Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (21 veika), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (8 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (5 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (8 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį (3 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2007 m. iki 2013 m.,Šiauliuose, būdamas valstybės tarnautojas savo naudai tiesiogiai reikalavo ir priėmė didesnį negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą, veikdamas organizuota grupe, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, veikdamas organizuota grupe, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje, savo naudai tiesiogiai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, veikdamas organizuota grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, padėjo melagingai pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, suklastoti įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, veikdamas organizuota grupe neteisėtai įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamąjį ginklą, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, savo naudai tiesiogiai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, organizavo melagingų parodymų davimą ir tikrų dokumentų suklastojimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, pasisavino jam patikėtą didelį kiekį narkotinių medžiagų, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ir kitaip platino didelį narkotinės medžiagos kiekį, suklastojo tikrus dokumentus, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, pasinaudodamas tarnyba, savo ir kito asmens naudai, tiesiogiai reikalavo ir susitarė priimti ir priėmė didesnį negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, organizavo melagingų parodymų davimą ir tikrų dokumentų suklastojimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, savo naudai tiesiogiai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, neteisėtai atėmė žmonėms laisvę ir kt.

R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2013 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad R. P. kaltinamas padaręs 88 savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos buvo vykdomos ilgą laiką, veikiant pavojingiausiomis bendrininkavimo formomis, yra duomenų, kad tyrimo metu darė poveikį kitiems kaltinamiesiems. Šios aplinkybės bei R. P. galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis), trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamojo R. P. gynėjas advokatas Saulius Zakarevičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį.

Gynėjo teigimu, teismo priimta nutartis grindžiama formaliais pagrindai. Nutartyje nurodyta, kad teismas įrodymų nevertina, tačiau tuo pačiu pažymi, kad R. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra savanaudiškos, jos buvo papildomas lėšų gavimo šaltinis. Gynėjo tvirtinimu šios aplinkybės gali būti reikšmingos nebent nustatant bausmės dydį, o ne taikant kardomąją priemonę.

Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad suėmimo terminas R. P. nepagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais, pernelyg formaliai vertinant faktinius bylos duomenis. Vertinti R. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei galimybę daryti naujus nusikaltimus, būtina ne tik pagal tai, kokių Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų padarymu jis kaltinamas, bet ir pagal tai, kokius konkrečiai veiksmus atliko R. P., jo vaidmenį, jo poziciją dėl pareikšto kaltinimo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. P. davė išsamius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, nėra jokių prieštaravimų tarp jo pozicijos ir žinomų faktinių bylos aplinkybių. Nesutikdamas su suėmimo termino kaltinamajam pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gynėjas skunde teigia, kad skundžiamos nutarties išvados apie R. P. darytą poveikį kitiems kaltinamiesiems nepatvirtintos realiais faktiniais duomenimis. Be to, neaišku, kokiu būdu kaltinamasis siekia išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę, kuomet pilnai pripažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, sutiko būti apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė ženkliai išsamesnius parodymus nei asmenys, kuriems neva jis darė poveikį. Byloje taip pat nėra realių duomenų, kad R. P. galėtų paveikti liudytojus, ekspertus ar kitus kaltinamuosius.

R. P. gynėjas skunde akcentuoja, kad R. P. praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, iš nusikalstamos veikos gaunamos lėšos nebuvo pragyvenimo šaltinis. Nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi visos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos vykdant tarnybines pareigas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nors visos nusikalstamos veikos truko keletą metų, tačiau tai truko tik paskutinį laikotarpį, o praeityje R. P. charakterizuojamas kaip sąžiningas, principingas ir pasižymėjęs policijos pareigūnas.

Gynėjo tvirtinimu, spręsdamas ilgą laiką (beveik 19 mėnesių) besitęsiančio suėmimo termino pratęsimo klausimą, privalėjo atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, suformuluotus išaiškinimus, nurodančius, jog kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo atidžiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę toliau taikyti suėmimą, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir taikant R. P. ne pačią griežčiausią, o kitas kardomąsias priemones – namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar kt.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo R. P. gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus skundas atmetamas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai bus daroma išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Kaltinamajame akte esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad R. P. pagrįstai kaltinamas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tokie duomenys yra: visų pirma, paties kaltinamojo R. P. parodymai, kitų kaltinamųjų (R. Z., G. A. ir kt.), liudytojų (R. R. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatų, kratų protokolai, specialistų išvados ir kiti kaltinamajame akte nurodyti duomenys.

Panevėžio apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje (įtariamasis) kaltinamasis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, jog (įtariamasis) kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog (įtariamasis) kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus (įtariamuosius) kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Kaltinamojo akto duomenimis, R. P. sulaikius policijos pareigūnams, kiti nusikalstamo susivienijimo dalyviai siekė padėti jam nuslėpti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas pagrįstai įvertino byloje esančius duomenis (kitų proceso dalyvių parodymus) apie tai, kad R. P. įkalbinėjo T. R. duoti melagingus parodymus, grasino L. Š. dėl parodymų davimo. Priešingai, negu teigiama gynėjo skunde, šių aplinkybių pakanka pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad esant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių kaltinti R. P. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, pastarasis prisipažino ir davė išsamius parodymus, nešalina šio teismo nustatyto pagrindo ir nepaneigia tikimybės, kad siekdamas sušvelninti savo teisinę atsakomybę, jis gali bandyti paveikti kitus proceso dalyvius jiems duodant parodymus pirmosios instancijos teisme. Šiuo metu baudžiamoji byla dar tik perduota su kaltinamuoju aktu teismui, bylos nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas, todėl, siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą ir tiesos nustatymą, suėmimo terminas R. P. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam R. P. suėmimo terminą, teismas nepagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y. kad yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: (įtariamojo) kaltinamoj šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. R. P. kaltinamas padaręs 88 nusikalstamas veikas, tarp jų ir labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, tačiau už juos galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ši aplinkybė negali būti vertinama atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Bylos duomenimis, R. P. yra vedęs, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje, anksčiau neteistas. Nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, būtent tokiu būdu siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis R. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo būtų teisinga tik tada, kai kardomoji priemonė – suėmimas paskiriama arba jos terminas tęsiamas pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, bet ne šioje bylos tyrimo stadijoje.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. P., buvo daromi ilgą laiko tarpą, veikiant organizuota grupe ir nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai susijusios su papildomų lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos. Tačiau gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad visos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos vykdant tarnybines pareigas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje R. P. darytų naujus, su tarnybine veikla nesusijusius, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje R. P. teistas nebuvo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad laisvėje ketina daryti naujus nusikaltimus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti R. P. suėmimo pratęsimo pagrindai yra pertekliniai, nepagrįsti, todėl šalintini, paliekant tik vieną – BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Kaltinamajam R. P. taikomas suėmimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Šiuo metu be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. R. P. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.