Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. gegužės 8 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 68518995 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei 1 500,24 Eur paskolą 60 mėnesių terminui (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 2 967,53 Eur). Ieškovė paskolą suteikė atsakovei elektroniniu būdu. Ieškovė suteikdama atsakovei paskolą, tiesiogiai pervedė atskovei 1 500,24 Eur paskolos sumą į jos asmeninę banko sąskaitą. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, įmokas, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko bei negrąžino suteikto kredito, neinformavo apie aplinkybes, įtakojusias tinkamą įsipareigojimų vykdymą, nereagavo į raginimus sumokėti skolą. Ieškovė 2022 m. sausio 12 d. vienašališkai nutarukė vartojomo kredito sutartį su atsakove ir atakovė liko skolinga ieškovei 1 465,19 Eur kredito, 503,95 Eur palūkanų ir 118,36 Eur administravimo mokesčio, 137,53 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 18,05 Eur kompensacinių palūkanų, 73,42 Eur negautų pajamų.

Dėl 1 465,19 Eur negrąžintos kredito dalies.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino jai suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 1 465,19 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 465,19 Eur negrąžinto kredito.

Dėl 503,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki sutarties nutraukimo 2022 m. sausio 12 d. priteisimo.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

11. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

12. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

13. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 23 procentų dydžio metines palūkanas (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5, 4.7, 5.2, punktai ir Specialiosios sąlygos) . Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2025 m. balandžio 15 d. Sutartį nutraukus 2022 m. sausio 12 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 503,95 Eur mokėjimo palūkanas nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. sausio 12 d., todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.

Dėl 73,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 20 d.) ir 23.00 proc. nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį Ieškovo negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. balandžio 15 d., neviršijant bendros 452,57 Eur bendros sumos

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 73,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 20 d.) ir 452,57 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki sutarties pabaigimo dienos (2025 m. balandžio 15 d.).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Formaliai nustatyta, kad kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis.

16. Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 73,42 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 20 d.) bei 23,00 proc. nuostolių atlyginimas (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. balandžio 15 d., neviršijant 452,57 Eur sumos.

Dėl 118,36 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. sausio 12 d. priteismo.

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti 118,36 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. sausio 12 d. (už 515 dienas).

18. Šalys sutartyje numatė 0,49 proc. mėnesinį administravimo mokestį. Administravimo mokestį paskolos gavėjas moka už paskolos administravimą pagal sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Iš sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto matyti, kad administravimo mokestis neapima išlaidų, kurias kreditorius patiria siekdamas apginti savo teises pagal sutartį, pvz. pašto išlaidų, bylinėjimosi išlaidų ir kt. Sutarties 8.11 punkte nurodytos sutarties nutraukimo pasekmės: nutraukus sutartį, paskolos gavėjas privalo sugrąžinti paskolą ir iki sutarties nutraukimo priskaičiuotas palūkanas ir mokesčius; sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.

19. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, jog administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 118,36 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. sausio 12 d. (už 515 dienas).

Dėl 137,53 Eur sutarteis sudarymo mokesčio priteisimo.

21. Sudarydamos 2020 m. gegužės 8 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 68518995, šalys susitarė dėl 147,76 Eur sudarymo sutarteis mokesčio (8,8 procentai nuo paskolos sumos, Vartojimo kredito Sutarties specialiosios sąlygos). Ieškovei iš atsakovės priteistinas negrąžintas 137,53 Eur dydžio suraties sudarymo mokestis.

Dėl 18,05 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo.

22. Ieškovė prašo priteisti 18,05 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų pagal CK 6.210 straipsnį. Įstatymu taikomos kompensacinės 5 proc. palūkanos yra paskaičiuotos už mokėjimo pareigos neįvykdymo terminą iki 2022 m. sausio 12 d. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 18,05 Eur kompensuojamosios palūkanos.

23. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

25. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir tūrinį, civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti 464,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas, neprieštarauja rekomendacijose nustatytiems civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliems dydžiams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 546,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 62,00 Eur žyminis mokestis ir 464,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas yra tinkamai pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių.

27. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 8,96 Eur išlaidas susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, tenkinus ieškinį, 8,96 Eur suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų Bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš c:

- 1 465,19 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiašdešimt penkių eurų ir 19 centų) dydžio negrąžintą paskolą,

- 503,95 Eur (penkių šimtų trijų eurų ir 95 centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki sutarties nutraukimo 2022 m. sausio 12 d. priteisimo,

- 118,36 Eur (vieno šimto aštuonolikos eurų ir 36 centų) dydžio administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. sausio 12 d,

- 137,53 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų ir 53 centų) dydžio sutarties sudarymo mokestį,

- 73,42 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 42 centus) negautas pajamas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. balandžio 20 d.

- 452,57 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt dviejų eurų ir 52 centų) negautas pajamas nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.,

- 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 9769,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 546,00 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonių eurų ir 96 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188728721) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui

Išaiškinti atsakovei, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.