- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-598-107-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- V. J., A. J., ir K
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. J. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. ir nuteistas:
pagal BK 178 str. 4 d. – dvidešimt penkioms (25) paroms arešto;
pagal BK 140 str. 1 d. – dešimčiai (10) mėnesių laisvės atėmimo;
pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. – vieneriems (1) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis už nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-04-18 iki 2009-04-20, nuo 2009-10-06 iki 2009-10-16 (BK 65, 66 str.).
A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 140 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 p. ir nuteistas:
pagal BK 178 str. 4 d. – dvidešimt penkioms (25) paroms arešto;
pagal BK 140 str. 1 d. – dešimčiai (10) mėnesių laisvės atėmimo;
pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. – vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis paskirtos už nusikaltimus bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-04-18 iki 2009-06-11 (BK 65, 66 str.).
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir K. G. bei M. J., bet dėl jų nuosprendis neskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. ir A. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su K. G. ir M. J., turėdami tikslą pavartoti fizinį smurtą, 2009 m. balandžio 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), sumušė nukentėjusiuosius. Vienas iš bendrininkų (kuris tiksliai, nenustatyta, išskyrus A. J.) sudavė vieną kartą R. R. į galvą ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė pastarajam fizinį skausmą. A. J. vieną kartą spyrė R. S. į veidą, tuo jam padarė žaizdą apatinėje lūpoje, sulaužė apatinį žandikaulį, taip nesunkiai sutrikdė šio nukentėjusiojo sveikatą, o kumščiu vieną kartą sudavė į veidą M. G., tuo padarė kairiosios akiduobės apatinės sienos skeveldrinį lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė ir šio nukentėjusiojo sveikatą. Tuo metu K. G. ir M. J. ne mažiau kaip šešis kartus spyrė P. L. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. V. J. spyrė vieną kartą V. R. į galvą, tuo padarė kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kaktoje, skruoste, dėl to šio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Be to, V. J. kumščiu sudavė vieną kartą S. B. į galvą, o šiam nuo smūgio nukritus, kiti bendrininkai (kurie konkrečiai, nenustatyta) įspyrė jam ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, kitas kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kairės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, sukrėtė galvos smegenis, taip nežymiai sutrikdė S. B. sveikatą. Be to, A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, ginčo metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu M. G. į veidą, dėl to lūžo nosies kaulas ir pertvara, buvo padarytos veido poodinės – minkštųjų audinių kraujosruvos, taip nesunkiai buvo sutrikdyta M. G. sveikata. V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia spyrė vieną kartą V. R. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą pasmakrėje, ir taip nežymiai sutrikdė šio nukentėjusiojo sveikatą.
Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje K. G. ir M. J., pritariant A. J. ir V. J., pagrobė ir į A. J. vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukrovė nukentėjusiesiems priklausiusį turtą: 160 Lt vertės 4 butelius „Grant“, 30 Lt vertės 15 skardinių alaus „Tauras“ ir 2 Lt vertės 1 butelį gėrimo „Coca-Cola“. Iš viso pagrobė turto už 192 Lt.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. nesutinka su jo veikų kvalifikacija bei paskirtąja bausme. Nuteistasis V. J. nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis ginčijo savo kaltę dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų, sukėlusių nesunkius sveikatos sutrikdymus, bei svetimo turto vagystę. Nuteistojo tvirtinimu, jo veiksmai tokių pasekmių nesukėlė. Apelianto teigimu, atvykdami aiškintis su nukentėjusiaisiais, jų sužaloti iš anksto susitarę nebuvo. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad jie veikė bendra tyčia, turėdami bendrą tikslą suduodant smūgius, sužaloti nukentėjusiuosius, nepagrįsta.
Nuteistasis V. J. nesutinka ir su teismo išvada, kad jis pritarė K. G. ir M. J. veiksmams, paimant nukentėjusiųjų gėrimus. Apelianto tvirtinimu, tariamas jo pritarimas minėtiems veiksmams byloje įrodinėjamas prielaidomis, t. y. pirminiais K. G. parodymais. Nuteistojo nuomone, jo pritarimas vagystei neįrodytas, todėl pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d. nepagrįstai.
V. J. tvirtina, kad, žalojant nukentėjusiuosius, jo veiksmai labiausiai aktyvūs nebuvo. Nuteistasis V. J. nurodo, kad šiuo metu oficialiai yra bedarbis, yra užsiregistravęs Darbo biržoje, planuoja įteisinti šeiminius santykius, su sugyventine augina dukrą. Apeliantas teigia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nusikaltimo padarymo neneigė, savanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiaisiais, kurie teisiamojo posėdžio metu išreiškė prašymą neatimti kaltinamiesiems laisvės. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės leidžia teismui svarstyti galimybę taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, nes, jam liekant laisvėje, bus apsaugoti jo prigimtiniai ir svarbiausi socialiniai interesai.
Nuteistasis V. J. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, pagal BK 178 str. 4 d. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. jį išteisinti ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. teigia, kad Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis jam turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, nes pagal BK 178 str. 4 d., 140 str. l d. jis nuteistas nepagrįstai, jam netinkamai paskirta bausmė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog jis prisidėjo prie svetimo turto užvaldymo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto tvirtinimu, K. G. parodymai nėra nuoseklūs, todėl teismas privalėjo nuosprendyje aptarti, kodėl patikėjo pirminiais, bet ne vėlesniais K. G. parodymais. 2009 m. balandžio 20 d. K. G. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad jokių gėrimų neėmė išvis, į automobilio bagažinę juos sudėjo kažkas iš pažįstamų. Po to parodė, kad gėrimus paėmė jis ir M. J., o A. J. su V. J. tai lyg matė, tam, kad alus būtų sudėtas į automobilį, neprieštaravo. Teisme K. G. kategoriškai parodė, kad gėrimus paimti nusprendė jis pats, o jam padėjo M. J.. Apelianto įsitikinimu, šie K. G. parodymai visiškai atitinka M. J. parodymus, todėl teismas pripažinti jį (A. J.), padarius šį nusikaltimą bendrininkų grupe, neturėjo pagrindo. Apelianto teigimu, butelius jis pamatė tik po vagystės. Bendrininkavimas galimas tik tada, kai yra tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Byloje neįrodyta, kad buvo tartasi pagrobti nukentėjusiųjų turtą, kad savo veiksmais tai padaryti padėjo A. J.. Nuteistasis A. J. nurodo, kad, pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai ar neveikimas yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai ir jeigu jis neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Nuteistojo A. J. tvirtinimu, teismui nenustačius tokių požymių, nenurodant jų nuosprendyje, jis pagal BK 178 str. 4 d. turi būti išteisintas.
Nuteistojo A. J. nuomone, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo S. B. bei V. R. teismas jį pagal BK 140 str. l d. nuteisė nepagrįstai, nes nė vienas iš šių asmenų neparodė, kad jis jiems sudavė smūgius, nukentėjusieji kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturėjo ir prašė bylą nutraukti. Tai reiškia, kad nukentėjusieji skundų atsisakė. Nuteistojo nuomone, pripažįstant jį kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., kvalifikuoti veikos dar ir pagal BK 140 str. l d. nereikėjo, nes šiuo atveju yra teisės normų, kaip visumos ir dalies konkurencija, o esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius (LAT nutartis b. b. Nr. 2K-122/2008).
Nuteistasis A. J. teigia, kad teismas nuosprendyje nesvarstė jo prašymo taikyti BK 75 straipsnį. Nuteistasis nurodo, kad nors jo padaryta veika ir pavojinga visuomenei, tačiau jo elgesys po nusikaltimo padarymo akivaizdžiai patvirtina, kad jis iš savo veiksmų išvadas padarė, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, atlygino jiems turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusieji prašė bylą jam nutraukti, nes jokių pretenzijų neturėjo. Taip pat atlygino turtinę žalą ir Valstybinei ligonių kasai. Apelianto tvirtinimu, šiuo metu jis dirba ir mokosi, todėl realus laisvės atėmimas atimtų galimybę įsitvirtinti gyvenime. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą jokių kliūčių nėra. Nuteistojo teigimu, jis dėl padarytų nusikaltimų tikrai gailisi, padarė išvadas ir bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų protingumo ir teisingumo principus. Apelianto tvirtinimu, teismas nuosprendyje neteisingai į bausmės laiką įskaičiavo suėmimo laiką. Nuteistasis nurodo, kad jis buvo suimtas nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. birželio 29 d., todėl ši nuosprendžio dalis taip pat turi būti patikslinta. Nuteistasis A. J. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendį dėl jo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pagal BK 178 str. 4 d. jį išteisinti, pagal BK 140 str. l d. bylą nutraukti, pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normos (BK 66 straipsnio) pritaikymo (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl bendros tyčios sužaloti nukentėjusiuosius
Nukentėjusieji R. R., P. L., V. R., R. S., S. B., M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-04-18 nuteistiesiems atvažiavus į stovyklavietę, jie pavojaus iš nuteistųjų nejautė, kadangi dieną prieš tai su vienu iš nuteistųjų, t. y. su nuteistuoju A. J., bendravo, nuteistasis A. J. parūpino jiems malkų. 2009-04-18 nuteistieji juos užpuolė ir sumušė netikėtai (t. 1, b. l. 24–25, 26, 40–41, 42, 53, 54, 64, 65, 87, 88, t. 4, b. l. 47–51).
Nukentėjusieji dalyvavusius muštynėse nuteistuosius atpažino parodymo atpažinti iš nuotraukų metu. V. J. atpažino nukentėjusieji V. R., S. B., M. G. (t. 1, b. l. 48–49, 70– 1, 89–90). A. J. atpažino penki nukentėjusieji, o nukentėjusysis R. R. A. J. atpažino abejodamas (t. 1, b. l. 27–28, 35–36, 45–46, 55–56, 67–68, 92–93).
Nuteistieji A. J., V. J. ir M. J. nukentėjusiųjų sužalojimo fakto neneigė, tačiau teigė, jog nukentėjusiuosius sumušė, kai šie nuteistuosius pradėjo užgaulioti (t. 4, 45, 46, 47). Nuteistasis K. G. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir išsamiai parodė, kad su nukentėjusiaisiais jokio pokalbio nebuvo, visi nuteistieji stovyklavietėje užpuolė poilsiautojus iš karto, kai tik atvyko į įvykio vietą (t. 3, b. l. 39–40, 43–44). Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. G. prieš metus įvykusio įvykio neprisiminė. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 39–40, 43–44). Nuteistasis K. G. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos patvirtino (t. 4, b. l. 44–45). Šie jo parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiųjų duotais parodymais, juos patvirtina nustatytos bylos aplinkybės, todėl netikėti K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo.
Išankstinę tyčią užpulti nukentėjusiuosius ir prieš juos pavartoti fizinį smurtą patvirtina specialiosios ekspertų komisijos 2009-04-20 posėdyje (t. 1, b. l. 127) išslaptinti dokumentai – V. J. pokalbiams naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenys (t. 1, b. l. 129–135). Slapta užfiksuoto pokalbio turinys patvirtina, kad suburti nuteistuosius, nuvažiuoti nukentėjusiesiems „biški paaiškinti... duot...porą sprigtų, kad atsičiūchintų“ pirmieji tarpusavyje susitarė A. J. ir V. J., o vėliau į susitarimą įtraukė likusius nuteistuosius (t. 1, b. l. 129–135). A. J. automobilio apžiūros metu buvo surastas ne tik šaunamasis ginklas, bet šalia priekinės keleivio sėdynės – metalinis strypas (t. 3, b. l. 3–4, 9, 12, 13). Nors liudytoja A. K. (t. 1, b. l. 124–125) A. J. telefonu pranešė, kad malkas iš jo sodybos prie upės neša ir liudytojai V. S., D. S. (t. 1, b. l. 119–120, 121, 136–137), A. J., V. J. užpuolė, mušė ir sužalojo tik nukentėjusiuosius. To, kad V. J. ir A. J. nukentėjusiuosius mušė, šie nuteistieji neneigė nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Remiantis specialisto išvada, nukentėjusiųjų R. S., M. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, V. R., S. B. – nežymiai (t. 1, b. l. 44, 63, 86, 100–101).
Tai, kad nukentėjusieji pirmieji užpuolė nuteistuosius, nepatvirtina nustatytos bylos aplinkybės. Specialistų išvados, kad muštynių dieną buvo sužalotas V. J. čiurnos sąnarys, o A. J. blauzdose rastas nubrozdinimas ir kraujosruva (t. 2, b. l. 64–65, 195–196), remiantis nukentėjusiųjų ir nuteistųjų parodymais, gali reikšti tik tai, kad šiuos sužalojimus, kurie galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kietą bukabriaunį daiktą, šie nuteistieji įgavo spardydami nukentėjusiuosius.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. teigė, jog jo veiksmai nesukėlė nukentėjusiesiems nesunkių sveikatos sutrikdymų, o nuteistojo A. J. teigimu, teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 140 str. 1 d., kadangi nei S. B., nei V. R. neparodė, jog smūgius jiems sudavė nuteistasis A. J..
Iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad nuteistųjų tikslas užpulti ir pavartoti prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą buvo iš anksto aptartas, tokio tikslo jie siekė bendra tyčia bendrininkaudami, tačiau iš anksto konkrečių padarinių nenumatydami. Nuteistieji dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje, tiek A. J., tiek V. J. veiksmai buvo pavojingi nukentėjusiųjų sveikatai, nuteistieji vieni kitų veiksmams pritarė individualiu fiziniu smurtu. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad V. J. spyrė į galvą V. R., kumščiu smogė į galvą S. B.. Remiantis medicinos specialistų išvadų duomenimis, V. R. ir S. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 44, 86). A. J. sudavė smūgius į veidą M. G.. Nukentėjusieji P. L. ir R. S. ikiteisminiame tyrime parodė, kad juos mušė nuteistasis A. J., tačiau teisiamajame posėdyje tuo suabejojo. Nukentėjusiųjų M. G. ir R. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (t. 1, 63, 100–101). Sužaloti nukentėjusieji R. R. ir P. L. taip pat jautė didelį fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė.
Nuteistieji V. J. ir A. J. teisiamajame posėdyje neneigė, kad mušė poilsiautojus, tačiau kuriam kiek smūgių sudavė, parodyti negalėjo (t. 4, b. l. 46, 47). Neginčytinų duomenų, kad V. J. mušė ir nukentėjusiuosius R. S., M. G., o A. J. mušė ne tik M. G. ir R. S., bet ir kitus nukentėjusiuosius, byloje nėra, tačiau visų nuteistųjų kaip bendrininkų grupės tiesioginė tyčia buvo nukreipta prieš visus nukentėjusiuosius, o ne prieš vieną ar kitą konkretų asmenį. Be abejo, kad nukentėjusiesiems įveikti tiek V. J., tiek A. J., tiek kitų nuteistųjų veikimas grupe turėjo lemiamą reikšmę, nors kai kuriais atvejais vieno ar kito nuteistojo veiksmai, atsižvelgiant į atskiro individo fizinį pajėgumą ir įgūdžius, buvo šiek tiek ir aktyvesni. Nusikalstamų veikų pasekmės – nukentėjusiesiems padaryti nežymūs ir nesunkūs sveikatos sutrikdymai – priskirtini nuteistųjų grupės veiksmams, todėl V. J. ir A. J. veikos pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 140 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai.
A. J. apeliaciniame skunde paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-122/2008 kalbama apie teisės normų kaip visumos – BK 284 str. 1 d. – ir dalies – BK 140 str. 2 d. – konkurenciją. V. J. ir A. J. baudžiamojoje byloje tarp teisės normų – BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 140 str. 1 d. – tokia konkurencija nekyla.
Dėl svetimo turto užvaldymo
Nukentėjusiųjų P. L., S. B. parodymais, po muštynių jie pasigedo 24 skardinių alaus „Tauras Pilsner“, 4 butelių viskio „Grant“ (t. 1, b. l. 32–33, 64). S. B. parodė, kad maišelius su gėrimais ir alkoholiu paėmė ne A. J. ir V. J., o kiti du jaunesni užpuolikai (t. 1, b. l. 65–66), o teisiamajame posėdyje parodė, kad alkoholinius gėrimus galėjo paimti K. G. (t. 4, b. l. 50–51). V. R. ikiteisminio tyrimo metu paminėjo, kad alų, viskį, gaiviuosius gėrimus, maisto produktus iš įvykio vietos paėmė du užpuolikai (t. 1, b. l. 42). R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užpuolimo metu buvo pagrobti jo už bendrus nukentėjusiųjų pinigus nupirkti 4 buteliai viskio „Grant“, ne mažiau kaip 15 skardinių alaus „Tauras“, 2 litrų talpos butelis gėrimo „Coca–Cola“, maisto produktai (t. 1, b. l. 54).
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, apklaustas kaip įtariamasis A. J. parodė, kad pusę pakuotės skardinių alaus „Tauras Pilsneris“, 3 ar 4 butelius viskio „Grand“ jis gavo iš vieno iš nukentėjusiųjų kaip kompensaciją už padarytą moralinę žalą, tai palaikė susitaikymo gestu, liepė nukentėjusiajam gėrimus nunešti į automobilį. Paminėtų alkoholinių gėrimų ir gėrimo „Coca–Cola“ nepagrobė. Vieną skardinę alaus ir vieną butelį viskio A. J. buvo pasidėjęs savo automobilio salono priekyje. Apie tuos gėrimus kartu važiavusiems nepasakojo (t. 2, b. l. 102–103). Iš dalies patvirtindamas A. J. parodymus, 2009-04-20 apklaustas kaip įtariamasis K. G. parodė, kad alų ir alkoholinius gėrimus į A. J. automobilį įdėjo V. J. ar pats A. J., bet pats to nematė (t. 3, b. l. 39–40). 2009-04-24 apklaustas kaip įtariamasis M. J. parodė, kad pakuotę alaus skardinių, apie 15–16 butelių, du butelius stiprių alkoholinių gėrimų ir du butelius gėrimo „Coca–Cola iš įvykio vietos paėmė ir visiems nukentėjusiesiems bei bendrininkams matant, jiems neprieštaraujant, padėjo į A. J. automobilį (t. 3, b. l. 68–69). 2009-11-05 M. J. savo parodymus papildė tuo, kad buvo trys buteliai viskio „Grant“, kad nukentėjusiųjų gėrimus paėmė kartu su K. G., bet kuris kuriuos gėrimus paėmė, neprisiminė (t. 3, b. l. 72–73). 2009-11-05 K. G. parodė, kad alų, keturis butelius viskio, kurį matė poilsiavietėje, bet kurioje konkrečioje vietoje, nepamena, į A. J. automobilį jis padėjo kartu su M. J., matant V. J. ir A. J. (t. 3, b. l. 45–46). Teisiamajame posėdyje K. G. ir M. J. patvirtino, kad nukentėjusiųjų turtą į A. J. automobilį dėjo abu. Teisiamajame posėdyje A. J. ir V. J. tvirtino, kad nežino, kaip nukentėjusiųjų turtas atsirado A. J. automobilyje (t. 4, b. l. 46, 47).
A. J. automobilio apžiūros metu bagažo skyriuje buvo surasta tik 11 pilnų skardinių alaus „Tauras–Pilsneris“, maišelyje atskirai padėtas 2 litrų talpos gėrimas Coca–Cola“ ir vienas butelis viskio „Grant“. Automobilio salone, laikiklyje, rasta pradėta gerti skardinė alaus „Tauras–Pilsneris“, ant galinės sėdynės rastas butelis viskio „Grant“ (t. 3, b. l. 3–4, 6, 7, 9, 14, 24–29).
Kaip matyti iš bylos duomenų, viso pagrobto viskio automobilyje surasti nepavyko, viskis jau buvo padalytas, vienas butelis buvo laikomas automobilio salone, kitas jo bagažinėje, o alus jau buvo pradėtas gerti. Svetimas nukentėjusiųjų turtas buvo pagrobtas vienų asmenų aktyviais veiksmais kitiems asmenims tokiems veiksmams pritarus. Esant nustatytoms bylos aplinkybėms, tai, kad ne kiekvienas iš nuteistųjų nešė ir dėjo nukentėjusiųjų turtą dalimis į A. J. automobilį, jų veikų kvalifikacijai dėl svetimo turto pagrobimo įtakos neturi. Bendras susitarimas pagrobti svetimą turtą, kaip ir padaryti kitokią nusikalstamą veiką, gali būti pasiektas ne tik tiesioginiu žodiniu susitarimu, konkrečiais veiksmais, bet ir netiesiogiai, kai iš bendrininko elgesio matyti jo valia – konkliudentiniais veiksmais (juo gali būti ir nebylus pritarimas turtą paimti, leidimas svetimą turtą padėti į savo automobilį, nedraudimas tai padaryti, matant, kad svetimas turtas nešamas padėti į nuteistųjų automobilį).
Apylinkės teismas nuteistųjų V. J. ir A. J. nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 4 d. kvalifikavo teisingai bei nuteisė pagrįstai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. teigė, jog nukentėjusieji nuteistiesiems jokių pretenzijų neturėjo, prašė bylą jiems nutraukti.
Byloje yra gauti nukentėjusiųjų R. R., P. L., V. R., R. S., S. B. ir M. G. pareiškimai, kuriuose nukentėjusieji nurodė, jog jiems nuteistieji turtinę ir neturtinę žalą atlygino, nuteistieji dėl savo veiksmų gailisi ir prašė nuteistiesiems baudžiamąją bylą nutraukti (t. 3, 144–149).
Teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. ir V. J. nuteisti Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-04 nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus. A. J. yra atlikęs už juos paskirtą trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o V. J. – dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, 2009-04-18 jie vėl padarė tyčines nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų, kad šių nusikaltimų padarymo metu nuteistųjų A. J. ir V. J. teistumas pagal minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-04 nuosprendį buvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 97 str. 6 d., 7 d.). Nuteistieji A. J. ir V. J. tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikomi recidyvistais, jiems taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra galimybių.
Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. J. ir V. J. taip pat prašė apsvarstyti galimybę jiems taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstant klausimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Priimant sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, reikia atsižvelgti į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai juos įvertinti. Kolegija mano, kad apylinkės teismas A. J. ir V. J. charakterizuojančias teigiamas ir neigiamas savybes, padarytų nusikaltimų pavojingumą, pasekmes įvertino tinkamai, todėl jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus A. J. ir V. J. paskirtų bausmių atlikimo, nėra.
Skirdamas bausmes A. J. ir V. J., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nukentėjusiesiems žala atlyginta, nuteistieji su nukentėjusiaisiais susitaikė.
Nuteistieji A. J. ir V. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3, 4 d.) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytini recidyvistais (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). A. J. ir V. J. anksčiau teisti už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu (t. 1, b. l. 194, t. 2, b. l. 182–183), bausti administracine tvarka (t. 2, b. l. 35, 184).
Nors A. J. mokosi ir dirba, V. J. yra užsiregistravęs Darbo biržoje, su sugyventine augina dukrą, planuoja įteisinti šeiminius santykius, abu nuteistieji atlygino nusikaltimais padarytą žalą, su nukentėjusiaisiais susitaikė, tačiau šių aplinkybių atidėti paskirtų bausmių vykdymą nepakanka. Nuteistieji A. J. ir V. J. nuteisti jau ne pirmą kartą už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu. Tai rodo, kad nuteistieji linkę smurtauti. Abu nuteistieji sužalojo po kelis asmenis, abu buvo aktyvūs nusikaltimo dalyviai, nukentėjusiųjų užpuolimo iniciatoriai, nusikaltimus padarė bendrininkų grupe, o tai parodo jų didesnį pavojingumą visuomenei. Nuteistasis A. J. baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, šiuo metu nevykdo kardomosios priemonės reikalavimų, nes nuo 2010-11-02 neatvyksta registruotis į Šilutės rajono policijos komisariatą, nuteistasis V. J. administracine tvarka baustas už neteisėtą paso paėmimą ar jo davimą užstatu, viešosios tvarkos pažeidimą.
Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti A. J. ir V. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins, o dar labiau paskatins nuteistuosius patikėti savo nebaudžiamumu.
Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistiesiems kaip recidyvistams (BK 27 str. 1 d.) už nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą bausmės rūšis – laisvės atėmimą ir areštą – paskyrė pagrįstai (BK 56 str.). Nuteistiesiems už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiai nežymiai didesni už BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, paskirtų bausmių dydžiai pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. yra žymiai mažesni negu BK 138 str. 2 d. 5 p. sankcijos vidurkis. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., paskirtas tik 25 parų areštas. Net galutinė subendrinta bausmė nesiekia BK 138 str. 2 d. 5 p. numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkio.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistiesiems A. J. ir V. J. paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, tačiau teismas nuteistajam A. J. į bausmės atlikimo laiką neįskaitė kardomojo kalinimo – suėmimo laiko nuo 2009-04-18 iki 2009-06-30 (t. 2, b. l. 125–126, 160–161, 172–173), kuris įskaitytinas (BK 66 str.), todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis keistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į nuteistojo A. J. bausmės laiką pakeisti.
Į nuteistojo A. J. bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2009-04-18 iki 2009-06-30 (BK 66 str.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.