Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo byloje K. V., išvadą teikianti institucija – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo byloje K. V., išvadą teikianti institucija – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Pareiškėja prašo panaikinti jai Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nustatytą laikiną tėvų valdžios apribojimą nepilnametės dukros S. B. atžvilgiu. Tenkinus šį reikalavimą pareiškėja prašo nustatyti vaiko S. B. gyvenamąją vietą kartu su ja bei panaikinti iš pareiškėjos priteistą išlaikymą vaikui, o iš vaiko tėvo V. B. priteistą išlaikymą vaikui S. B. pavesti pareiškėjai tvarkyti uzufrukto teise.

Pareiškime nurodoma, kad po laikino tėvų valdžios apribojimo pareiškėja iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nuolat bendrauja su dukra ir palaiko su ja artimą ryšį, pagal galimybes vaikui teikia materialinį išlaikymą ir nori susigrąžinti dukrą. Pareiškime aiškinama, kad I. M. 2017-11-04 sudarė santuoką su A. M., nustojo vartoti alkoholį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba UAB „Vidaila“ ir gauna stabilias pajamas, sutuoktinis dirba UAB „Rivilda“. Pareiškime teigiama, kad aplinkybės dėl kurių I. M. buvo laikinai apribota tėvų valdžia yra išnykusios, todėl yra pagrindas jai panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. M. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad tiksliai nepamena, kada jai buvo apribota tėvų valdžia, gal prieš metus. Tėvų valdžią jai apribojo, kadangi ji tuo metu kartu su vaiku gyveno Krizių centre ir išvyko vaiką palikusi be priežiūros. Gal tris paras negrįžo į Krizių centrą, nes buvo pas draugus. Teismo posėdyje, kuriame buvo svarstoma dėl tėvų valdžios apribojimo nedalyvavo, kadangi nebuvo gavusi šaukimo. Parodo, kad paskui įsidarbino „Lietkabelyje“ ir dirbo gal pusę metų. Iš ten ją atleido už pravaikštas. Nenuvažiuodavo į darbą, nes reikėdavo anksti keltis. Po kiek laiko įsidarbino „Maximoje“ valytoja, dirbo gal mėnesį, o po to buvo atleista iš darbo, kadangi susiginčijo su darbdaviu dėl algos. Dabar nebedirba gal 4 ar 5 mėnesius, yra registruota darbo biržoje, bandė savarankiškai įsidarbinti „Dominare“, bet nepavyko. Tuo metu, kai dirbo norėjo išsilaikyti teisę vairuoti, bet jos nepraleido med. komisijoje psichiatrė, kadangi vaikystėje yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje ir vartojo vaistus. Psichiatrė jai sakė vėl ateiti po „naujų metų“, bet ji nenuėjo, kadangi nedirba ir nebeturi pinigų teisių laikymui. Šiuo metu savarankiškų pajamų neturi, pragyvena iš sutuoktinio A. M. darbo užmokesčio. Sutuoktinis sutinka, kad ji susigrąžintų dukrą, sutinka vaiką padėti išlaikyti. Ištekėjo lapkričio 4 dieną, lygtai praeitų metų. Santuokinis gyvenimas klostosi gerai. Pripažįsta, kad būna taip, kad ji neatsiklaususi A. M. kartu su drauge išvažiuoja pas draugą ir pabūna ten 2-3 dienas. Sutuoktinis už tai ant jos papyksta, bet paskui atleidžia. Paskutinį kartą taip išvažiavusi buvo gal prieš mėnesį. Sutuoktiniui A. M. yra nustatytas neįgalumas, jis lankosi pas psichiatrą ir vartoja vaistus. Kartu su sutuoktiniu A. M. gyvena socialiniame būste Noriūnuose, kurį jai išskyrė savivaldybė, įsiskolinimų už komunalines paslaugas neturi. Pas ją namuose lankosi socialinė darbuotoja D. Š., VTAS darbuotojai namuose nėra buvę. Parodo, kad jei teismas tenkintų pareiškimą ir jai būtų grąžinta dukra, šeima gyventų bute Noriūnuose. Bute yra visos sąlygos auginti vaiką, tik vonios nėra, bet tai ne bėda, nes galima vaiką maudyti vonelėje. Vaiką prižiūrėti sugebėtų, maistą gaminti moka. Parodo, kad po to, kai jai buvo apribota tėvų valdžia, pradžioje vaiką lankydavo 1-2 kartus per mėnesį, paskui lankydavo dažniau. A. M. į susitikimus su vaiku buvo atėjęs gal 3-4 kartus. 2019 metų sausio mėnesį dar nelankė vaiko, nes tai vaikas sirgdavo, tai ji pati sirgdavo. Susitikimus su vaiku inicijuodavo ji, o kai telefone neturėdavo sąskaitos nueidavo pas socialinę darbuotoją D. Š. ir prašydavo, kad pastaroji susitartų su dukros globėja dėl susitikimo su vaiku. Pripažįsta, kad buvo taip, kad į susitikimus su dukra ateidavo su mėlyne veide. Mėlynė veide atsirado, kadangi buvo susimušusi su drauge, dabar su ta drauge nebebendrauja. Dukros globėjai priekaištų neturi. Su globėja buvo susipykusi dėl vaiko nuotraukų internete, bet dabar susitaikė. Parodo, kad alkoholio nevartoja, bet rūko, cigarečių pakelio užtenka beveik savaitei. Parodo, kad išlaikymą vaikui teikia pagal galimybes: pravesdavo 5, 10, 20,30 Eur, yra pravedusi ir 50 Eur. Jos manymu vaiko išlaikymui per mėnesį reikia virš 200 Eur, taip pat, girdėjo, kad valstybės pašalpos vaikams nuo šių metų padidėjo, bet kokia tai suma įvardinti negali.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti, kadangi pareiškėja I. M. pakeitė gyvenimo būdą ir nori susigražinti dukrą ir aplinkybės, dėl kurių jai buvo laikinai apribota tėvų valdžia yra išnykusios.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. V. parodė, kad ji globoja vaiką S. B. apie 18 mėnesių ir toliau sutinka vaiką globoti. S. B. ją vadina „mama“, o sutuoktinį M. V. „tete“. S. B. jos šeimoje yra viskuo aprūpinta ir turi pilnavertę šeimą. 2018 metų žiemą I. M. su dukra beveik nebuvo susitikusi ir tik, kai orai atšilo prasidėjo jų dažnesnis bendravimas. Pradžioje dėl susitikimų su vaiku I. M. tardavosi pati, paskui tardavosi socialinė darbuotoja D. Š., dabar vėl tariasi pati I. M.. Būdavo taip, kad I. M. į iš anksto sutartą susitikimą su vaiku neateidavo. Vaikas po susitikimų su biologine motina būna irzlus, stresuoja. Vaikas dar neskiria socialinių vaidmenų ir I. M. kartais vadina „teta“, kartais vadina „mama“. I. M. vaiku ir jo pasiekimais domisi vangiai, tik prieš susitikimą parašo žinutę ir paklausia ar vaikas neserga. A. M. susitikti su vaiku buvo atėjęs gal 4-5 kartus. Iki šios dienos I. M. vaikui išlaikyti yra pervedusi iki 200 Eur sumą, nors pagal teismo sprendimą per mėnesį turėtų teikti 100 Eur išlaikymą. Parodo, kad jos nuomone I. M. šiuo metu nėra pasirengusi savarankiškai prižiūrėti vaiką, neturi darbo ir pajamų, tinkamų gyvenimo sąlygų bei reikiamų socialinių įgūdžių.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškimą atmesti, kadangi aplinkybės, dėl kurių I. M. buvo laikinai apribota tėvų valdžia nėra išnykusios.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. parodė, kad dirba socialine darbuotoja ir teikia I. M. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugas berods nuo 2017-08-29. I. M. reikia ugdyti socialinius įgūdžius buityje, ugdyti jos savarankiškumą bei motiniškus įgūdžius. I. M. trūksta savarankiškumo sprendžiant socialines problemas. I. M. reikia priminti, kad reikia lankyti dukrą, suteikti informaciją apie laisvas darbo vietas bei motyvuoti nuvykti į darbo pokalbį. Nuo 2018 metų gruodžio mėnesio siūlė I. M. naują darbą, bet ji dar nebuvo nuvykusi tartis dėl darbo. Su I. M. ji kalba apie vaiko poreikius, motinos pareigą vaikui. Gal tik lapkritį ir gruodį I. M. savarankiškai organizuodavosi susitikimus su dukra. Ji, kaip socialinė darbuotoja, privalo lankytis pas I. M. namuose, bet dažnai jos neranda namuose. Paskutinį kartą buvo pas I. M. 2019-01-28. I. M. žinojo, kad ji ateis, todėl namai buvo sutvarkyti. Kai pas I. M. užsukdavo prieš tai neįspėjus, namuose trūkdavo švaros, būdavo netvarka, namuose teko užuosti rūkalų kvapą. I. M. bendrauja draugiškai, tačiau prisiimtus įsipareigojimus vykdo tik iš dalies arba visai nevykdo. Susitikimų metu jai neteko matyti I. M. neblaivios. Yra mačiusi pas I. M. veide mėlynę. I. M. jai sakė, kad tai A. M. prieš ją smurtavo. A. M. yra draugiškai bendraujantis, jį tik kartą teko matyti neblaivų. A. M. yra sakęs, kad Ingrida į namus negrįžta po savaitę. Parodo, kad I. M. šeima padarė tam tikrą pažangą, kadangi socialiniame būste už savo lėšas pasidarė remontą, įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus neturi, namai yra aprūpinti reikalingiausiais buitiniais prietaisais. Parodo, kad tai ji siūlydavo I. M. susigrąžinti vaiką ir suteikė visą informaciją, kas liečia vaiko susigrąžinimą. Kaip žmogus, I. M. yra nuoširdi, tačiau jai išlaikyti teigiamus pokyčius yra sudėtinga.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad yra I. M. sutuoktinis, teismui duoti parodymus sutinka. Kada yra gimęs neatsimena, skaityti ir rašyti nemoka, turi neįgalumą, koks nedarbingumo procentas nežino. Su I. susituokęs jau metai. Santuokiniame gyvenime jam nepatinka tai, kad I. ne visada padaro valgyti ir 1-2 dienas nebūna namuose. Jis prašo I. būti namuose, bet ji ne visada į tai reaguoja. I. būna pas draugus, jis nežino kur ji būna ir vadina tai „valkatavimu“. Po valkatavimų I. buvo su mėlyne. Parodo, kad kai praeitą teismo posėdį I. nualpo, ji irgi nebuvo namuose. Kodėl I. buvo nualpusi nesidomėjo. I. nedirba, kiek laiko nedirba, jis nežino. Šeimą išlaiko jis, nes yra dirbantis. Atlyginimą atiduoda I., kad ji apipirktų namams visko ko reikia. Žino, kad I. teikia išlaikymą vaikui, kokias sumas perveda tiksliai nežino. Jis yra pasakęs I., kad ji vaiko reikmėms gali pravesti kokia nori pinigų sumą. Palaiko I. norą susigrąžinti vaiką ir vaiką išlaikys. Parodo, kad lankosi pas psichiatrą ir psichologą bei vartoja vaistus, jau metai, kaip nevartoja alkoholio. Tik du kartus matė S. nuo tada, kai vaikas gyvena pas globėją, apie vaiką nelabai ką žino. Mano, kad vaikui grįžus į namus I. bus namuose, nes turės rūpintis vaiku, o tuo atveju, jei I. valkatautų ir nebūtų namuose, jis atsiprašytų iš darbo ir vaiką prižiūrėtų pats.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, kad yra K. V. sutuoktinis, sprendimas globoti vaiką S. B. buvo jų bendras žingsnis. Vaiku jie rūpinasi kartu ir toliau globoti vaiką sutinka. Šiuo metu vaikas auga šeimoje ir yra viskuo aprūpintas. K. vaikas vadina „mama“, o jį „tėčiu“. I. M. vaikas susitikimų metu vadina „teta“ arba „mama“.

Institucija, teikianti byloje išvadą, pateikė išvadą, kad I. M. laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti panaikintas. Išvadoje nurodoma, kad I. M. šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. I. M. nedirba ir yra užsiregistravusi darbo biržoje, vaikui priteisto išlaikymą teikia tik iš dalies, fiksuojamas socialinių įgūdžių trūkumas buityje. I. M. vangiai bendrauja su dukra, jos ir vaiko susitikimus dažnai organizuoja socialinė darbuotoja, pati I. M. nesidomi vaiko pasiekimais, motinos ir vaiko emocinis ryšis yra nutolęs. (el. b. l. 47-48)

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė išvadą palaikė ir prašė pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Taigi, pasikeitus situacijai ir pareiškėjui pakeitus gyvenimo būdą, t. y., išnykus terminuoto apribojimo pagrindams, pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vaikas S. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvas yra V. B., motina I. M.. (el. b. l. 7) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. M. ir V. B. vienerių metų laikotarpiui apribota tėvų valdžia dukters S. B. atžvilgiu. Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad ieškovas Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą dėl neterminuoto I. M. ir V. B. tėvų valdžios apribojimo, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas atsakovams taikė laikiną tėvų valdžios apribojimą. Teismas nustatė, kad vaikas S. B. iš motinos I. M. buvo paimtas (duomenys neskelbtini), kadangi I. M. išvyko vaiką palikusi kitų asmenų priežiūrai. Tą kartą vaikui laikinoji globa nebuvo nustatyta ir vaikas (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta motinai. (duomenys neskelbtini) I. M. vėl paliko vaiką be priežiūros, negrįžo į Krizių centrą kur tuo metu gyveno, su ja nebuvo galima susisiekti, todėl vaikui buvo nustatyta laikinoji globa. Laikinosios globos peržiūros metu I. M. pageidavo, kad dukrai laikinoji globa būtų tęsiama. I. M. sužinojusi apie teismo procesą dėl tėvų valdžios apribojimo nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo teismo posėdyje, nors jai buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas, nebendravo su Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojais ir dukters nelankė pas laikinąją globėją. Tuo kartu teismas dėl visiškai pasyvios I. M. pozicijos negalėjo išsiaiškinti tikslių vaiko neauginimo priežasčių, nors I. M. tuo metu dirbo ir turėjo pragyvenimo šaltinį bei patenkinamas gyvenimo sąlygas. (el. b. l. 8-12)

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad I. M. nėra teista (el. b. l. 85), po teismo sprendimo, kuriuo jai buvo laikinai apribota tėvų valdžia nebuvo bausta administracine tvarka (el. b. l. 77-79), laikotarpiu nuo 2017-09 iki 2018-03 dirbo UAB „Biuro“ ir buvo atleista pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, po to gavo nedarbo draudimo išmoką (el. b. l. 23-25), nuo 2018-07-16 iki 2018-09-21 dirbo UAB „Vidaila“ ir buvo atleista pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 20-22; 99-103; 127), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (el. b. l. 89), RPLC Panevėžio filiale nuo priklausomybės ligų nesigydė. (el. b. l. 92) I. M. 2017-11-04 sudarė santuoką su A. M. (el. b. l. 6). I. M. į vaiko S. B. banko sąskaitą 2018-07-11 pervedė 5 Eur, 2018-07-17 pervedė 10 Eur, 2018-09-05 pervedė 20 Eur, 2018-10-08 pervedė 20 Eur. (el. b. l. 42-43) I. M. laikotarpiu nuo 2018-09-03 iki 2018-10-10 į Kupiškio mokyklą (duomenys neskelbtini), kur yra ugdoma S. B. nebuvo atvykusi, su auklėtojomis nebendravo. (el. b. l. 45) Lietuvos antstolių rūmų 2018-12-17 duomenimis antstolės I.Bakšienės žinioje yra vykdomoji byla dėl 69,50 Eur išieškojimo iš I. M. pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 139) I. M. gyvenamosios patalpos yra apstatytos reikalingais buitiniais prietaisais. (el. b. l. 171-178)

A. M. nuo 2018-07-18 dirba UAB „Rivalda“, 2018-08 jam išmokėta 384,35 Eur darbo užmokesčio, 2018-09 jam išmokėta 363,71 Eur darbo užmokesčio, 2018-10 jam išmokėta 425,28 Eur darbo užmokesčio (el. b. l. 14-15; 94), laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2018-10-31 gavo iš viso 3340,80 Eur šalpos neįgalumo pensiją (el. b. l. 95), kartu su I. M. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 17-18), 2016 m. buvo baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą bei pasipriešinimą policijos pareigūnams, paskirtas baudas sumokėjo, administracinių nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (el. b. l. 80-82), Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-06-14 nutartimi jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o baudžiamoji byla pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį nutraukta (el. b. l. 86-88), registruotas psichiatrijos kabineto įskaitoje, diagnozė F70.1, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (el. b. l. 90), RPLC Panevėžio filiale nuo priklausomybės ligų nesigydė. (el. b. l. 92)

Iš Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-12-17 rašte ir jo prieduose pateiktos informacijos matyti, kad 2018-03-20 buvo surašytas globojamo vaiko aplankymo aktas, kad I. M. dukra domisi tik skatinama socialinio darbuotojo, su vaiku susitinka retai, iniciatyvos nerodo. Kupiškio socialinių paslaugų centro 2018-04-18 duomenimis I. M. šeimai trūksta kasdieninių ir socialinių įgūdžių, I. M. menka motyvacija dirbti, ji retai lanko dukra ir neteikia priteisto materialinio išlaikymo, nepalaiko ryšio su vaiko globėja. 2018-06-07 vykusioje vaiko globos peržiūroje I. M. nurodė, kad nedirba ir neteikia vaikui išlaikymo bei įsipareigojo dažniau lankyti dukrą, ieškotis darbo bei teikti vaikui išlaikymą. Kupiškio socialinių paslaugų centro 2018-10-08 duomenimis I. M. ne visuomet nuvyksta į suplanuotą susitikimą su vaiku, vengia bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. 2018-10-10 buvo surašytas globojamo vaiko aplankymo aktas, kad I. M. su vaiku susitinka kas 2-3 savaites, bet į susitikimus ne visada atvyksta. Susitikimų metu nėra artimo vaiko ir motinos bendravimo. I. M. susitikimus su vaiku dažniausiai organizuoja socialinė darbuotoja. I. M. namuose švara ir tvarka palaikoma epizodiškai, I. M. vaiko ugdymo įstaigoje nesilankė ir vaiko pasiekimais nesidomėjo, ne visada yra pasiekiama, socialinės darbuotojos pagalbą priima ne visa apimtimi. I. M. yra reikalinga ir toliau tęsti socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugas. Kupiškio socialinių paslaugų centro 2018-11-13 atliktu vertinimu I. M. šeimai yra reikalinga intensyvi pagalba, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-12-13 duomenimis I. M. buities ir gyvenimo sąlygų išsiaiškinti nepavyko, kadangi 3 dienas iš eilės namuose nieko nerasta, su I. M. susiekti telefonu nepavyko, iš kaimynų gauta informacija, kad A. M. piktnaudžiauja alkoholiu, bute, kuriame gyvena šeima girdisi barniai ir konfliktai, šeima nebendradarbiauja su seniūnijos socialiniu darbuotoju. Vaiko globėja K. V. tinkamai vykdo globėjos pareigas ir sudaro sąlygas vaiko motinos I. M. bendravimui su dukra. I. M. sutuoktinis A. M. susitikimuose su vaiku yra buvęs tik kelis kartus, iniciatyvos bendrauti su vaiku nerodo. (el. b. l. 109-136)

2017-12-07 I. M. su socialine darbuotoja D. Š. sudarė susitarimą dėl bendros veiklos siekiant pokyčių dėl vaiko susigrąžinimo į biologinę šeimą. (el. b. l. 112-113) Tuo kartu I. M. iki 2018-06 įsipareigojo užbaigti remontą, stengtis buityje palaikyti švarą, bendradarbiauti su socialine darbuotoja ir įsiklausyti į duodamus patarimus, sudaryti pajamų ir išlaidų paskirstymo planą, materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, dalyvauti tėvystės įgūdžių stiprinimo programoje, dažniau bendrauti su vaiko globėja ir dažniau bendrauti su dukra. Iš Kupiškio socialinių paslaugų centro 2018-04-18 ataskaitos matyti, kad I. M. atveju atsirado teigiami pokyčiai, nes ji apsilankė psichologo konsultacijoje ir pas šeimos gydytoją bei dalyvavo tėvystės įgūdžių stiprinimo programoje, tačiau tuo pačiu atsirado ir neigiami pokyčiai, nes I. M. nuo 2018-02-19 nebedirba, toliau išlieka neigiama, kad I. M. yra menkai motyvuota dirbti, retai lanko dukrą ir neteikia jai materialinio išlaikymo, nepalaiko ryšio su vaiko globėja ir nebendradarbiauja su socialine darbuotoja. (el. b. l. 121-123)

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Teismas priimdamas sprendimą šeimos teisinių santykių srityje privalo vadovautis minėtu principu. Taip pat, šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Iš pareiškėjos apklausos teisme matyti, kad jos požiūris į darbą yra neatsakingas, kadangi ji žinodama apie pareigą teikti išlaikymą savo vaikui iš darbo UAB „Biuro“ buvo 2018-03 atleista už pravaikštas. Kaip nurodė pati pareiškėja „nenuvažiuodavo į darbą, nes reikėdavo anksti keltis“. Po to, pareiškėja tik 2018-07-16 įsidarbino UAB „Vidaila“, kur išdirbo vos du mėnesius ir buvo atleista darbdavio iniciatyva. Nuo tada I. M. nedirba ir jos teigimu ieško darbo. Teismui išklausius pareiškėją susidaro įspūdis, kad pareiškėją I. M. tenkina esama situacija ir tai, kad šiuo metu šeimą išlaiko jos sutuoktinis iš gaunamos neįgalumo pašalpos bei darbo užmokesčio. Teismo įsitikinimu, pareiškėja laikotarpiais, kuomet dirbo turėjo galimybę teikti vaikui žymiai didesnį išlaikymą, nei jos pervestos 10-20 eurų sumos, juolab, kad atlikus A. M. apklausą paaiškėjo, kad jis savo gaunamą darbo užmokestį atiduoda pareiškėjai ir yra pasakęs, kad ji vaiko reikmėms gali pravesti kokią nori pinigų sumą. Iš to darytina išvada, kad pareiškėja šiuo metu gyvena ir stengiasi visų pirma tenkinti savo poreikius, o vaiko poreikių tenkinimas jai yra antraeilis dalykas.

Iš pačios pareiškėjos parodymų bei suinteresuoto asmens ir liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjos pastangos palaikyti artimą ryšį su savo vaiku yra akivaizdžiai per mažos. Pareiškėja per retai susitinka su dukra be jokių pateisinamų priežasčių, kurios trukdytų tai daryti. Kitas aspektas yra tai, kad šiems susitikimams pareiškėja turi būti nuolatos motyvuojama iš šalies (socialinio darbuotojo), nes jos pačios iniciatyva yra menka. Dar vienas svarbus aspektas yra tas, kad pareiškėjos sutuoktinis A. M. nesistengia plėtoti bendravimo su vaiku S. B. ir taip pasirengti vaiko atėjimui į šeimą.

Taip pat, teismui kyla klausimų dėl pareiškėjos vedamo gyvenimo būdo. I. M. be sutuoktinio žinios ar jam prieštaraujant išvyksta kelioms dienos iš namų ir būna pas sutuoktiniui nežinomus asmenis, kur prieš ją galimai yra smurtaujama. A. M. tokį pareiškėjos elgesį teisme vadino „valkatavimu“. Pati pareiškėja teisme pripažino, kad tokių atveju būna, jos žodžiais tariant paskutinį kartą taip išvažiavusi buvo gal prieš mėnesį. Teismo nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja netgi būdama santuokoje yra linkusi elgtis neatsakingai ir galimai nelojaliai šeimos atžvilgiu ir naudojasi tuo, kad jos sutuoktinis A. M. yra atlaidaus būdo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja taip elgiasi, net po to, kai kreipėsi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad I. M. panorėjusi gali pakeisti gyvenimo būdą ir dėti pastangas, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas. Pats faktas, kad pareiškėja kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo jau yra sveikintinas. Visgi, šiuo metu pareiškėjos pasiekta pažanga ir teigiami pokyčiai yra akivaizdžiai per maži. Ilgalaikių teigiamų pokyčių pareiškėja nesugeba išlaikyti, jos šeimai ir toliau yra būtina teikti tam tikras socialines paslaugas. I. M. šeimos vedamas gyvenimo būdas, kai sutuoktiniai vienas kitu mažai domisi ir galimai smurtauja šeimoje, kelia pagrįstų abejonių ar vaiką šiuo metu grąžinus į šeimą jam būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, emocinis bei fizinis saugumas. Vaikas S. B. šiuo metu yra globojamas suinteresuoto asmens K. V. šeimoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikui yra sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, fiziškai saugi ir emociškai stabili aplinka. Taigi, geriausius vaiko interesus šiuo metu labiausiai atitinka vaiko tolesnė globa aptartomis sąlygomis, nei vaiko grąžinimas jo biologinei motinai, kuri nors ir turi patenkinamas gyvenimo sąlygas, tačiau jos požiūris į vaiką bei vaiko poreikius nėra reikšmingai pasikeitęs.

Pareiškėja savo deramu elgesiu turi sukurti ir išlaikyti ilgalaikius teigiamus pokyčius savo elgesyje ir vedamame gyvenimo būde bei išsklaidyti aukščiau teismo sprendime aptartas abejones, o šis teismo procesas turi jai padėti susivokti, kokiose srityse šie pokyčiai yra būtini. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos nėra išnykusios, todėl pareiškimas yra atmestinas.

Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymai nustatyti vaiko S. B. gyvenamąją vietą kartu su ja bei panaikinti iš pareiškėjos priteistą išlaikymą vaikui, o iš vaiko tėvo V. B. priteistą išlaikymą vaikui S. B. pavesti pareiškėjai tvarkyti uzufrukto teise, pareiškimo rezoliucinėje dalyje yra suformuluoti, kaip atskiri reikalavimai. Teismas tokius pareiškimo reikalavimus laiko pertekliniais, kadangi tenkinus pagrindinį pareiškimo reikalavimą – panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą, anksčiau paminėti išvestiniai reikalavimai išsisprendžia automatiškai. Nagrinėjamu atveju teismui netenkinus pareiškimo pagrindinio reikalavimo – panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą, anksčiau paminėti išvestiniai reikalavimai irgi yra netenkinami remiantis aukščiau aptarta teisine logika bei teisinio argumentavimo principais.

Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-08-13 sprendimu yra visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, išskyrus bylinėjimosi išlaidų numatytų Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose, mokėjimo į valstybės biudžetą (el. b. l. 26-27), todėl susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra padengiamos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

I. M. pareiškimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.