Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja, siekdama teisės aktų nustatyta tvarka išsipirkti užimtą valstybinę žemę, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuri 2022-05-31 išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (toliau ir Reikalavimai), kuriuose nurodyta, jog projekto tikslai - suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su Žemės sklypu. Reikalavimų 6 punkte taip pat nurodyta, jog jie galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams, teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus, t. y. iki 2027-05-31. Analogiškus reikalavimus 2022-05-30 išdavė ir NŽT. Pareiškėja kreipėsi į projektavimo įmonę UAB „Solarcamp“, kuri paruošė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektinį sprendinį. Projekto derinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių.

VTPSI 2024-08-21 pareiškėjai pateikė raštą, kuriame nurodė, jog atsakovė 2024-08-06 atliko valstybinės žemės naudojimo patikrinimą ir 2024-08-13 parengė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-73, kuriame konstatavo, jog šiaurinėje ir vakarinėje dalyje už Žemės sklypo ribų vielos tinklo tvora ir vartais aptvertas bei želdiniais apsodintas, užimtas ir naudojamas 100 kv. m. nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kuris patikėjimo teise priklauso NŽT. Atsakovė kartu su raštu pateikė 2024-08-21 Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-945, kuriame nurodė atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 100 kv. m. šiaurinėje ir vakarinėje pusėje - pašalinti 52,88 m ilgio vielos tinklo tvorą ir vartus bei valstybinėje žemėje augančius želdinius.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė šiurkščiai pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio 1 dalies nuostatas antrą kartą pradėjo patikrinimo procedūrą dėl to paties Žemės sklypo ir iš esmės baudžia pareiškėją už tą patį pažeidimą. Viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus. NŽT 2020-10-06 yra surašiusi žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-386-(14.48.78.), konstatuodama, jog pareiškėja yra užėmusi valstybinę žemę. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-30 nutarimu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta. Taigi, atsakovė, žinodama apie pirmąjį Žemės sklypo patikrinimą ir jo rezultatus bei pareiškėjos siekį išsipirkti valstybinę žemę, antrą kartą inicijuodama Žemės sklypo patikrinimo procedūrą, veikė neteisėtai.

Pažymėjo, jog ginčijamuose aktuose nurodyta, kad pareiškėja yra užėmusi 100 kv. m. valstybinės žemės, tačiau 2020-10-06 NŽT surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-386-(14.48.78.) nurodyta, jog pareiškėja yra užėmusi 84 kv. m. valstybinės žemės. Reikalavimai yra išduoti pareiškėjai paruošti projektą išsipirkti būtent 84 kv. m. valstybinės žemės plotą.

Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 10 punktas numato pareigą viešojo administravimo subjektams vadovautis proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šiuo atveju atsakovė visiškai neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčijamą privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus priėmė pažeisdama proporcingumo principą. Šiuo atveju nebuvo nustatyta pareiškėjos tyčios užimti valstybinę žemę; naudojimasis bendro naudojimo keliu nebuvo apribotas, pravažiavimas tarp sklypų yra laisvas, naudotis valstybine žeme nėra apribojimų; pareiškėja ėmėsi veiksmų išpirkti užimtą valstybinę žemę iš valstybės, tačiau išpirkimo procesas stringa dėl objektyvių aplinkybių; pareiškėja patirtų finansinius nuostolius, nes nugriovus tvorą ir pašalinus želdinius, o vėliau išsipirkus iš valstybės žemę, tektų iš naujo mokėti už naujos tvoros pastatymą bei iš naujo sodinti želdinius.

Ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti, nemotyvuoti ir nepagrįsti, prieštaraujantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Inspekcija 2024-09-16 raštu Nr. 2D-20861 informavo pareiškėją, kad, išnagrinėjus visas faktines aplinkybes, turimus dokumentus, fotofiksacijas, parengtą situacijos schemą, pateiktas pastabas, motyvus ir pretenzijas, nėra teisinio pagrindo panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-945.

Pažymėjo, jog žemės valdymo ir naudojimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), kurio 32 straipsnio 4 dalis, 36 straipsnis numato, jog žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Inspekcija. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra – Inspekcijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Inspekcijos veiklą bei kompetenciją žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje reglamentuoja Priežiūros įstatymas, kurio 22 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žemės naudojimo valstybinės priežiūros apimtis.

Pažymėjo, kad ginčijamas 2024-09-16 sprendimas Nr. 2D-20861 atitinka teisės aktų reikalavimus, yra priimtas teisėtai. Sprendimu Inspekcija informavo pareiškėją, kad, išnagrinėjus visas faktines aplinkybes, turimus dokumentus, fotofiksacijas, parengtą situacijos schemą, pateiktas pastabas, motyvus ir pretenzijas, nėra teisinio pagrindo panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-945. Taip pat papildomai pažymėjo, kad nepaisant to, jog teismas panaikino nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl paskirtos nuobaudos – įspėjimo pagal LR ANK 110 straipsnio 1 dalį ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo sudėties, nereiškia, kad ginčijamas pažeidimas pašalintas. Inspekcija įvertino visus pareiškėjos skundo motyvus ir argumentus, į juos atsakė, todėl ginčijamas 2024-09-16 sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, todėl prašė skundą atmesti.

Pareiškėja pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-945 ir 2024-09-16 sprendimą Nr. 2D-20861.

Žemės valdymo ir naudojimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 21 straipsnyje, be kita ko, įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos - savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (21 straipsnio 7 punktas) bei statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus (21 straipsnio 11 punktas). Žemės savininkai ir kiti naudotojai turi Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktuose įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai bei statinius ir įrenginius statyti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, 36 straipsnis numato, jog žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Inspekcija. Inspekcijos veiklą bei kompetenciją žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje reglamentuoja Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir 24 straipsnio 3 dalis, kuriose įtvirtinta žemės naudojimo valstybinės priežiūros apimtis.