Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V., nukentėjusiųjų E. V. ir V. V., Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Saunoriaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir S. V. už šias veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir S. V. už visas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, nustatant, kad paskirta bausmė turi būti atliekama pataisos namuose.

V. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš S. V. priteista 96,91 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Iš S. V. priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. V.

Iš S. V. priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 680 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai E. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti plėšimą, panaudodamas žmogui žaloti pritaikytą daiktą: jis 2017 m. kovo 2 d. apie 17 val. atėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), kur stebėjo aplinką. 21.53 val. jis, įėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą, t. y. specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – ašarinių dujų balionėliu – papurškė dujų pardavėjai V. V. į veidą bei sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairio smilkinio srityje su patinimu, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, sukėlusį nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Panaudojęs fizinį smurtą, S. V. kėsinosi pagrobti kasoje buvusius 195,60 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi V. V. smogė S. V. rankoje turėta metaline grandine per nugarą ir pradėjo šauktis pagalbos. V. V. aktyviai pasipriešinus, S. V. iš parduotuvės pabėgo.

Be to, S. V. 2017 m. kovo 3 d. apie 3 val., nukentėjusiajai E. V. einant (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) namo, jai matant, iš nukentėjusiosios striukės kišenės atvirai pagrobė 278 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „LG X-Screen“ su SIM kortele, o iš jos rankinės pagrobė 40 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 2 Eur smulkiomis euro centų monetomis, bevertės įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės, (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai – E. V. vardu išduotas 12 Eur vertės (duomenys neskelbtini) studento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurią po to laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kol policijos pareigūnai rado ir paėmė 2017 m. kovo 3 d.

Be to, S. V. 2017 m. kovo 3 d. 3 val. prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), po to, kai atviros vagystės būdu pagrobė E. V. daiktus, pasivijo E. V., panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, t. y. sugriebęs už rankos, jėga nusivedė nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią laiptinę, kad nukentėjusioji negalėtų pasipriešinti, laikė ją prirėmęs prie sienos, padarydamas vieną smulkų išilginės juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą – nudrėskimą kairės rankos III piršto vidurinės falangos užpakaliniame paviršiuje – atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Laikydamas nukentėjusiąją prirėmęs prie sienos, lytiškai santykiavo su E. V. prieš jos valią. Tokiu būdu S. V. išžagino E. V.

V. K. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl to, kad: ji, iš anksto žinodama apie S. V. ketinimą panaudojant fizinį smurtą pagrobti turtą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 2 d. apie 17.00 val. kartu su S. V. atėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), kur abu stebėjo aplinką. S. V. likus lauke, V. K. užėjo į parduotuvę pažiūrėti, ar nėra pašalinių asmenų. 21.53 val. S. V. įėjus į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, V. K. liko lauke ir saugodama S. V. stebėjo aplinką, kad jį galėtų perspėti apie gresiantį pavojų. Tuo metu S. V. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą, t. y. specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – ašarinių dujų balionėliu – papurškė dujų pardavėjai V. V. į veidą bei sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą ir padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairio smilkinio srityje su patinimu, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Panaudojęs fizinį smurtą, S. V. kėsinosi pagrobti kasoje buvusius 195,60 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi V. V. smogė S. V. rankoje turėta metaline grandine per nugarą ir pradėjo šauktis pagalbos. V. V. aktyviai pasipriešinus, S. V. iš parduotuvės pabėgo. V. K., pamačiusi iš parduotuvės išbėgantį S. V., iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. K. buvo išteisinta, kadangi ji nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pareiškus įtarimą jiems kaip bendrininkams, negalėjo būti pritaikytas BK 64¹ straipsnis. Kadangi V. K. išteisinta, visas nusikalstamas veikas S. V. padarė vienas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, sutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, apeliantas prašo taikyti BK 64¹ straipsnį.

Apeliaciniame skunde S. V. teigia, kad anksčiau dirbo. Kadangi jo sugyventinė laukėsi, jis ieškojo kito darbo, kuriame galėtų uždirbti daugiau. Jau buvo ir susiradęs naują darbą, tačiau vietoj jo priėmė kitą žmogų. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, nuteistasis S. V. prašo teismo išnagrinėti jo apeliacinį skundą ir taikyti BK 64¹ straipsnį, taip pat taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad V. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, yra jauno amžiaus, neseniai pagimdė. Nusikaltimo darymo metu jos vaidmuo buvo antraeilis, fizinio smurto ji nenaudojo, ją nusikalsti pastūmėjo S. V. Taigi V. K. prašoma skirti bausmę švelnesnę negu sankcijos vidurkis. Be to, prokuroras daro išvadą, kad, įvertinus V. K. asmenybę bei nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikaltimus. Nuteistasis S. V. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat taikyti BK 64¹ straipsnį. Taigi teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako, o analizuoja tik bausmių skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti S. V. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo S. V. padarytos veikos yra tyčinės ir pavojingos, buvo nukreiptos ne tik į svetimo turto neteisėtą pagrobimą, bet taip pat ir į kito asmens sveikatą bei seksualinio apsisprendimo laisvę. Būtina pažymėti, jog S. V. jau yra ne kartą teistas, dažniausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra buvusios paskirtos taip pat ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės (t. 2, b. l. 47–56). Pažymėtina, kad, remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį, matyti, jog S. V. nusikalstamas veikas daro sistemingai ir jos vis pavojingesnės, nukreiptos jau ne tik į privačią nuosavybę, tačiau taip pat į asmens sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę. Akivaizdu, jog šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju S. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. kovo 2 d. apie 17–19 val. kartu su V. K. nuėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. V. K. į patduotuvę buvo įėjusi du kartus. Apie 21.50 val. V. K. liko lauke saugoti, o jis, įbėgęs į parduotuvę, papurškė pardavėjai dujomis. Pardavėja jam smogė rankoje turėta metaline grandine per nugarą ir pradėjo šaukti. Jis išsigandęs iš parduotuvės pabėgo (t. 2, b. l. 131–132, 146–147, 159). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja V. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad S. V. yra jos sugyventinis. Ji matė, kaip S. V. 2017 m. kovo 2 d. namuose iš jos kelnių pasidarė kaukę. Tą pačią dieną S. V. jos pareikalavo eiti kartu apiplėšti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Nuėjus prie paraduotuvės, S. V. jos pareikalavo nueiti pažiūrėti, ar parduotuvėje nėra žmonių. Grįžus iš parduotuvės, S. V. paklausė, kiek paraduotuvėje yra žmonių. Po kurio laiko S. V. nuėjo į parduotuvę, o netrukus V. K. pamatė jį išbėgantį lauk (t. 3, b. l. 72–74). Tačiau teisiamiojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu abu kaltinamieji šių savo parodymų atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu V. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad namuose ji buvo pastebėjusi, jog S. V. iš jos kelnių daro kaukę, tačiau nesuprato, kokiam tikslui ši kaukė reikalinga ir apie tai su S. V. nekalbėjo. Tą pačią dieną ji su S. V. išėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pasivaikščioti. Tai darė todėl, kad tuo metu buvo beveik 8 mėnesius nėščia ir jai reikėjo gryno oro. Jie sėdėjo ant suoliuko prie parduotuvės. S. V. paliepimu ji buvo nuėjusi į parduotuvę nupirkti jam kavos, tačiau sugyventinis jos apie nieką neklausinėjo. Prieš uždarant parduotuvę, S. V. kažkur dingo. Ji nesuprato kur. Netrukus parduotuvėje išgirdo triukšmą, todėl sugrįžo į namus. Apie tai, kad S. V. ketina plėšti parduotuvę, ji nieko nežinojo ir su S. V. apie plėšimą ar padėjimą jam nekalbėjo (t. 3, b. l. 101–102). Kaip teisingai nuosprendyje yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, net ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu V. K. ir S. V. duotus parodymus, galima būtų daryti tik prielaidą, kad V. K. žinojo, jog S. V. ketina padaryti nusikaltimą – plėšimą, tačiau net ir tuo atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie būtų aptarę ir sutarę dėl pačios nusikalstamos veikos eigos, kiekvieno iš jų atliekamas funkcijas. Nėra duomenų ir apie tai, kad V. K. buvo žinoma, jog S. V. prireikus plėšimo metu panaudos daiktą, specialiai pritaikytą žmogui žaloti – dujas. Būtent ši aplinkybė nagrinėjamu atveju turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui.

Asmeniui, kaltinamam tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, apkaltinamasis nuosprendis negali remtis vien tik prielaidomis, šio asmens kaltė turi būti įrodyta neginčijamų įrodymų visuma. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog V. K. matė, kaip S. V. iš jos kelnių pasigamino kaukę, savaime neįrodo, jog ji žinojo apie S. V. nusikalstamus ketinimus padaryti plėšimą ar su juo planavo bei susitarė dėl nusikalstamos veikos įgyvendinimo. Būtina atkreipti dėmesį, kad nusikalstamos veikos metu V. K. buvo septintą mėnesį neščia. Nėštumas galėjo turėti įtakos V. K. aplinkos ir S. V. atliekamų veiksmų suvokimui bei vertinimui. Tikėtina, kad, būdama nėščia, išteisintoji nesigilino, kokiu tikslu sugyventinis gaminasi kaukę, jai tai tuo metu tiesiog nerūpėjo. Nuteistojo veiksmų lengvabūdišką vertinimą ir nesidomėjimą taip pat galėjo nulemti jaunas V. K. amžius, patirties stoka. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pati V. K. pažymėjo, kad S. V. veiksmų nenuspėjo, tuo metu buvo nėščia, užsimanydavo išeiti į kiemą pasivaikščioti nors ir trečią valandą nakties (t. 3, b. l. 103).

Apygardos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktam vertinimui, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog V. K. žinojo, kad S. V. plėšimo metu panaudos daiktą, pritaikytą žmogui žaloti – dujas. Iš surinktų duomenų negalima neabejotinai tvirtinti, jog tarp sugyventinių S. V. ir V. K. buvęs susitarimas padaryti plėšimą, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, o V. K. žinojo ir sutiko ar neprieštaravo, kad S. V. prieš nukentėjusiąją prireikus panaudotų dujas. Bylos duomenys ir patys išteisintoji bei nuteistasis patvirtina tik aplinkybę, kad pasikėsinimo apiplėšti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), metu V. K. buvo šalia nusikaltimo vietos. Vis dėlto tik fizinio buvimo šalia nusikaltimo vietos, neatliekant jokių kitų aktyvių veiksmų, negalima laikyti saugojimu, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę asmeniui kaip padėjėjui. Atsižvelgdama į visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog V. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį turi būti išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikaltimą.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo sugriežtinti nuteistajam S. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad, skirdamas S. V. bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Teismas konstatavo, kad S. V. kaltinamas padaręs keturis tyčinius nusikaltimus – du sunkius ir du apysunkius nusikaltimus. S. V. buvo teisiamas 10 kartą, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiems teistumams, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, susijusius su smurto pavartojimu. S. V. padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino, niekur nedirba. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad S. V. iš savo ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau daro sunkias nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Šias teismo konstatuotas aplinkybes patvirtina bylos aplinkybės ir tai abejonių nekelia. Vis dėlto apygardos teismas sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde pateiktu vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs jau aptartas aplinkybes, nemotyvuotai ir nepagrįstai S. V. paskyrė bausmes švelnesnes arba lygias sankcijos vidurkiui.

Teismas už pasikėsinimą padaryti plėšimą, atvirą vagystę bei dokumento grobimą ir laikymą paskyrė švelnesnes, negu sankcijos vidurkis bausmes. Kaip konstatavo teismas nuosprendyje, S. V. teisiamas 10 kartą (t. 2, b. l. 47–56). Visi ankstesni teistumai yra už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – vagystės, bei nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, – plėšimai ir kūno sužalojimas. Nuteistasis niekus nedirbo. Kaip nurodė S. V., jam reikėjo pinigų sumokėti už butą, todėl jis nusprendė apiplėšti parduotuvę. Nors plėšimo nusikaltimas ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai nešvelnina S. V. atsakomybės. Jis atliko visus veiksmus, kad užvaldytų turtą – papurškė V. V. dujomis bei smogė į veidą, o nusikaltimas nutrūko tik nukentėjusiajai aktyviai pasipriešinus, t. y. smogus S. V. grandine. Nepavykus užbaigti šio nusikaltimo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, S. V. finansines problemas toliau sprendė nusikalstamu būdu – pagrobė E. V. turtą. Visos šios aplinkybės S. V. charakterizuoja kaip asmenį, kuris yra nelinkęs laikytis visiems priimtinų socialinio gyvenimo normų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrobęs E. V. turtą, S. V. ją užpuolė antrą kartą ir išžagino. Tai taip pat rodo jo abejingumą kito žmogaus išgyvenimams ir sveikatai bei jo pavojingumą, kadangi daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja ir jomis yra pažeidžiamos vis svarbesnės baudžiamojo įsatymo saugomos vertybės – asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, S. V. turi būti skiriamos bausmės griežtesnės, negu įstatyme už atskirus nusikaltimus numatytas sankcijos vidurkis. S. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį skirtini 4 metai laisvės atėmimo, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį skirtini 3 metai ir 6 mėnes laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtini 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį skirtini 4 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina S. V. už šias veikas subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, ir S. V. už visas veikas skirtina subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusioji E. V. apeliaciniu skundu prašo S. V. už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteisti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme ir priteisti jai iš nuteistojo 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl nuteistajam S. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė ir išdėstė visus reikšmingus motyvus, taigi atsakydama į nukentėjusiosios E. V. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija aptaria tik neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje E. V. buvo pripažinta nukentėjusiąja, taigi ji pagrįstai, remdamasi įstatymo suteiktomis teisėmis, pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 182–183).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jau aptarė visas sąlygas, kurios yra būtinos kilti civilinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Taigi yra pagrindas spręsti klausimą dėl tinkamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji, be patirto fizinio skausmo ir išžaginimo, dėl S. V. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, jog dėl S. V. padarytų nusikalstamų veikų ji patyrė didžiulį pažeminimą, stiprius dvasinius išgyvenimus, depresiją. Apie E. V. išžaginimą sužinojo kurso draugai, tėvai. Jai tai itin nemalonu, jaučiasi pažeminta. Dėl įvykio teko ne kartą lankytis policijoje, duoti parodymus teisme, tai grąžino nemalonius prisiminimus. Kadangi nukentėjusioji jautė didelę įtampą, neramino slogios mintys apie savižudybę, po įvykio nuolat lankėsi pas psichologą. Psichologo pagalba E. V. teikiama ir šiuo metu, tačiau jos savijauta nėra gera, tai atsiliepia studijoms. Apygardos teismo vertinimu, visos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pateikta 2017 m. birželio 9 d. medicinos dokumentų išrašo kopija patvirtina, kad nukentėjusiajai E. V. po išžaginimo yra kilę psichologinio pobūdžio liekamieji padariniai – užsitęsusi reakcija į stresą, nerimas, baimė, bloga nuotaika, nemiga, apetito praradimas, sutrikusi emocijų kontrolė, emocinis neadekvatumas ir jaudrumas, bendravimo sunkumai, nuolat išgyvena emocinę įtampą, nelaimingumo ir beviltiškumo jausmus, kankina suicidinės mintys (t. 3, b. l. 141–142). Visos jau anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiosios būkle, yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog, kaip jau minėta, dėl S. V. padaryto išžaginimo E. V. sveikatos problemų patiria ir šiandien.

Svarbu atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Nuteistasis S. V. yra bedarbis (t. 2, b. l. 45–46), šiuo metu suimtas, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai E. V. atlyginti nepradėjo. Taigi priteisiant konkretų neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ir į realią kaltininko galimybę atlyginti padarytą žalą. Prašomas neturtinės žalos atlyginimo sumos – 30000 Eur – priteisimas iš S. V. būtų deklaratyvus, kadangi akivaizdu, jog asmuo neturi galimybės sumokėti tokią sumą, nes gaunamos pajamos yra itin nedidelės – per mėnesį gaunama Valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, kurios suma yra 101,18 Eur (t. 4, b. l. 5–6). Neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi būti fikcija, jis yra skirtas asmens dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams kompensuoti, todėl siekiant, kad nukentėjusysis kompensacijos sulauktų ir ji bent iš dalies prisidėtų prie buvusios padėties atkūrimo, turi būti įvertinama nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą bei S. V. galimybes atlyginti neturtinę žalą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vertinant kasacinio teismo praktiką aptariamos kategorijos bylose, galima paminėti tokius dėl išžaginimo nukentėjusiems asmenims priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius: 1390,18 Eur – nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-942/2016); nukentėjusiajai V. Z. priteista 868,80 Eur (3000 Lt) – nuteistas pagal 150 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-697/2015); 11584,80 Eur (40000 Lt) – nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2014); 5792,40 Eur (20000 Lt) – nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2014); 8688,60 Eur (30000 Lt) – nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2014) ir kt. Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytas 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti laikomas neteisingas ar neatitinkantis teismų praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste vis dėlto atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į visus teisiškai reikšmingus kriterijus, būtinus nustatant neturtinės žalos dydį, t. y. buvo atsižvelgta į pavartotą fizinį smurtą, prievartinį lytinį aktą, sukeltą fizinį skausmą, ilgalaikius psichologinius liekamuosius reiškinius. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, nukentėjusiajai E. V. iš nuteistojo S. V. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl neturi būti didinamas.

Nukentėjusioji V. V. apeliaciniu skundu prašo S. V. už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteisti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir priteisti jai iš V. K. ir S. V. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl V. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, nuteistajam S. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė ir išdėstė visus reikšmingus motyvus, taigi atsakydama į nukentėjusiosios V. V. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija aptaria tik neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteisiamo iš nuteistojo S. V. nukentėjusiajai V. V., klausimą.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo S. V. nukentėjusiajai V. V. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad žala jai buvo padaryta dėl tyčinių nuteistojo veiksmų, kurie buvo susiję su smurto pavartojimu prieš nukentėjusiąją. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nuosprendyje nurodė, jog neabejoja, kad nukentėjusioji V. V. dėl jai užpuolimo metu padarytų sužalojimų, kurie atsirado purškiant į akis dujas bei suduodant kumščiu smūgį į veidą, kentė fizinį, psichologinį skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitokius nepatogumus. Pati nukentėjusioji apeliaciniame skunde aptaria, kad šis užpuolimas turi reikšmės jos tolimesniam darbui: parduotuvė, kurioje ji dirba, yra senojo turgaus teritorijoje, joje visą dieną pilna elgetaujančių bei asocialių asmenų, prieš parduotuvei užsidarant, turgavietės teritorijoje pašalinių žmonių nėra, todėl yra nesaugu. Atėjus vakarui, nukentėjusioji po įvykio visą laiką išgyvena, kad nebūtų užpulta, jaučia didelę įtampą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nuosprendyje įvertino ir jomis neabejojo, buvo atsižvelgta į nuteistojo S. V. turtinę padėtį, kad būtų galima tinkamai įvertinti nuteistojo ir nukentėjusiosios V. V. interesų pusiausvyrą bei priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nebūtų tik deklaratyvus, o būtų galima tikėtis, jog nuteistasis ateityje padarytą žalą tikrai atlygins.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 453/2017 (03) konstatuota, kad V. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairio smilkinio srityje su patinimu, odos nubrozdinimas kaktos kairėje. Padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 68–69). Įvertinus kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką bylose, susijusiose su nežymiu asmens sveikatos sutrikdymo padarymu, matyti, jog teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda, t. y. dažniausiai priteisiama iki 1448 Eur (5 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2014; 2K-452/2014; Nr. 2K-134/2014; 2K–120/2014; 2K-522/2013; 2K-473/2013; 2K-680/2012; 2K-517/2011). Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į visus teisiškai reikšmingus kriterijus, būtinus nustatant neturtinės žalos dydį, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi būti didinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį:

S. V., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmes:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 3 metus ir 6 mėnesius (trejus metus ir šešis mėnesius) laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metus ir 6 mėnesius (trejus metus ir šešis mėnesius) laisvės atėmimo;

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. V. už šias nusikalstamas veikas subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams (trejiems metams ir šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti S. V. už visas nusikalstamas veikas subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.