškovių pateiktą matininkės V. Š. IĮ parengtą žemės sklypo planą, t.y. žemės sklypo plotui esant 8.1089 ha. Tokiu atveju atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtų, o ieškovių žemės sklypo plotas padidėtų. Pažymėtina, kad administracinių aktų, kuriais atstatytos nuosavybės teisės P. U., nei jis pats, nei ieškovės neginčijo.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, daro išvadą, kad ieškovių ir atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bendra riba yra aiški pagal esamus dokumentus - 1993-04-17 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktą, administracinius teisės aktus, kuriais P. U. ir atsakovams atkurtos nuosavybės teisės – todėl ieškinys dėl žemės sklypų ribos nustatymo atmestinas, nes neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Kadangi ieškovės kėlė klausimą ir dėl atsakovų nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo teisėtumo, atsakovai R. M., L. B. reikalavo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dar ir šiuo pagrindu.

Kadangi ieškovės į teismą kreipėsi gindamos savo nuosavybės teises, jų ieškinio reikalavimai iš dalies panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2005-09-15 sprendimus Nr.13-13124 ir Nr.13-13125 nėra savarankiški.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tik tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai.

Ieškovių teisė ginčyti minėtus administracinius aktus, kuriais atsakovams atkurtos nuosavybės teisės į žemę, yra išvestinė iš jų reikalavimo dėl joms valdymo teisės pripažinimo. Tik pripažinus ieškovėms teisę į ginčo 1.0500 ha žemės sklypą, jos įgytų LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis teisminės gynybos dėl nurodytų administracinių aktų nuginčijimo teismine tvarka, nes atsirastų pagrindas teigti, jog jie tikrai ar tariamai pažeidžia jų, kaip žemės naudotojų, teises ar teisėtus interesus. Tai reiškia, kad esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, yra reikalavimas dėl valdymo teisės į ginčijamą sklypo dalį pripažinimas, nes nustačius žemės sklypo ribą ieškovių prašomu būdu, jos įgytų daiktinę teisę valdyti ir naudotis 1.0500 ha dydžio ginčytina žemės sklypo dalimi. Tokiu atveju ir išvestiniams iš pagrindinio civilinio teisinio reikalavimo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turi būti taikomas civilinės teisės institutas - ieškinio senaties terminas, nustatytas LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje – dešimt metų.

Byloje nustačius, kad ieškovės neturi teisės naudotis ginčijama žemės sklypo dalimi, jų reikalavimą dėl žemės sklypo ribos nustatymo atmetus, atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai panaikinti iš dalies administracinius aktus, kuriais atsakovams atkurtos nuosavybės teisės.

Nors atsakovų atstovas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau LR CPK 98 str. nustatyta tvarka ir terminais išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Byloje susidarė 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos lygiomis dalis išieškotinos valstybei iš pralaimėjusios šalies - ieškovių (LR CPK 88 str. 1d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.