Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nurodęs faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nurodė ir gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, iš kaltinamojo žodžių, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M., neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai:

- jis, 2023 m. gruodžio 23 d. apie 14.40 val., Vilniuje, Rygos – Taikos gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „PEUGEOT (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai per pirmą patikrinimą nustatė 2,89 promilių neblaivumą, antro patikrinimo, nustačius neblaivumo požymius, atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime, dalyvaujant vertėjui ((duomenys neskelbtini) k.) ir gynėjui advokatui Viktorui Firsovui (advokato orderis el. b. t. 1, b. l. 99), įtariamuoju apklaustas I. M. savo kaltę visiškai pripažino ir:

- 2023 m. gruodžio 24 d. parodė, kad <...>Gyvena vienas adresu (duomenys neskelbtini), butą nuomoja (duomenys neskelbtini). Automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“ (valstybinio numerio nepamena, galimai nurodytas pranešime apie įtarimą ((duomenys neskelbtini))), priklauso jo pažįstamam J. Č., kuris taip pat yra iš (duomenys neskelbtini).<...> Jam yra žinoma, kad yra numatyta atsakomybė dėl vairavimo esant neblaiviam, toks įstatymas yra ir (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 23 d. jis norėjo važiuoti į miestą, todėl apie 13.30 val. visuomeniniu transportu nuvyko pas J. Č. į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kur jų abiejų bendras pažįstamas vardu R. (kitų jo duomenų nežino) perdavė jam automobilio raktelį. Buvo blaivus. Užėjo į parduotuvę „IKI“, nusipirko 3 plastikinius 1 litro talpos butelius alaus „Tauras“ 6 laipsnių ir vieną butelį degtinės 700 ml. talpos „Lithuania“. Minėtame automobilyje kartu su R. išgėrė visą alkoholį. Buvo išgėręs 1 butelį alaus ir apie 500 ml degtinės. Kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), kur turėjo susitikimą. Jam vairuojant, netoli Taikos gatvės, Vilniuje, jį sustabdė policija (buvo įjungtos sirenos). Prisipažino, kad vartojo alkoholį. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jis sutiko. Alkotesteris parodė, kad yra neblaivus, tačiau kokie buvo skaičiai, jis nepamena. Neatsimena, kad jam buvo siūlyta pūsti į alkotesterį antrą kartą. Alkotesterio parodymų jis neginčija. Buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. <...> neatsimena, ar policijos pareigūnai jam siūlė vykti į gydymo įstaigą ir priduoti kraują alkoholio koncentracijai nustatyti. Dėl padaryto labai gailisi. <...> (el. b. t. 1, b. l. 83-86).

- 2024 m. spalio 14 d. papildomai parodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų. 2023 m. gruodžio 23 d. būdamas neblaivus vairavo savo buvusio bendradarbio J. Č. automobilį Peugeot. Tą dieną gėrė pradžioje namuose, kur gyvena – (duomenys neskelbtini), o paskui automobilyje. <...> 2023 m. gruodžio 24 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau jis jos nevykdė, buvo registruotis tik 4 kartus. Jis nežinojo, kad tyrimui bus dar reikalingas, manė, kad gaus teismo sprendimą, nes jau parodymus davė. Jis nežinojo, kad buvo paieškomas. Jis buvo išvykęs nuo 2024 m. kovo iki 2024 m. rugsėjo mėn. į (duomenys neskelbtini). Važiavo, nes buvo pametęs savo (duomenys neskelbtini) pasą, turėjo tik jo nuotrauką telefone. (duomenys neskelbtini) jis gavo naują pasą ir tada grįžo į Lietuvą, nes nori čia (duomenys neskelbtini). Kas dėl girtumo patikrinimo, kuris buvo 2023 m. gruodžio 23 d. tai jis pūtė į alkotesterį vieną kartą, antrą kartą atsisakė pūsti, nes nežinojo, kad Lietuvoje tai būtina. Nors jam pareigūnai tą aiškino, bet būdamas girtas, jis to nesuprato (el. b. t. 1, b. l. 166-169).

Motyvuojamoji dalis

Be I. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. sausio 4 d. apklaustas liudytojas J. N., parodė, kad 2023 m. gruodžio 23 d. 14.40 val. patruliavo kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK tyrėju V. P. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. vingiuodamas po kelią važiuoja automobilis PEUGEOT su (duomenys neskelbtini) numeriais (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilį sustabdė prie Rygos-Taikos sankryžos. Stabdant vairuotoją, per tarnybinio automobilio garsiakalbį, vairuotojas reikalavimo nesuprato, nurodžius sustoti dešinėje sustojime, pamatė, kad vairuotojas pasuko į kairę, į priešingą eismo juostą, todėl bijant, kad nukentės aplinkiniai žmones, tarnybiniu automobiliu jam iš kairės pusės užkirto kelią, kad jis negalėtų judėti. Nei jo vairuojamas nei tarnybinis automobilis minėto manevro pasekoje apgadintas nebuvo. Kai vairuotojas Peugeot sustojo, jo kolega V. P. iššoko iš tarnybinio automobilio ir atidarė Peugeot vairuotojo automobilio dureles, ištraukė raktelius iš spynos, kad vairuotojas negalėtų pasišalinti. Tuo metu jis pribėgo prie keleivio pusės, atidaręs automobilio keleivio durelės, pajuto stiprų alkoholio kvapą. Jis girdėjo, kad vairuotojas su keleiviu kalba (duomenys neskelbtini), tačiau apie ką jie kalbėjo, nežino, nes nesupranta (duomenys neskelbtini) kalbos. Vairuotojo pusėje sėdėjo tamsiai apsirengęs vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Jo kolega, bendraujant su vairuotoju, jo paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, o vairuotojas iškarto prisipažino. Jo kalba buvo nerišli, stovėdamas svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis vos pastovėjo ant kojų. Asmeniui buvo paaiškinta, kad yra sulaikomas dėl įtarimo vairuojant automobilį neblaiviam. Pareikalavus automobilio ir asmens dokumentus nurodė, kad jokių dokumentų neturi. Asmuo prisistatė vardu I. Paprašius pateikti daugiau duomenų apie save, asmuo atsisakė. Paklausus kokios jis šalies pilietis, jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Paklausus kur jo dokumentai, nurodė, kad namuose. Paklausus kur yra jo namai, atsisakė nurodyti. Asmuo iš pradžių atsisakė pasitikrinti blaivumą. Jam buvo paaiškinta, jog už atsisakymą gresia baudžiamoji atsakomybė, tik tuomet jis sutiko pasitikrinti. Alkotesteriu pirmu pūtimu apie 15.08 val. nustatytas 2,89 prom. girtumas. Pakartotinai pasitikrinti girtumą atsisakė. Kelis kartus pareikalavus ir įspėjus dėl atsakomybės asmuo vis tiek atsisakė. Pakartotinai paprašius pateikti arba nurodyti asmens duomenis, asmuo atsisakė. Atlikus asmens dalinę apžiūrą jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nebuvo. Apžiūrint automobilį Peugeot jokių asmens dokumentų nerasta. Jokių kitų įrodymų automobilyje ar pėdsakų, kurie padėtų nustatyti asmens tapatybę nerasta. Taip pat nei prie asmens nei automobilyje nebuvo rasti automobilio dokumentai, ar pirkimo sutartis. Pildant asmens neblaivumo aktą, asmuo atsisakė pasirašyti. Taip pat asmuo, atsisakė pasirašyti Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą. PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privestinai nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo buvo agresyviai nusitekęs, kalbėjo pakeltu tonu. OVS jis prisistatė esantis I. G., tačiau pagal pateiktus duomenis tokio asmens nustatyti nepavyko. Vėliau apžiūrėjus sulaikyto asmens telefoną nustatyta, jog asmuo buvo nufotografavęs galimai savo pasą. Nuotraukoje buvo paso duomenys, o būtent, kad pasas yra išduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. Pareikalavus asmens pateikti daugiau asmens duomenų, I. M. kategoriškai atsisakė pasakyti arba atsakinėti į klausimus. Asmuo buvo pasipiktinęs policijos darbu ir pareiškė, jog nekalbės ir jokių duomenų nesuteiks. Pradėjo rėkauti ir elgtis agresyviai bei neprognozuojamai. Pagal patikslintus duomenis per POLIS2 nustatyta, kad asmuo I. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Lietuvoje 2020 ir 2021 metais. Pagal sulaikymo duomenis asmuo atitiko. Asmuo (duomenys neskelbtini) neturi. Asmens gyvenamosios vietos adreso ar darbovietės neturi. Įtarus, jog (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su VSAT budėtoju kuris nurodė, kad toks asmuo jau buvo anksčiau sulaikytas ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad asmenį privaloma sulaikyti 48 val. Pradėjus ikiteisminį tyrimą telefonu paskambino iš Migracijos tarnybos ir paaiškino, kad jiems buvo perduoti I. M. duomenis ir asmens tapatybę galės patvirtinti raštu. Tačiau nurodė, jeigu jam bus paskirta kardomoji priemonė, asmenį negalės (duomenys neskelbtini). Dar norėjo paminėti, kad su automobilio vairuotoju kalbėjo jo kolega, kuris jam visą laiką paaiškindavo, apie ką kalbasi su sulaikytu ir ką jam sulaikytas nurodo bei aiškina (el. b. t. 1, b. l. 105-107).

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir tyrėjo V. P. 2023 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių (el. b. t. 1, b. l. 61-63).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKA0042 (Patikros sertifikato Nr. 989080, patikros sertifikatas galiojo iki 2024 m. gegužės 20 d. (el. b. t. 1, b. l. 58) I. M. 2023 m. gruodžio 23 d. 15.08 val. nustatytas - 2.89 promilių neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 57). Antrojo tikrinimo I. M. atsisakė. Po tikrinimo neblaivumo nustatymo akte pasirašyti atsisakė (el. b. t. 1, b. l. 60).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2024 m. sausio 9 d. apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai – 2023/12/23-14:34:18, 2023/12/23-14:35:52, kuriuose užfiksuotas pranešėjo skambutis apie galimai labai neblaivų vairuotoją, taip pat jo buvimo koordinatės (el. b. t. 1, b. l. 108-113).

Kitų objektų ir įvykio vietos apžiūros protokolu (su jo priedu – foto-lentele) 2023 m. gruodžio 23 d. apžiūrėtas automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 16-18, 19-25).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad I. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Iš aukščiau aptarto matyti, kad kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad su draugu užėjo į parduotuvę, nusipirko tris 1 litro talpos butelius alaus ir vieną 700 ml. talpos butelį degtinės, grįžę automobilyje viską išgėrė ir išvažiavo į susitikimą. Kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, be jo paties duotų parodymų, taip pat patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos įrodymai – tarnybiniai pranešimai, kitų objektų ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais peržiūrėti skambučio BPC garso įrašai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad pirmuoju pūtimu I. M. nustatytas 2,89 prom. neblaivumas, o antrojo pūtimo atsisakė, ir kita bylos medžiaga.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad: „Policijos <...> pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą“. Kaip matyti iš aptarto reglamentavimo, asmens neblaivumas yra tikrinamas du kartus. Aptariamu atveju kaltinamajam pirmuoju pūtimu nustatyta didesnė nei 1,51 promilių etilo alkoholio koncentracija – 2,89 promilės, tačiau atrojo tikrinimo pastarasis atsisakė, todėl jo veika pasireiškė ir kitu alternatyviu požymiu – vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokiu būdu, šioje dalyje kaltinimas tikslintinas ir konstatuotina, kad I. M. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai:

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo I. M. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, nes aptariama norma nėra blankėtinė. Todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Dėl skirtinos bausmės

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę I. M., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas. Dėl itin neatsakingo kaltinamojo elgesio galėjo atsirasti negrįžtamos pasekmės tiek pačiam kaltinamajam, tiek kitiems asmenims – jų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis rizikavo ne tik savo paties sveikata, bet ir kito keleivio sveikata ar net gyvybe. Taigi, nors pats savaime nusikaltimas nelaikomas sunkiu, apskritai pavojingumas tokio nusikaltimo yra ženkliai didesnis. Teismo vertinimu, pavojingumą didina, be kita ko, ir tai, jog kaltinamasis neabejotinai žinojo, kad vėliau turės vairuoti (vykti į susitikimą), nepaisant to, ėjo į parduotuvę nusipirkti įvairaus stiprumo alkoholinių gėrimų, juos kartu su draugu suvartojo automobilyje, po ko būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Tik atsakingų piliečių, pastebėjusių įtartinai manevruojantį automobilį, bei laiku sureagavusių policijos pareigūnų dėka kaltinamasis buvo sustabdytas ir pavyko išvengti galimų skaudžių pasekmių.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) amžiaus, kaltinamojo teigimu dirbantis, (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, kartą teistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Įvertintinas ir kaltinamojo procesinis elgesys – bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis nesilaikė jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, buvo paskelbta jo paieška.

Dėl aukščiau išanalizuoto teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant prokurorės siūlomą arešto bausmę, nustatant maksimalią jos trukmę – 90 parų arešto. Ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir I. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu I. M. skirtina galutinė sumažinta bausmė – 60 parų arešto.

Į bausmės laiką įskaitytinas I. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 23 d. 15.05 val. iki 2023 m. gruodžio 24 d. 12.48 val. (el. b. t. 1, b. l. 45-48, 77-80) ir nuo 2024 m. spalio 13 d. 10.25 val. iki 2024 m. spalio 14 d. 10.25 val. (el. b. t. 1, b. l. 159-162, 181-183), iš viso – dvi dienos, vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 66 straipsnio 1, 2 dalis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo I. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 metams.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą ir jos trukmę, teismas vertina pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą bei tai, kad I. M. pirmą kartą teisiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, savo kaltę nuo pat pradžių pripažino, visgi, net nesant kaltinamojo formalaus prisipažinimo, bylos įrodymai patvirtina jo kaltę padarius aptariamą nusikaltimą. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis žinodamas, jog turės vairuoti, įsigijo ir automobilyje suvartojo didelį kiekį, įskaitant, stiprių alkoholinių gėrimų, t. y. elgėsi ciniškai, būdamas neblaivus važiavo su keleiviu dienos metu, kai eismas pakankamai judrus, todėl sutiktina su prokurorės siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi ir jos trukme. Tokiu būdu I. M. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų ribojimo terminą. Toks laikotarpis yra proporcingas padarytam pavojingam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 24 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones (el. b. t. 1, b. l. 91-94).

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Byloje nustatyta, kad automobilio valdytojas-savininkas yra R. J. (el. b. t. 1, b. l. 119). Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, vidutinė šios transporto priemonės kaina Lietuvoje (su PVM) – 1 330 EUR (el. b. t. 1, b. l. 120). Vertė išieškoma su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jo paties jo teigimu dirba (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgdamas į jau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad trečiajam asmeniui priklausančio automobilio vertė nėra didelė, teismas sprendžia, jog turi būti išieškota visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Tokiu būdu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš I. M. išieškotina automobilio Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 330 EUR.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam šiame baudžiamajame procese taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios tesės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. b. t. 1, b. l. 91-94) bei dokumentų paėmimas (el. b. t. 1, b. l. 200-203).

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios tesės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. b. t. 1, b. l. 91-94), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, šiame baudžiamajame procese taikoma kardomoji priemonė – dokumento paėmimas pratęstina iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo, t. y. iki bus atlikta paskirtoji trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė (BPK 119 straipsnis ir 121 straipsnio 5 dalis), o bausmę atlikus, (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti I. M.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaityti I. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 23 d. 15.05 val. iki 2023 m. gruodžio 24 d. 12.48 val. ir nuo 2024 m. spalio 13 d. 10.25 val. iki 2024 m. spalio 14 d. 10.25 val., iš viso – dvi dienas, vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti I. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2023 m. gruodžio 24 d. Apie sprendimą informuoti VĮ „Regitrą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš I. M. išieškoti automobilio Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 330 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų).

I. M. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios tesės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, šiame baudžiamajame procese taikomą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą pratęsti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo, t. y. iki nuteistasis I. M. atliks paskirtą trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmę (BPK 119 straipsnis ir 121 straipsnio 5 dalis), o bausmę atlikus, (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti I. M.

1) arešto bausmės atlikimo vietą, jos vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai;

2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334, Kaunas, tel. 86 63 60132);

3) atvykdamas privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės; nuteistiesiems, atvykstantiems atlikti arešto bausmę, draudžiama su savimi turėti maisto produktų, elektronikos prietaisų (televizorių, virdulių, sumuštinių keptuvių ar kt.), tabako gaminių, žiebtuvėlių ar kitų daiktų; bausmės atlikimo vietoje areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras;

4) jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.