Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

J. G., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, pradinio išsilavinimo (baigusi 7 klases), nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2011-12-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams, bausmę atlikusi, turinti teistumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2014 m. rugpjūčio 9 d. apie 22 val. Mažeikių r. sav. Rubikų k. esančiame miške įspyrė vieną kartą koja E. G. į kairįjį skruostą, taip nukentėjusiajai E. G. padarė odos nubrozdinimus veide.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią J. G. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino ir parodė, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ar viduryje, su pažįstamu D. jo vairuojamu automobiliu ir dukterėčia E. G. iš Rubikų k. Mažeikių r., kur prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus, pastarosios prašymu išvažiavo į Mažeikius. Bevažiuojant link Balėnų k., kur yra du miškai iš abiejų pusių, jai pasidarė bloga, dėl to D. paprašė sustoti. Sustojus išlipo iš automobilio ir nuėjo už mašinos galo, kur pradėjo vemti. Jai išlipus iš mašinos, taip pat išlipo ir E. su D., kurie atsistojo netoli jos. Nusivėmusi E. vieną kartą koja įspyrė į veidą, pataikė į kažkurį skruostą. Spirdama pasakė, kad tai už praganytą šuniuką, nes anksčiau E. buvo praganiusi jos šuniuką (76 b. l.).

J. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2014-08-14 E. G. protokolu–pareiškimu, kuriame ji nurodo, jog 2014-08-09 tarp 22–22.30 val. motinos sesuo J. A. ir jos sugyventinis D. nusivežė ją į mišką ir sumušė (4 b. l.);

2014-08-14 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Rubikų k. Pamiškio g., bei prie jo pridėta foto lentele, iš kurios matyti, jog E. G. sumušta nosis, kairysis skruostas ir kairioji akis (14–17 b. l.);

2014-10-31 specialisto išvada Nr. G 1495/14(04), kurioje konstatuota, jog E. G. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimas veide; sužalojimas galėjo gautis nuo spyrio koja į veidą; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (20 b. l.);

nukentėjusioji E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-09 apie 19 val. prie kūdros, kuri yra netoli močiutės sodybos Rubikų k. Mažeikių r., ji, tėvas V. S., brolis M. G., mamos sesuo J. A. su savo sugyventiniu D. visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. jai tėvas liepė baigti gerti ir eiti į namus, dėl to ji išėjo pas močiutę. Beeinančią ją pasivijo J. A. su D., kuris atidaręs duris liepė sėsti į automobilį. Jai įlipus į automobilį, jie ją nusivežė į netoli esantį mišką. Išlipus jai iš automobilio J. jai vieną kartą koja įspyrė į kairįjį skruostą (26 b. l.);

liudytojas V. S. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kada tiksliai nepamena, į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko buvusios sugyventinės sesuo J. A. su savo draugu D. Vakare kartu su J., D., sūnumi M. G., drauge A. J. ir dukra E. G., kuri yra neįgali, buvo prie kūdros, esančios netoli namų, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Pamatęs, kad alkoholinius gėrimus geria ir dukra E., jai liepė eiti į namus. E. nuėjus link namų iš paskos nuvažiavo ir D. su J., kurie privažiavę prie E. pasiėmė ir ją. Tada paėjo pažiūrėti, ar jie E. nuvežė iki namų. Paėjęs pamatė D. automobilį stovintį jų vienkiemio keliuke, o einant link automobilio, jis didoku greičiu atbuline eiga nuvažiavo link pagrindinio kelio. Už valandos ar pusantros grįžo J. su D., E. nebuvo (28 b. l.);

liudytojas M. G. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, vakaro metu prie netoli namų (duomenys neskelbtini) esančios kūdros kartu su teta J. A., jos draugu D., seserimi E. G., tėvu V. S., tėvo drauge A. vartojo alkoholinius gėrimus ir jau buvo nemažai išgėręs. Kažkuriuo metu E., D. ir J. išvyko į Mažeikius, po to praėjus kokiam pusvalandžiui J. su D. grįžo, E. nebuvo. J. pasakė, kad E. paleido prie žiedo jos prašymu (30 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. G. spirdama E. G. į veidą nežymiai ją sužalojo. Bylos aplinkybės yra aiškios, J. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, apžiūros protokolu.

Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2014 m. lapkričio 19 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji J. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomos bausmės dydžiu.

Skiriant bausmę J. G. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę – teista, bausta administracine tvarka.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, tačiau jų terminą nustatant didesnį nei BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. G. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai J. G. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti J. G., kad darbą nuteistajai parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti J. G., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti J. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai J. G..

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.