- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 1-111-360/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-15439-2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Julija Manako-Galminė
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž., veikdamas bendrininkų grupe, pasinaudodamas žmogaus pažeidžiamumu ir priklausomumu, siekdamas naudos sau ir siekdamas suteikti naudos kitam asmeniui, verbavo, gabeno žmogų, žinodamas ir siekdamas, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas kitiems tikslams, t. y. fiktyviai santuokai, o būtent jis 2013 m. kovo mėnesį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, žinodamas ir pasinaudodamas savo sesers G. R. (ankstesnė pavardė Ž.) socialiniu pažeidžiamumu bei sunkia finansine padėtimi (kadangi viena pati augino du savo mažamečius vaikus, gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su savo niekur nedirbančiu tėvu, kuris vartodavo alkoholinius gėrimus, per mėnesį gaudavo vidutiniškai 156,48 Eur dydžio socialinę pašalpą), siekdamas turtinės naudos sau bei tam, kad būtų suteikta nauda W. Q. (W. Q.), kuris, būdamas Pakistano pilietis, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžti į Lietuvą, neturės kitos gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę, įkalbinėdamas ir žadėdamas jai 1500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, verbavo ją sudaryti fiktyvią santuoką Jungtinėje Karalystėje. G. R., dėl savo pažeidžiamumo neturint kito priimtino pasirinkimo ir sutikus būti išnaudojamai fiktyviai santuokai, taip ją užverbavo, apmokėjo jos kelionės į JK išlaidas, ją, atskridusią į vieną iš Londono oro uostų, pasitiko ir parsivežęs apgyvendino savo namuose JK, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kur ją paruošė fiktyviai santuokai, t. y. instruktavo ir parengė pokalbiui dėl santuokos migracijos tarnyboje bei suorganizavo fiktyvią jos (G. R.) ir Pakistano piliečio W. Q. santuoką, kuri 2013-05-20 buvo sudaryta Londone, Jungtinėje Karalystėje, už tai G. R. jis sumokėjo 1500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumą, pats taip pat gaudamas nenustatyto dydžio atlygį.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis – R. Ž., tais pačiais 2013 metais, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini), JK, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasinaudodamas savo pusseserės J. M. socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu (kadangi ji su savo sugyventiniu A. C. ir dviem nepilnamečiais vaikais gyveno pas R. Ž. namuose (duomenys neskelbtini), JK, nemokėjo užsienio kalbos, buvo jam įsiskolinę pinigų, norėjo su juo atsiskaityti ir persikraustyti gyventi kitur, patys gavo nepastovias ir nedideles pajamas), siekdamas turtinės naudos sau, taip pat tam, kad būtų suteikta nauda A. M. (A. M.), kuris būdamas Pakistano pilietis, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji su šeima gyvena jo namuose, yra įsiskolinusi, neturi pinigų kito būsto nuomai, t. y. neturės kitos gyvenamosios vietos, jis ribos jos judėjimo pasirinkimo laisvę, įkalbinėdamas ir žadėdamas jai 1500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, verbavo ją sudaryti fiktyvią santuoką Jungtinėje Karalystėje. J. M., dėl savo pažeidžiamumo neturint kito priimtino pasirinkimo ir sutikus būti išnaudojamai fiktyviai santuokai, taip ją užverbavo. Po to R. Ž. instruktavo ją ir parengė pokalbiui migracijos tarnyboje dėl santuokos bei suorganizavo fiktyvią jos (J. M.) ir Pakistano piliečio A. M. santuoką, kuri 2013-06-10 buvo sudaryta Londone, Jungtinėje Karalystėje, už tai J. M. jis sumokėjo 1500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumą, išskaičiuodamas iš šios sumos 1100 svarų skolą, o jai perduodamas tik 400 svarų, taip pat papildomai gavo nenustatyto dydžio atlygį.
Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad sudarant tiek G. Ž., tiek J. M. santuokas dalyvavo kaip svečias ir to neneigia. Gali paliudyti, kad matė tiek G., tiek J. tuokiantis dviejų žmonių meilę. Nematė, kad joms būtų mokėti kažkokie pinigai ar dar kažkas. Santuokų neorganizavo ir yra nekaltas. Nežino, kodėl nukentėjusiosios sakė, kad jis organizavo šias santuokas.
Nukentėjusioji G. R., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, 2016-07-28 apklausta Klaipėdos miesto apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino, kad jai telefonu paskambino brolis R. Ž. ir pasiūlė važiuoti į Angliją. Brolis pasakė, kad galima lengva ranka gauti pinigų, tereikia ištekėti. Sunkiai gyveno, augino du vaikus ir gyveno iš vaikų pašalpų, todėl sutiko. Sakė, kad nuvažiavusi ji turės žinoti vyro vardą, pavardę, gimimo metus, viską apie tą vyrą, o jis – viską apie ją. Ji galvojo, kad nuvažiavusi galės ten kur nors dirbti. Brolis nupirko bilietą, atsiuntė elektroniniu paštu. Ji nuskrido į Angliją. Su brolio drauge V. G. atvažiavo brolis, ji pas juos gyveno. Būdama ten, per „Facebooką“ bendravo su būsimu vyru V. K.. Jis jai parašė apie savo pomėgius. Ėjo į fabriką dirbti. Dirbo mėnesį laiko ir tuo laiku važiavo į Londoną su V. susitikti. Po kiek laiko buvo institucijų apklausa, tikrinta, ar jie nemeluoja, ar tikrai myli vienas kitą ir gyvena kartu. Apklausą praėjo iš karto ir tada paskyrė vestuvių datą. Per vestuves buvo du liudininkai. Juos sutuokė ir po to nuėjo į kavinę, V. užsakė kavos ir jai atidavė 1500 svarų.
Po savaitės išvažiavo namo ir grįžusi už gautus pinigus nusipirko dujinę viryklę, lovą, išleido reikmenims ir vaikams. Sutiko fiktyviai susituokti, nes Lietuvoje gyveno blogai. Abu vaikų tėvai vaikais nesirūpino. Ji gyveno iš vaikų pašalpos, išlaikė ir savo tėvą. Gaudavo apie 600 litų. Brolio klausė, ar jai nieko nebus, ar nekils problemų dėl tos fiktyvios santuokos. Jis pasakė, kad atskris, ištekės ir po kiek laiko išskirs. Kadangi taip pasakė, tai sutiko, nes reikėjo pinigų. Be to, nurodė, kad jos pusseserė J. M. už skolas R. Ž. irgi turėjo fiktyviai ištekėti (t. 1. b. l. 94–96).
Nukentėjusioji J. M., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, apklausta 2016-07-20 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Ž. yra jos pusbrolis. Lietuvoje su vyru A. C. (jie nėra oficialiai susituokę) kartu yra 18 metų, prieš atvykdama su dviem vaikais ir vyru į Angliją gyveno (duomenys neskelbtini). Materialinė padėtis nebuvo lengva, trūko pinigų. Nusprendė laimės ieškoti svetur. Iš pradžių į Angliją, į (duomenys neskelbtini), išvažiavo vyras, nes ir pats R. Ž., jau keletą metų gyvenantis Anglijoje, kvietė atvažiuoti, sakė, kad bus darbo ir kad prasigyvens. A. į Angliją atvažiavo maždaug 2012 m. pabaigoje, apsigyveno pas R. Ž.. Tik atvažiavęs A. darbo neturėjo, vėliau pats jį susirado. Ji su vaikais į (duomenys neskelbtini) atvažiavo 2013 m. vasarį. Atvažiavo tuo laikotarpiu, kai buvo sunku su darbais, įsidarbinusi dirbdavo mažai valandų. A. C. darbas taip pat buvo menkai mokamas, o reikėjo išlaikyti save, vaikus, leisti juos į mokyklą. R. Ž. buvo pasiėmęs namą ir į jį buvo pasiėmęs daugiau žmonių, kurie jam mokėjo nuomą. Per savaitę už nuomą R. Ž. turėjo mokėti po 120 svarų. Neilgai trukus po atvažiavimo, kai abu su A. atvažiavo nemokėdami anglų kalbos, jie R. Ž. už nuomą buvo įsiskolinę apie 1000 svarų. Tada R., matydamas, kad jos su vyru materialinė padėtis nėra gera, o į Lietuvą grįžti nenorėjo, nes norėjo kabintis į gyvenimą čia, pradėjo sakyti, kad lengviausias būdas jiems išlįsti iš skolų yra jai fiktyviai ištekėti už kažkokio trečiosios šalies piliečio. R. Ž. sakė, kad už šią santuoką turėtų gauti 1500 svarų, tada susimokėtų skolą jam ir dar šiek tiek pinigų liktų pačiai. Iš pradžių ji nesutiko, bet paskui buvo tokia padėtis, kad buvo priversta sutikti su R. Ž. siūlymu, nes norėjo su juo atsiskaityti, kad kartu vyru bei vaikais galėtų išeiti gyventi kitur. Ją vargino tai, kad jų keturių asmenų šeima pas R. Ž. gyveno viename kambaryje, namuose nebuvo ramybės, nes nuolat vykdavo baliai, išgertuvės ir muštynės. Dėl to jų šeima niekada nesijautė pailsėjusi, buvo psichologiškai išvargę, taigi problemos buvo ne tik materialinės. Pakistaniečiai nori legaliai gyventi Anglijoje ir dėl to jiems reikalinga santuoka su Europos Sąjungos piliete. Kaip suprato, R. Ž. turėjo kažkokį pažįstamą pakistanietį, kuris turėdavo surasti jaunikius. Kai sutiko su R. Ž. pasiūlymu, 2013 m. birželį fiktyvi santuoka įvyko. R. Ž. kartu su V. vežė ją į Londoną, kur ji matė, kad R. susitiko su kažkokiu pakistaniečiu ir jie kalbėjosi. Kadangi nemokėjo anglų kalbos, nieko nesuprato. Po to Londone nuvažiavo į kitą vietą, kur pamatė kitą pakistanietį, t. y. jaunikį. Su juo nebendravo, šis tik buvo jai parodytas. Grįžus namo R. Ž. padavė lapus anglų kalba, juos buvo išvertęs ir juose buvo duomenys apie būsimą jaunikį, kuriuos ji turėjo išmokti. Daugiausia tai buvo duomenys apie jaunikio asmeninį gyvenimą, nes ketindami tuoktis, turi vienas apie kitą žinoti. Kaip suprato, analogiškus lapus (tik apie ją) R. Ž. buvo padavęs tam jaunikiui. Kai po kurio laiko nuvažiavo į pokalbį dėl santuokos, į kurį vežė R. Ž. su V., jis buvo nesėkmingas dėl prastos jos anglų kalbos. Neilgai trukus vėl važiavo į Londoną, tik jau pas kitą pareigūną ir tas pokalbis dėl santuokos buvo sėkmingas. Pačioms vestuvėms niekaip nesiruošė, iš jaunikio nieko negavo. Tik buvo nusipirkusi pigų žiedą, nes tuokiantis žiedai turi būti. Jaunikis žiedą buvo pats nusipirkęs. Po santuokos visi, t. y. ji su jaunikiu, kitas minėtasis pakistanietis, R. su V., nuėjo į kavinę išgerti kavos. Vyras, už kurio ištekėjo, yra A. M.. Nematė, kaip kas R. Ž. padavė pinigus, bet išėjus iš kavinės mašinoje R. jai atskaičiavo pinigus ir padavė 400 svarų, o likusi suma – 1100 svarų liko jam kaip jų su A. grąžinama skola. Su R. Ž. nesikalbėjo apie tai, kiek šis uždirba iš tokių santuokų organizavimo, bet, kiek suprato, nemažai, nes iš pokalbio su jaunikiu suprato, kad šis R. buvo sumokėjęs už šią santuoką 5000 svarų. Prieš mėnesį iki jai ištekant, R. Ž. organizavus, tokiu pačiu būdu kaip ir ji ištekėjo R. Ž. sesuo G. Ž.. Šiuo tikslu R. ją buvo pasikvietęs į Angliją, apmokėjęs kelionės išlaidas ir, kol bus santuoka, G. gyveno pas R. G. šiam žingsniui pasiryžo taip pat dėl sunkios materialinės padėties, nes Lietuvoje pati viena augino du mažus vaikus. R. Ž. jos niekada neprašė surasti merginų, kurios norėtų fiktyviai ištekėti. Praėjus maždaug mėnesiui po santuokos, ji su vyru ir vaikais išsikraustė gyventi kitur ir maždaug apie metus su R. Ž. nebendravo. R. Ž. jaučia nuoskaudą, pyktį, nes jaučiasi nuo jo nukentėjusi, kadangi jis pasinaudojo jų šeimoje susidariusia situacija, kad buvo neseniai atvažiavę į Angliją, buvo sunku su darbais, nemokėjo kalbos, norėjo kabintis į gyvenimą čia, nes Lietuvoje sunkiai gyveno, o Anglijoje įsiskolino R. Ž., nebenorėjo gyventi ankštai bei esant nuolatiniam triukšmui, kai yra girtaujama ir mušamasi, ir norėjo su juo greičiau atsiskaityti. Tuo metu ji nematė kitos išeities kaip sutikti su R. Ž. pasiūlymu fiktyviai ištekėti. Jei ne minėtoji situacija, niekada nebūtų taip pasielgusi. Iki šiol dėl to jaučia gėdą. Praėjus maždaug metams po santuokos, prie jos namų ją susirado fiktyvus vyras A., nežino, kokiais būdais jis ją susirado. Jis norėjo, kad ji nuvažiuotų į Vidaus reikalų ministeriją (Home Office), kur užpildytų reikiamus dokumentus, kad jis gautų pilietybę. Iš pradžių ji nenorėjo niekur važiuoti ir nieko pildyti, bet kai A. ėmė ją gąsdinti sakydamas, ar ji nebijo vaikščioti tamsoje (ji suprato tai kaip jo grasinimą, kad jai padarys kažką blogo), išsigando, kad jis gali nuskriausti jos vaikus, tada užpildė A. jai duotus dokumentus. Po to karto jis dar kartą buvo ją susiradęs ir pasakė datą, kada turi nuvažiuoti į Home Office, bet ji niekur nevažiavo. Kadangi jos anglų kalbos žinios yra geresnės nei atvykus, per internetą susirado, kur galėtų kreiptis, jei A. toliau ją gąsdins (1 tomas, b. l. 145–154).
Liudytojas A. C., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, apklaustas 2016-07-20 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. pabaigoje–2013 m. pradžioje atvažiavo gyventi į Angliją, (duomenys neskelbtini). Apsigyveno pas savo žmonos J. M. pusbrolį R. Ž.. Su J. jie nėra oficialiai susituokę, bet jis ją vadina savo žmona, augina du bendrus vaikus. R. Ž. buvo žadėjęs padėti susirasti darbą, bet atvažiavus darbo nebuvo. Maždaug po mėnesio pats susirado darbą fabrike. Kai jau pradėjo dirbti, maždaug po 3 mėnesių atvažiavo ir J. su vaikais. Kadangi abu buvo neseniai atvažiavę, abu turėjo menkai mokamus darbus, jiems buvo sunku materialiai, jie R. Ž. įsiskolino apie 1000 svarų. Už nuomą per savaitę jam reikėjo mokėti 120 svarų. R. Ž. pats nuomojo namą ir, kad jam nereikėtų mokėti už nuomą, priimdavo pas save gyventi dar kitų žmonių. Kai jie su J. buvo jam įsiskolinę, R. Ž. pasakė J. M., kad yra būdas užsidirbti pinigų. Sakė, kad yra trečiosios šalies piliečių, kurie nori legaliai gyventi Anglijoje, todėl jiems reikia susituokti su Europos Sąjungos pilietėmis. R. Ž. pasakė, kad jeigu J. susituoks su jo surastu trečiosios šalies piliečiu, jis nurašys skolą ir dar papildomai duos apie 500 svarų. Jis nežino, kas buvo tas jaunikis, nežino jo tautybės, nežino, iš kur R. apie jį žinojo. Kadangi jų materialinė padėtis buvo sunki, J. sutiko ištekėti, juolab kad reikėjo tik pačio santuokos fakto. Jis per daug į tuos reikalus nesikišo, jam atrodo, kad J. specialiai tai santuokai nesiruošė. Jei neklysta, ji už trečiosios šalies piliečio ištekėjo kažkur 2013 m. birželį. Jis žino tik tiek, kad J. kartu su R. Ž. bei jo sugyventine V. kelis kartus važiavo į Londoną, kur vyko kažkokie pokalbiai dėl vedybų. Kiek pamena, J. ne iš karto tie pokalbiai buvo sėkmingi, bet dėl kokių priežasčių, nesigilino. Po to, kai J. fiktyviai ištekėjo, jie pas R. pagyveno dar apie mėnesį ir išsikraustė gyventi kitur. Nors R. Ž. ir nurašė jų skolas, tačiau daugiau jokių pinigų nedavė ir po to jie su juo susipyko, nebendravo apie metus. R. Ž. mėgo lengvą gyvenimą, lengvus pinigus, o pats buvo tinginys ir dirbti nenorėjo. Nei jam, nei J. nesisakė, kiek pats uždirba iš tokių santuokų ir kaip jis apskritai sužinojo apie tokius dalykus. Nežino, ar jis veikia vienas, ar ne. Kiek žino, R. Ž. taip pat suorganizavo savo sesers G. fiktyvią santuoką, jam atrodo, kad ji įvyko tais pačiais metais kaip ir J. Pamena, kad G. buvo iš kaimo atvažiavusi pas R. dėl tos santuokos, bet kadangi pats į tuos reikalus per daug nesikišo, visų smulkmenų nežino. Tik žino, kad G. fiktyviai ištekėjo R. Ž. organizavus. Žino, kad tai, ką padarė J., nėra gerai, bet tuo metu jų materialinė padėtis buvo sunki ir jie norėjo išlipti iš skolų (1 tomas, b. l. 137–142).
Liudytoja V. V., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, apklausta 2016-07-20 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos mergautinė pavardė yra G. 2009 metais atvažiavo gyventi ir dirbti į Angliją. Iš pradžių Londone, kur dirbo, susipažino su pakistaniečiu R. M.. Po kurio laiko už jo ištekėjo. Ištekėjusi suprato, kad jis ją vedė ne iš meilės, o norėdamas gauti dokumentus, kad galėtų legaliai gyventi Anglijoje. Ji su juo išsiskyrė, tačiau ne teisiškai, nes tam pinigų neturėjo. Po to 2013 metais sausio mėnesį susipažino su R. Ž.. Pradėjo kartu gyventi, toje vietoje jau gyveno R. pusseserės J. M. vyras A. C.. Po keleto mėnesių ten gyventi atvažiavo ir pati J. su vaikais. R. Ž. buvo agresyvaus būdo, ją mušdavo. Iš pradžių ji tokį jo elgesį toleravo, kadangi jį mylėjo. R. Ž. mėgo lengvus pinigus ir iš jo pokalbių telefonu suprato, kad jis užsiima tuo, kad turi surasti merginas, kurios norėtų sudaryti fiktyvias santuokas už pinigus su pakistaniečiais ar panašiai, kuriems buvo reikalingas leidimas legaliai gyventi Anglijoje. Su kuo telefonu bendraudavo R., nežino, tik žino, kad jis labai dažnai keisdavo telefono numerius. Į R. Ž. reikalus ji negalėjo kištis, jis jai tai buvo uždraudęs, ją kontroliavo. Uždraudė jai turėti draugų, kalbėtis telefonu, dažnai ją mušdavo, taip pat rūkydavo „žolę“, t. y. narkotinę medžiagą kanapes. Kai pradėjo lauktis jo vaiko, tai nelabai turėjo kur išeiti. R. savo sesei G. Ž., kuri gyveno Lietuvoje ir kurios materialinė padėti nebuvo gera, pasiūlė atvažiuoti į Angliją ir už pinigus fiktyviai ištekėti. Jai sunku prisiminti mėnesius, bet tai tikrai buvo 2013 metais. G. Ž. pas juos atvažiavo. Kiek žino, R. Ž. jai už santuoką turėjo sumokėti apie 1500 svarų, bet, kiek žino, sumokėjo mažiau, dėl to jie buvo susipykę. Kai reikėjo važiuoti į Londoną dėl pokalbio dėl santuokos, ten turėjo važiuoti ir ji. Tačiau niekur kištis ji negalėjo. Nežino G. jaunikio duomenų. Kiek žino, jis buvo pakistanietis ir G. fiktyviai ištekėjo. Taip pat žino, kad 2013 metais fiktyviai ištekėjo ir J. M. ir kad šią santuoką suorganizavo R. Ž.. Gyvendami pas juos A. C. su J. M. įsiskolino R. už nuomą, tiksliai nežino, kiek įsiskolino, bet tai galėjo būti apie 600 svarų, nes jie nuomojosi kambarį iš R. ir jis pasakė J., kad jei ji fiktyviai ištekės, tai jis anuliuos skolas ir dar jai kažkiek sumokės. Kadangi J. M. ir A. C. materialinė padėtis gyvenant su dviem vaikais Anglijoje nebuvo gera, jie sunkiai vertėsi, tai J. sutiko ištekėti. Ji ištekėjo 2013 m., bet kada tiksliai tai įvyko, nepamena. Žino, kad po santuokos R. skolą anuliavo, davė J. M. kažkiek pinigų. Kiek jai teko girdėti iš R. pokalbių telefonu su draugais, jis už fiktyvių santuokų organizavimo realiai gaudavo apie 5–6 tūkstančius svarų, iš kurių apie pusantro tekdavo nuotakai. Ji žino tik apie dvi santuokas, kurias suorganizavo R. Ž.. Nežino, ar jis tokių santuokų suorganizavo daugiau.
Galutinai su R. Ž. išsiskyrė 2015 m. spalio mėnesį, kai pirmą kartą po jos sumušimo kreipėsi į policiją. R. Ž. niekur nenorėjo dirbti, jei kur ir dirbdavo, tai labai trumpai, po 1–2 savaites. R. Ž. sakė, kad ir jai reikėtų fiktyviai ištekėti, tačiau ji nesutiko. Nuotakų ieškojo pats R. Ž.. Ji pati viduje buvo prieš tokį R. Ž. elgesį, bet pagal tuometinę situaciją neturėjo kito pasirinkimo (1 tomas, b. l. 126–134).
Liudytoja V. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, apklausta 2016-07-20 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš daug metų atvažiavo gyventi į Anglijos miestą (duomenys neskelbtini). Vėliau atvyko brolis, per kurį susipažino su jo mergina V. G.. Kai jie išsiskyrė, kadangi V. buvo kaip šeimos narė, su ja toliau bendravo. Maždaug 2011–2012 metais, tiksliai nepamena kada, V. susipažinusi su R. Ž. iš karto pradėjo su juo gyventi. R. Ž. (duomenys neskelbtini) nuomojosi namą ir tam, kad jam pigiau kainuotų nuoma, priėmė gyventi kitų žmonių. Vienu metu apie du mėnesius iš R. Ž. Vieną kambarį nuomojosi ir ji su savo portugalu vaikinu F. O.. Kai gyveno pas R. Ž., pas jį taip pat gyveno kažkokia giminaitė J. su vyru A. C. bei dviem savo vaikais. R. Ž. mėgsta lengvus pinigus, labai dažnai keičia darbus, yra agresyvus, kai išgeria alkoholinių gėrimų, tampa nevaldomas. Prieš ją fizinio smurto jis nėra vartojęs, bet kitus asmenis, taip pat ir V., mušdavo. Kai pas juos gyveno, dažnai vykdavo vakarėliai, išgertuvės, būdavo muštynių. Jai gyvenant pas juos R. Ž. pasikvietė iš Lietuvos atvažiuoti savo seserį G., kuri, kaip suprato, gyveno viena kaime, turėjo 3 vaikus ir jos materialinė padėtis nebuvo gera. Telefonu kalbėdamasis R. Ž. G. sakė, kad Anglijoje jis jai padės susirasti darbą fabrike. 2013 metais, mėnesio nepamena, tik pamena, kad buvo karšta, G. atvažiavo. Iš pradžių ji tikrai buvo įdarbinta morkų fabrike. Kadangi R. Ž. per daug nesislėpė, tai girdėjo, kad jis G. pradėjo siūlyti užsidirbti pinigų sudarant fiktyvią santuoką su kažkokiu vyru, kuris, kaip suprato, buvo azijiečių kilmės. Kadangi G. materialinė padėtis nebuvo gera, jai reikėjo pinigų, ji sutiko. Kiek ši būtų gavusi pinigų už santuoką, nežino, nes nesidomėjo.
Vėliau ji su draugu išsikėlė. Su V. kurį laiką nebendravo. Tik vėliau atnaujinusi jų bendravimą pokalbio metu sužinojo, kad R. Ž. buvo susipažinęs su kažkokiu vyru, kuris gyveno Londone ir kuris turėjo kontaktų, t. y. vertėsi tuo, kad organizuodavo Europos Sąjungos piliečių merginų ir vyrų, kurie norėjo legaliai gyventi Anglijoje, fiktyvias santuokas. Kai jau V. laukėsi pirmus mėnesius, R. Ž., norėdamas daugiau pinigų, siūlė V. sudaryti fiktyvią santuoką, bet ši atsisakė. Iš V. ji taip pat žino, kad R. Ž. siūlė sudaryti fiktyvią santuoką savo giminaitei J., tačiau ar tokia santuoka buvo sudaryta, nežino. Asmeniškai jai R. Ž. nesiūlė sudaryti fiktyvios santuokos. Jis yra tik klausęs, ar ji nepažįsta merginų, kurios sutiktų fiktyviai ištekėti.
V. su R. jau yra išsiskyrę, jie turi du bendrus vaikus. V. su juo išsiskyrė, kai jis paskutinį kartą ją sumušė (1 tomas, b. l. 116–123).
Iš santuokos išrašo kopijos matyti, kad 2013-05-20 (duomenys neskelbtini) metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) savivaldybėje buvo sudaryta santuoka tarp G. Ž. ir W. Q. (1 tomas, b. l. 174).
Iš santuokos išrašo kopijos matyti, kad 2013-06-10 (duomenys neskelbtini) metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) savivaldybėje buvo sudaryta santuoka tarp J. M. ir M. A. (1 tomas, b. l. 175).
Iš Klaipėdos r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-11-10 rašto Nr. V8-68 su priedais matyti, kad G. Ž. iki 2015-07-01 gavo socialinę pašalpą. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą šeima nebuvo įrašyta. Jos tėvų gyvenimo sąlygos skurdžios, tėvas bedarbis, registruotas darbo biržoje, mama gauna šalpos pensiją. J. M. šeima gaudavo socialinę pašalpą, socialinės rizikos šeimų sąraše nebuvo įrašyti (1 tomas, b. l. 182–190).
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių matyti, kad buvo leista klausytis, daryti pokalbių įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (1 t. b. l. 43–44, 63–64, 68–69).
Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, matyti, kad yra pokalbių suvestinės, kurios reikšmingos bylos tyrimui ir iš kurių žinoma, kad buvo kontroliuojami G. R. ir R. A. telefoniniai pokalbiai. Kontrolės metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su R. Ž. bei kitais asmenimis apie fiktyvias vedybas (1 tomas, b. l. 45–59).
Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta ir jų visumos pakanka pripažinti, jog R. Ž., veikdamas bendrininkų grupe, pasinaudodamas žmogaus pažeidžiamumu ir priklausomumu, siekdamas naudos sau ir siekdamas suteikti naudą kitam asmeniui, verbavo, gabeno žmogų, žinodamas ir siekdamas, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas kitiems tikslams, t. y. fiktyviai santuokai, nes jis 2013 m. kovo mėnesį Jungtinėje Karalystėje, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, žinodamas ir pasinaudodamas savo sesers G. R. socialiniu pažeidžiamumu bei sunkia finansine padėtimi, kadangi viena pati augino du savo mažamečius vaikus, gyveno kartu su savo niekur nedirbančiu tėvu, kuris vartodavo alkoholinius gėrimus, per mėnesį gaudavo vidutiniškai 156,48 Eur dydžio socialinę pašalpą, siekdamas turtinės naudos sau bei tam, kad būtų suteikta nauda W. Q., kuris būdamas Pakistano pilietis, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžti į Lietuvą, neturės kitos gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę, įkalbinėdamas ir žadėdamas jai 1500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, verbavo ją sudaryti fiktyvią santuoką Jungtinėje Karalystėje. G. R. dėl savo pažeidžiamumo neturint kito priimtino pasirinkimo, sutikus būti išnaudojamai fiktyviai santuokai, taip ją užverbavo, apmokėjo jos kelionės išlaidas, ją, atskridusią į vieną iš Londono oro uostų, pasitiko ir parsivežęs apgyvendino savo namuose (duomenys neskelbtini) mieste, kur ją paruošė fiktyviai santuokai, t. y. instruktavo ir parengė pokalbiui dėl santuokos migracijos tarnyboje bei suorganizavo fiktyvią jos ir Pakistano piliečio santuoką, kuri 2013-05-20 buvo sudaryta Londone, už tai G. R. jis sumokėjo 1500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumą, pats taip pat gavo nenustatyto dydžio atlygį.
Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tais pačiais metais, pasinaudodamas savo pusseserės J. M. socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, kadangi ji su savo sugyventiniu A. C. ir dviem nepilnamečiais vaikais gyveno pas R. Ž. namuose (duomenys neskelbtini), nemokėjo užsienio kalbos, buvo jam įsiskolinę pinigų, norėjo su juo atsiskaityti ir persikraustyti gyventi kitur, patys gavo nepastovias ir nedideles pajamas, siekdamas turtinės naudos sau ir tam, kad būtų suteikta nauda A. M., kuris, būdamas Pakistano pilietis, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji su šeima gyvena jo namuose, yra įsiskolinusi ir neturi pinigų kito būsto nuomai, t. y. neturės kitos gyvenamosios vietos, jis ribos jos judėjimo pasirinkimo laisvę, įkalbinėdamas ir žadėdamas jai 1500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, verbavo ją sudaryti fiktyvią santuoką Jungtinėje Karalystėje. J. M., dėl savo pažeidžiamumo neturint kito priimtino pasirinkimo ir sutikus būti išnaudojamai fiktyviai santuokai, taip ją užverbavo. Po to R. Ž. instruktavo ją ir parengė pokalbiui migracijos tarnyboje dėl santuokos bei suorganizavo fiktyvią jos ir Pakistano piliečio A. M. santuoką, kuri 2013-06-10 buvo sudaryta Londone, už tai J. M. jis sumokėjo 1500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumą, išskaičiuodamas iš šios sumos 1100 svarų skolą, o jai perduodamas tik 400 svarų, taip pat papildomai gavo nenustatyto dydžio atlygį.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, t. y. santuokų išrašų kopijomis, nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos administracijos raštu su priedais, teismo nutartimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kita byloje surinkta medžiaga ir duomenimis.
Pagal BK 147 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.
Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienas iš jame nurodytų alternatyvių veiksmų, atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas jame nurodytais arba kitais išnaudojimo tikslais.
Prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pasekmių atsiradimas nebūtinas. Prekybos žmonėmis nusikaltimas laikomas baigtu padarius vieną ar daugiau dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, o padarinių atsiradimas kvalifikavimui reikšmės neturi.
Išnaudojimas – tai kitų asmenų panaudojimas, siekiant gauti naudos iš jų prostitucijos, pornografijos ar kitokių seksualinio išnaudojimo formų, priverstinio darbo ar paslaugų, įskaitant elgetavimą, vergiją ar į vergiją panašią praktiką, priverstinę tarnystę, priverstinę, fiktyvią santuoką.
Pažeidžiamumas – tai padėtis, kai asmuo neturi kito priimtino pasirinkimo, todėl priima prekeivio žmonėmis sąlygas. Pažeidžiamumą apibūdina vienas ar keli tokios padėties požymiai, tai yra sunki materialinė padėtis, jaunystė, menkas išsilavinimas, socialinių įgūdžių stoka ir įvairios priklausomybės.
Verbavimas – tai kito asmens lenkimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai, apgaulė ir kitokie aktyvūs veiksmai) atlikti veiksmus (duoti sutikimą, pasirašyti sutartį, vykti į užsienį), kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį įgyti savo ar kito asmens kontrolėn, kas leis vėliau tą žmogų išnaudoti. Asmuo gali būti verbuojamas slepiant arba neslepiant fakto, kad jis bus išnaudojamas.
Prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo, darydamas tokią veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir žinojo, kad prekybos žmonėmis auka bus išnaudojama, arba tokio išnaudojimo siekė.
Prekybos žmonėmis sąvoka susideda iš trijų požymių, tai yra nusikalstami veiksmai, asmens valios palenkimo būdas bei išnaudojimo tikslas. Šiuo atveju kaltinamasis R. Ž. verbavo G. R. ir J. M. ir gabeno G. R. į Jungtinę Karalystę, kas yra apibūdinama kaip nusikalstami veiksmai. Valios palenkimo būdas yra nukentėjusiųjų socialinis pažeidžiamumas. Kaltinamasis pasinaudojo G. R. socialiniu pažeidžiamumu bei sunkia finansine padėtimi, kadangi viena pati augino du savo mažamečius vaikus, gyveno kartu su savo niekur nedirbančiu tėvu, kuris vartodavo alkoholinius gėrimus, per mėnesį gaudavo nedidelę 156 Eur dydžio socialinę pašalpą, J. M. socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, kadangi ji su savo sugyventiniu A. C. ir dviem nepilnamečiais vaikais gyveno pas R. Ž. namuose, nemokėjo užsienio kalbos, buvo jam įsiskolinę pinigų už nuomą, norėjo su juo atsiskaityti. Trečias požymis – tai išnaudojimo tikslas, šiuo atveju siekta išnaudoti fiktyviai santuokai už tai siūlytas piniginis atlygis, kuris pagal G. R. gyvenimišką supratimą, patirtį, jos aplinką buvo labai didelis, tai yra 1500 svarų, o J. M. buvo padengti jos šeimos įsiskolinimai kaltinamajam, likusią sumą – 400 svarų sumokant jai pačiai. Nukentėjusiosios, neturėdamos jokio kito priimtino pasirinkimo, sutiko pasinaudoti R. Ž. pasiūlymu fiktyviai ištekėti už trečiosios valstybės piliečio.
Kad nukentėjusiosios buvo išnaudotos fiktyvių santuokų sudarymui, patvirtina santuokos išrašo kopijos, iš kurių žinoma, kad 2013-05-20 (duomenys neskelbtini) metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp G. Ž. ir W. O., 2013-06-10 tame pačiame metrikacijos biure buvo sudaryta santuoka tarp J. M. ir M. A..
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių ir Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, pokalbių suvestinių matyti, kad buvo kontroliuojami G. R. telefoniniai pokalbiai jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu. Kontrolės metu užfiksuoti jos telefoniniai pokalbiai su broliu R. Ž. bei R. A. apie jos fiktyvias vedybas. Kalbama apie fiktyvią santuoką ir atliekamą pareigūnų tyrimą dėl fiktyvios santuokos.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus įrodymus ir byloje esančius duomenys darytina išvada, kad R. Ž., veikdamas bendrininkų grupe, pasinaudodamas žmogaus pažeidžiamumu ir priklausomumu, siekdamas naudos sau ir siekdamas suteikti naudą kitam asmeniui, verbavo, gabeno žmogų, žinodamas ir siekdamas, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas kitiems tikslams, t. y. fiktyviai santuokai, ir tai padarė dviem nukentėjusiesiems, todėl R. Ž. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 147 str. 2 d. teisingai.
Bausmės skyrimo motyvai ir kt.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas vykdė iš savanaudiškų paskatų bei veikdamas bendrininkų grupe.
Padarė labai sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas savo kaltės nepripažino, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš ketverius metus, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto, fizinis smurtas nevartotas, sunkių pasekmių nėra, jam neskirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.
Daiktiniai įrodymai: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia RM-1134“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortelė „Lyca mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Nat West“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „National Insurance“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Discover libraries“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), rankinis laikrodis mėlynos spalvos, USB atmintinė „San Disk“, kurie perduoti saugojimui į Klaipėdos apskr. VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambarį (kvito Nr. 033939) ir 2,65 svarų sterlingų sumą, kuri perduota saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK kasą ( kvito Nr. 0035505) sugrąžintini R. Ž..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 147 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti tą pačią.
Daiktinius įrodymus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia RM-1134“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Lyca mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Nat West“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „National Insurance“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Discover libraries“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), rankinį laikrodį mėlynos spalvos, USB atmintinę San Disk“, kurie perduoti saugojimui į Klaipėdos apskr. VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambarį (kvito Nr. 033939) ir 2,65 svarų sterlingų sumą, kuri perduota saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK kasą ( kvito Nr. 0035505) sugrąžinti R. Ž..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.