Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai A. Š. ir jos atstovei advokatei Reginai Šeperienei, kaltinamajam N. L. ir jo atstovui advokatui Albinui Miliauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą kurioje,

N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Ukrainoje, ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditorium, gyv. Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. 2011 m. gegužės 29 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., J. V. priklausančioje pievoje, vadindamas A. Š. necenzūriniais žodžiais „kalė“, „debilė“, neviešai ją įžeidė, bei keturis kartus spyrė į sėdmenis ir ranka sudavė vieną kartą ranka į sprando-kaklo sritį, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, sprando srityje, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje.

Kaltinamasis N. L. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2011 m. gegužės 29 d. vakare buvo kaimyną J. V., jie kalbėjosi namo viduje, plastikiniai langai buvo uždaryti. Apie 18 val. atsistojęs eiti namo jis per langą pamatė, kad nukentėjusioji stovi lauke prie lango ir pagalvojo, kad ji klausosi jų pokalbio. J. V. apie tai, kad mato nukentėjusiąją nieko nesakė ir išėjo į lauką. J. V. liko savo namo viduje. Nukentėjusioji stovėjo ant keliuko, rankoje turėjo kibirą. Kai jis paklausė pas nukentėjusiąją ko ji čia vaikšto, pastaroji išvadino jo žmoną bepiršte ir trenkė jam su kibiru. Jis viena ranka užsidengė nuo kibiro, o kita savo ranka pastūmė nukentėjusiąją. Į kurią tiksliai kūno vietą stūmė nukentėjusiąją nepamena. Galėjo stumti į petį ar galvą, bet tikrai ne į sprandą. Nuo šio pastūmimo nukentėjusioji atsisėdo ant užpakalio, tačiau iš karto atsistojo ir pasitraukusi toliau erzino jį ateiti arčiau. Kadangi jo koja po traumos dar nėra sveika jis daugiau prie nukentėjusiosios nesiartino, o nuėjo namo. Dėl to, kad nukentėjusioji užgauliai kalbėjo apie jo žmoną jis taip pat pavadino ją „debile“, tačiau kitų įžeidžiančių žodžių, kuriais jį kaltina nukentėjusioji, nesakė. Sutinka, kad žodis „debilas“ gali įžeisti kitą žmogų. Į sėdmenis nukentėjusiąjai jis nespyrė ir į sprandą nesudavė. Nukentėjusioji dažnai mušasi su savo vyru, todėl nustatytus sužalojimus galėjo padaryti nukentėjusios vyras ar kas nors kitas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis tik gynėsi nuo nukentėjusiosios, o ji nori tik pasipelnyti iš jo.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2011 m. gegužės 29 d. vakare kaimyno J. V. pievoje ji rinko žoles ir per pravirą kaimyno langą girdėjo kaip būdamas namo viduje N. L. ją vadino necenzūriniais žodžiais dėl mirusio kaimyno K. testamento, kuriuo pastarasis visą turtą paliko jai. Kai ji ėjo link savo paveldėtos sodybos iš J. V. namo išėjo kaltinamasis ir, vadindamas ją „kurva“, „debile“, „daune“, „kale“, pasivijęs keturis kartus spyrė į sėdmenis ir vieną kartą stipriai kirto ranka į sprandą. Ji sukniubo, o N. L. už rankos lyg tai bandė ją pakelti. Tuo metu pamačiusi prie paveldėtos sodybos savo vyrą ji šūktelėjo jį ir paklausė pas kaltinamąjį už ką ją mušė. Šis astakė, kad už K. tutą, o jos vyrui einant artyn pasakė jam „pasiimk savo kalę, nes vis tiek užmušiu“. Įvykio metu N. L. buvo neblaivus. Dėl šio įvykio ji iš karto iškvietė policiją ir atvažiavę pareigūnai ją nuvežė į ligoninę. Ten jai suleido vaistų nuo sprando skausmo. Dėl sumušimo ji jautė skausmą, baimę, kankino nemiga, buvo priversta gerti vaistus, nuolat skaudėjo galvą, o po kelių mėnesių prasidėjo galvos tirpimas. Dėl kaltinamojo ižeidžiančių žodžių ji pasijuto pažeminta ir įžeista. Visus šiuos nepatogumus ji vertina kaip jai padarytą 5 000 Lt neturtinė žalą, kurią prašo priteisti iš N. L..

Liudytojas N. Š. (nukentėjusiosios sutuoktinis) patvirtino, kad 2011 m. gegužės 29 d., apie 18 val., būdamas A. K. namuose jis išgirdo triukšmą lauke ir išėjęs ant laiptų pamatė, kad kaltinamasis laiko už rankos suklupusią jo žmoną, kuri klausė už ką jis ją sumušė. N. L. atsakė jo žmonai - „tu numarinai K.“. Nueidamas namo kaltinamasis jam pasakė – „pasiimk savo kalę“. Po to jo žmona iškvietė policiją, kuri nuvežė ją į ligoninę, nes žmonai skaudėjo sprandą. Po šio įvykio jis matė mėlynes ant žmonos sėdmenų dešinės pusės. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų jo žmona bijo N. L., jam tenka eiti kartu su ja kai eina šerti gyvulių, ji ėmė skųstis sprando skausmais, kurių iki tol nebuvo. Įvykio metu jis nematė jokių žmonių ant kelio.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja R. L. (kaltinamo N. L. sutuoktinė) patvirtino, kad 2011 m. gegužės 29 d., apie 17 val., jos vyras išėjo pas kaimyną J. V. ir buvo blaivus. Ji matė, kad prie J. V. namų su kibiru vaikščiojo ir nukentėjusioji. Būdama tvarte ji lyg ir girdėjo kažkokius riksmus, bet nekreipė dėmesio. Apie 19 val. grįžo jos vyras ir pasakojo, kad A. Š. užsipuolė jį ir sudavė su kibiru, o jis užsidengė nuo smūgio ranka. Pati įvykio ji nematė, apie tai jai pasakojo jos vyras. Taip pat liudytoja paaiškino, kad nukentėjusioji dažnai konfliktuoja su savo vyru, pati yra mačiusi kaip prieš 5 metus jis ją spradė.

Liudytojas V. J. patvirtino, kad 2011 m. gegužės 29 d., jis tik girdėjo kažkokį triukšmą ties A. Š. namais, bet nieko nematė. Paaiškino, kad triukšmas pas Š. būna dažnai, jie pykstasi.

Liudytoja N. P. parodė, kad pravažiuodama su automobiliu pro nukentėjusiosios namus prieš 2-3 dienas iki įvykio matė kaip nukentėjusiąją mušė jos vyras, buvo atvažiavusi ir policija. Tą savaitę policija buvo nuolat kviečiama į Š. namus, konfliktai pas juos buvo dažni. Kur liudytoja buvo 2011-05-29 nepamena, kad nukentėjusiąją sumušė N. L. ji negirdėjo.

Liudytojas V. S. parodė, kad apie 17:30 val. kartu su V. B. ėjo iš parduotuvės ir pamatė kaip nukentėjusioji A. Š. su kibiru kirto kaltinamajam N. L., o šis ją nustūmė ir ji nugriuvo. Matomumas buvo geras, medžiai jam nekliudė matyti, nes jų šakos yra apgenėtos ir prasideda tik apie 2 metrų aukštyje. Įvykį matė maždaug iš 50 metrų atstumo ir girdėjo kaip nukentėjusioji vadino kaltinamąjį „ruskiu“, „kacapu“, o N. L. sakė A. Š. eiti namo, bet „kale“, „daune“, „debile“, „kurva“ jos nevadino. Kada matė šį įvykį liudytojas negalėjo pasakyti, teigė nesprisimenąs nei mėnesio nei dienos, nurodė, kad tą dieną vilkėjo marškinėlius, megztinį, odinę striukę, medžiai jau buvo su lapais.

Liudytojas V. B. parodė, kad kartu su V. S. ėjo iš parduotuvės ir maždaug iš 50-60 metrų atstumo pamatė kaip nukentėjusioji A. Š. su kibiru kirto kaltinamajam N. L., o šis su alkūne užsidengė smūgį ir su ranka nustūmė A. Š.. Tuo metu dar nebuvo 18 valandos, jie su V. S. vilkėjo striukes. Medžiai ir pastatai jiems nekliudė matyti, medžiai buvo be lapų ir be pumpurų, aplinkos vaizdas buvo panašus kaip kaltinamojo gynėjo pateiktose įvykio vietovės nuotraukose. Jis girdėjo kaip nukentėjusioji vadino kaltinamąjį „kacapu“, kvietė ateiti ir siūlė „į snukį“, bet N. L. nukentėjusiosios nevadino „kale“, „daune“, „debile“, „kurva“.

Liudytojas R. P. (buvęs Lazdijų rajono policijos komisariato darbuotojas) patvirtino, kad pagal iškvietimą buvo nuvykęs pas A. Š. į namus, kur ji nurodė, jog ją sumušė kaimynas, nurodė vietą, kur jis rado ištryptą žolę. Pagal nukentėjusios parodymus iš karto surašė protokolą-pareiškimą ir įvykio vietos apžiūros protokolą, o pačią A. Š. nuvežė į ligoninę.

Liudytojas T. G. (VšĮ „Lazdijų ligoninė“ gydytojas) patvirtino, kad 2011-05-29 į ligoninę kreipėsi A. Š. ir 19:10 val. jis ją priėmė kaip budintis gydytojas. Konstatavo ir į medicininių dokumentų išrašo lapą įrašė, kad jai padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Kad A. Š. sumušė kaimynas į medicininius dokumentus įrašė pagal pacientės žodžius. Taip pat padarė įrašus - „skundžiasi, kad skauda dešinį petį ir šlaunį“, „smegenų dirginimo požymių nėra“, „nubrozdinta sprando sritis“. Sprando nubrozdinimą konstatavo objektyviai, atlikęs apžiūrą. Po apžiūros suleido analgino nuo skausmo ir išrašė „Fastum Gel“ tepalo. Liudytojas patvirtino, kad kraujosruvos žmogui gali atsirasti ir per kelias minutes ir per dieną nuo sumušimo, todėl mediciniškai gali būti taip, kad savo apžiūros metu jis dar nematė kraujosruvos A. Š. šlaunyje, o teismo medicinos ekspertas, apžiūrėdamas ją sekančią dieną, tokią kraujosruvą jau užfiksavo.

Liudytoja V. B. (nukenėjusiąją gydanti gydytoja) patvirtino, kad A. Š. pas ją pirmąkartą kreipėsi 2011-11-22, skundėsi, kad skauda galvą, sprandą, sakė, kad mušė kaimynas N. L., bet nesakė prieš kiek laiko. Prieš tai gydytojas neurologas buvo radęs pakitimų stubure, konstatvo stuburo ataugas, todėl dėl jų ir paskyrė gydymą. Kai yra stuburo ataugos skaudėti gali ir nuo fizinio krūvio, ir nuo peršalimo, ir nuo patempimo. Liudytoja patvirtino, kad negali konstatuoti ar nuo gegužės mėnesio sumušimo gali skaudėti iki lapkričio mėnesio.

Specialisto išvada Nr. G 379/11(06) patvirtina, kad po 2011-05-30 teismo medicinos eksperto atliktos apžiūros A. Š. buvo konstauotos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, kairės mentės srityje, sprando srityje, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje. Šios kraujosruvos padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko, ir kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00-177-11 esančioje užduotyje (b.l. 7) nurodyta, kad A. Š. 2011-05-29, apie 18 val., N. L. keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas ir vieną kartą ranka sudavė į kaklo sritį.

Teismo medicinos ekspertas L. U. papildomai apklaustas teisme paaiškino savo surašytą specialisto išvadą Nr. G 379/11(06) ir patvirtino, kad A. Š. nustatyti sužalojimai padaryti nemažiau kaip keturių atskirų trauminių poveikių pasekmėje, patvirtino, kad pagal jų spalvą nustatyti tikslų sužalojimo laiką nėra galimybės, nes tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių požymių, bet šiuo atveju sužalojimų padarymo laikas patenka į laiko intervalą nuo užduotyje nurodyto laiko iki jo atliktos apžiūros. Be to, ekspertas patvirtino, kad tiek sėdmenų ir šlaunies nugarinio pavirčiaus topografija, tiek kaklo ir sprando topografija yra gretima, nes šios kūno dalys yra greta, todėl šios sąvokos paprasto žmogaus gali būti painiojamos ir trauminį poveikį, specialisto išvadoje nurodytą kaip padarytą į dešinę šlaunį, žmogus gali jausti kaip smūgį į sėdmenis. Tas pat psakytina ir apie kaklo-sprando sritį.

A. Š. sveikatos istorijos 7 lape esantis išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad gydytojo T. G. ji buvo apžiūrėta 2011-05-29, 19:10 val., jai konstatuoti daugybiniai kūno sužalojimai, nurodyta, kad ji skundžiasi, jog skauda dešinį petį ir šlaunį, nurodyta, kad smegenų dirginimo požymių nėra, nubrozdinta sprando sritis, paskirtas analginas ir „Fastum Gel“ tepalas (b.l. 31).

Medicininė pažyma Nr. 836 patvirtina, kad N. L. dėl dešinės kojos lūžimo buvo gydytas nuo 2010-10-21 iki 2011-02-15 (b.l. 38).

Lazdijų rajono policijos komisariato pažyma patvirtina, kad 2011 m. sausio – gegužės mėnesiais pranešimų apie A. Š. ir jos sutuoktinio N. Š. konfliktus jų namuose neužregistruota (b.l. 55).

Pažyma apie administracines nuobaudas patvirtina, kad N. Š. dėl „Triukšmo valdymo įstatymo“ pažeidimų savo namuose buvo baustas pagal LR ATPK 183 str. 1 d. 2010 m. rugpjūčio 2 dieną (b.l. 57-59).

Nukentėjusiosios A. Š. (b.l. 60) ir kaltinamojo N. L. (b.l. 71, 72) pateiktos įvykio vietovės nuotraukos patvirtina sodybų išsidėstymą Mikniškių kaime, įvykio vietos aplinkos vaizdą ir toje vietoje augančių medžių rūšis.

Duomenys apie beržų ir obelų žydėjimą patvirtina, kad šie medžiai žydi gegužės mėnesį (b.l. 83-85).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Lazdijų meteorologijos stoties pažyma patvirtina, kad oro temperatūra 2011 m. gegužės 29 dienos 18 val. buvo 18,5 ⁰C (b.l. 87).

Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 72-1-00-177-11 patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas nustačius, kad tokios bylos turi būti nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Šioje medžiagoje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra pievoje tarp J. V. ir A. Š. sodybų.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažįsta tik iš dalies, tačiau bylos nagrinėjimo metu ištyrus visus įrodymus teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios jam pareikšti kaltinimai dėl sumušimo pasitvirtino pilnai, o kaltinimai dėl įžeidimo – iš dalies.

Visų pirma, teismas tokią išvadą grindžia ne kaltinamojo N. L. parodymais, o nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kiti objektyvūs ir patikimi įrodymai. Kaltinamasis pateikia tokią įvykio versiją, kuri pateisintų jo veiksmus ir neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, tačiau taip jis siekia išvengti adekvačios atsakomybės už savo veiksmus, o jo parodymų nepatvirtina jokie įrodymai, kurie nekeltų abejonių dėl jų patikimumo. Paties kaltinamojo parodymai, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiosios, kuri užpuolė jį ir smogė su kibiru, yra neįtikinantys, nes jis dėl tokio užpuolimo į policiją niekada nesikreipė, kai tuo tarpu nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų tą padarė iš karto. Todėl teismas kaltinamojo versiją vertina kaip nelogišką ir neįtikinančią, nes joks žmogus, kuris pirmasis pažeidžia įstatymą ir panaudoja smurtą prieš kitą žmogų, pirmas nesikreips į policiją tam, kad apkaltintų jo paties užpultą žmogų, o pastarasis, būdamas užpultas ir priverstas gintis, elgsis priešingai - į policiją nesikreips net ir būdamas nepagrįstai apkaltintas užpuolusiojo sumušimu. Šiuo atveju kaltinamojo nurodoma įvykio versija prieštarauja jo paties elgesiui po šio įvykio. Be to, pabrėžtina, kad iš karto pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiosios pareiškimą, kaltinamasis niekada nesikreipė nei į medikus nei į teismo medicinos ekspertus, kad jam būtų konstatuotas nukentėjusiosios kibiru galimai padarytas sužalojimas rankoje, kuria jis užsidengė nuo tokio smūgio, todėl šiai kaltinamojo nurodomai aplinkybei pagrįsti byloje nėra jokių objektyvių įrodymų. Kaltinamojo parodymų, kad jis sunkiai vaikščiojo ir negalėjo spirti koja nes ji buvo gydoma po kaulo lūžio, nepatvirtina ir jo pateikta medicininė pažyma, nes iš jos aiškiai matyti, kad gydymas buvo baigtas dar 2011-02-15, t.y. daugiau kaip prieš tris mėnesius iki įvykio. N. L. nurodomą įvykio versiją teisme patvirtino tik liudytojai R. L., N. P., V. S. ir V. B., tačiau teismas šių liudytojų parodymų nelaiko patikimais įrodymais, kuriais būtų galima pagrįsti kaltinamojo parodymus ir jo nekaltumą. Liudytoja R. L. įvykio iš viso nematė ir jos parodymai negali nei patvirtinti nei paneigti kaltinamojo kaltės, todėl nėra jį teisinantis įrodymas. Liudytojos N. P. parodymai taip pat nėra kaltinamąjį teisinantis įrodymas, nes ši liudytoja taip pat tiesiogiai nematė įvykio ir negalėjo pasakyti kur ji buvo 2011-05-29, be to, jos nurodytos aplinkybės apie tai, kad visą savaitę prieš šį įvykį nukentėjusioji pykosi su savo vyru, kad pas juos ne kartą buvo atvažiavusi policija, kad prieš 2-3 dienas iki šio įvykio ji pati matė kaip A. Š. vyras ją mušė ir dėl to buvo kviesta policija, visiškai nepasitvirtino, nes Lazdijų rajono policijos komisariatas patvirtino, kad per 2011 m. sausio – gegužės mėnesius neužregistravo nei vieno pranešimo apie konfliktus nukentėjusiosios namuose, o tokias liudytojos nurodytas aplinkybes paneigė tiek nukentėjusioji, tiek jos sutuoktinis. Vienintelis panašus A. Š. sutuoktinio N. Š. pažeidimas jų namuose buvo užfiksuotas beveik prieš metus iki šio įvykio, t.y. 2010 m. liepos 5 d., todėl jis neturi nieko bendro su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu ir negali būti nukentėjusiajai padarytų sužalojimų atsiradimo priežastimi. Liudytojų V. S. ir V. B. parodymus teismas taip pat vertina kaip nepatikimus, nes šie liudytojai nors ir teigia kartu matę įvykį, tačiau jų parodymai nesutampa nei tarpusavyje, nei su kaltinamojo parodymais, nei su objektyviomis įvykio metu buvusiomis aplinkybėmis. Visų pirma pabrėžtina, kad liudytojas V. S. teigia tiksliai matęs įvykio aplinkybes ir girdėjęs nukentėjusiosios ir kaltinamojo vienas kitam pasakytus žodžius, tačiau apklausos metu niekaip negalėjo pasakyti kada jis tariamai matė šį įvykį ir be daug papildomai jam užduotų klausimų negalėjo pasakyti nei metų laiko, nei mėnesio, nei dienos kada matė šį konfliktą. Be to, šis liudytojas nurodė, kad įvykio metu jis vilkėjo marškinėlius, megztinį ir odinę striukę, nors 2011 m. gegužės 29 d., 18 valandą oro temperatūra buvo 18,5 laipsnių šilumos. Toks liudytojo nesugebėjimas įvardinti bent apytikslio įvykio laiko, nors jis teigia gerai prisimenąs patį įvykį, ir jo paaiškinimai dėl aprangos, neatitinkantys metų laiko ir tos dienos oro temperatūros, kelia abejonių dėl jo parodymų patikimumo. Kartu buvusio liudytojo V. B. parodymai taip pat prieštarauja tiek objektyvioms aplinkybėms, tiek V. S. parodymams apie tas pačias aplinkybes. Liudytojas V. B. parodė, jog įvykio metu medžiai buvo be lapų ir be pumpurų, aplinkos vaizdas buvo panašus kaip kaltinamojo gynėjo pateiktose įvykio vietos nuotraukose. Tačiau gynėjas patvirtino, kad šios nuotraukos buvo darytos 2012 m. kovo mėnesį, o įvykis buvo pačioje 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje, todėl tokie liudytojo parodymai neatitinka objektyvių aplinkybių ir gamtos dėsnių, nes akivaizdu, kad gegužės 29 d. medžiai negali būti visiškai be lapų ir gamta negali atrodyti taip kaip gynėjo pateiktose nuotraukose, darytose kovo mėnesį, kai jokia augmenija dar nepradėjusi žaliuoti po žiemos. Be to, kartu su liudytoju V. B. buvęs liudytojas V. S. teigė, kad medžiai jau buvo su lapais. Akivaizdu, kad šie liudytojai visiškai priešingai nurodo tas pačias aplinkybes ir tai leidžia pagrįstai abejoti jų parodymų patikimumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad abu šie liudytojai teigia, jog kaltinamasis nevadino nukentėjusiosios „kale“, debile“, „daune“, „kurva“, tačiau pats kaltinamasis pripažįsta, kad vadino nukentėjusiąją „debile“. Vadinasi stebėdami konfliktą ir girdėdami jo dalyvių žodžius šie liudytojai negalėjo negirdėti to ką pripažįsta sakęs pats kaltinamasis.

Dėl išvardintų motyvų teismas atmeta minėtų liudytojų R. L., N. P., V. S. ir V. B. parodymus kaip kaltinamojo nekaltumą patvirtinančius įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.), nes jie arba iš viso nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių arba nepripažįstami patikimais įrodymais, kuriais teismas galėtų grįsti nuosprendį (BPK 20 str. 2 d., 5 d.).

Tuo tarpu nukentėjusiosios A. Š. parodymus, priešingai nei kaltinamojo, patvirtina ir kiti šioje byloje ištirti objektyvūs įrodymai, dėl kurių patikimumo teismui abejonių nėra. Nors nukentėjusiosios sutuoktinis, iš dalies patvirtinęs jos parodymus, taip pat yra šeimos narys, kurio parodymus vertinti reikia itin atsargiai, tačiau aplinkybes, kurias jis nurodė, patvirtina ir kiti įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu. N. Š. patvirtino, matęs tik tai kaip kaltinamasis laikė nukentėjusiąją už rankos kai ši buvo suklupusi ir girdėjo kaip kaltinamasis jo žmoną vadino „kale“. Tai rodo, kad liudytojas sąžiningai nurodė tik tas aplinkybes kurias jis matė ir net turėdamas suinteresuotumą jo žmonai kuo palankesne bylos baigtimi ir būdamas dalies įvykio liudytoju, nesistengė patvirtinti kuo daugiau jos pačios nurodytų aplinkybių. Be to šis liudytojas sąžiningai patvirtino, kad praeityje yra triukšmavęs namuose ir jam dėl to buvo iškviesta policija, kas taip pat rodo, kad apklausos teisme metu jis sakė tiesą ir nevengė nuslėpti ar nutylėti net ir jam bei jo sutuoktiniai nepalankių aplinkybių. Kadangi nebuvo nustatyta jokių šio liudytojo parodymų prieštaravimų kitiems įrodymams ir jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, teismas neturi pagrindo atmesti šių parodymų ir pripažįsta, kad jie iš dalies patvirtina nukentėjusios parodymus apie tai, jog nukentėjusioji kaltinamojo buvo vadinama „kale“. Aplinkybę, kad be šio įžeidžiančio žodžio kaltinamasis nukentėjusiąją vadino dar ir „debile“ pripažįsta ir pats N. L., todėl teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis asmeninio konflikto metu žodžiais „debilė“ ir „kalė“ neviešai įžeidė A. Š., nes buitinėje kalboje abu šie žodžiai žmogui apibūdinti yra vartojami tuomet kai jį norima paniekinti, pažeminti ir įskaudinti, abu žodžiai turi visiems suvokiamą neigiamą prasmę ir žemina žmogaus orumą. Tokiuose kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 155 str. 2 d. požymiai, todėl nukentėjusioji jo veiką dėl įžeidimo pagrįstai kvalifikavo pagal šį BK straipsnį. Priimant nuosprendį pabrėžtina, kad nukentėjusiosios nurodomų kitų dviejų žodžių – „kurva“ ir „daunė“, nepatvirtino jokie kiti įrodymai, jų negirdėjo kiti asmenys, kaltinamasis nepripažino vartojęs nei vieno iš jų, todėl šie žodžiai pašalintini iš kaltinimo, nes kaltinamojo kaltei dėl jų vartojimo pagrįsti nepakanka vien tik nukentėjusiosios parodymų. Taip pat pabrėžtina, kad kaltinamojo paaiškinimas, jog „debile“ A. Š. jis pavadino todėl, kad nukentėjusioji jo žmoną pavadino „bepiršte“ ir taip ją įžeidė, neturi teisinės reikšmės kaltinamojo veiksmų ir pasakytų žodžių kvalifikavimui pagal BK 155 str. 2 d., nes net ir tuo atveju kai vienas žmogus yra pirmas įžeidžiamas kito asmens, tai toks vieno asmens padarytas įstatymo pažeidimas nesuteikia įžeistajam teisės atsakyti tuo pačiu ir prisidengiant kito asmens padarytu teisės pažeidimu pačiam išvengti teisinės atsakomybės už savo veiksmus.

Nukentėjusiosios parodymus dėl jos sužalojimo patvirtina net tik liudytojų – jos sutuoktinio N. Š. ir policijos pareigūno R. P. parodymai, kuriems ji iš karto po įvykio nurodė, kad ją sumušė N. L., bet ir iš karto po įvykio surašyti medicininiai dokumentai dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, ir teismo medicinos eksperto pateikta išvada, ir pačių medikų parodymai teisme, kuriais jie patvirtino tokias savo išvadas. Gydytojas T. G. patvirtino, kad diagnozę dėl daugybinių kūno sužalojimų jis nustatė ne vien tik pagal nukentėjusiosios subjektyvius nusiskundimus, bet ir pagal objektyvius sužalojimus ant jos kūno. Teismo medicinos ekspertas L. U. savo išvadą grindė objektyvios nukentėjusios kūno apžiūros rezultatais ir nesivadovavo gydytojo T. G. surašytais apžiūros duomenimis, nes apžiūros metu jų neturėjo, tačiau teisme patvirtino, kad tarp jo išvados ir gydytojo T. G. diagnozės nėra jokių prieštaravimų. Abiejų medikų parodymai apie kraujosruvos išryškėjimo laiką ant žmogaus kūno (nuo kelių minučių iki vienos dienos) mediciniškai visiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, nes gydytojas T. G. patvirtino, jog A. Š. skundėsi skausmu šlaunyje, nors jos apžiūros metu (19:10 val.) jis kraujosruvos dar neužfiksavo, o teismo medicinos ekspertas L. U. sekančią dieną (12:50 val.) A. Š. dešinėje šlaunyje jau nustatė kraujosruvą. Ši aplinkybė objektyviai mediciniškai patvirtina, kad toks sužalojimas buvo padarytas būtent prieš pat gydytojo T. G. apžiūrą, o ne dieną ar kelias dienas prieš tai, kaip teigė kaltinamasis ir kai kurie liudytojai. Tai atitinka nukentėjusiosios nurodomą nusikaltimo ir sužalojimų padarymo laiką – 2011-05-29, apie 18:00 val. Tai, kad A. Š. savo parodymuose jai sužalotas vietas įvardina skirtingais terminais (sprandas, sėdmenys) nei specialisto išvadoje naudojami teismo medicinos eksperto terminai (kaklas, dešinės šlaunies viršutinis trečdalis nugarinis paviršius) nereiškia, kad ji kalba apie kitas kūno vietas nei jai yra nustatyti sužalojimai, nes teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad topografiškai šios kūno sritys yra gretimai ir žmogus be medicininių žmogaus anatomijos žinių gali pagrįstai painioti šiuos medicininius terminus.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios nurodytos jos sužalojimo aplinkybės, įskaitant sužalojimo laiką, kūno sritis, į kurias buvo suduoti smūgiai, jų skaičių, medicininiu požiūriu yra visiškai pagrįstos ir jos iš karto po įvykio buvo užfiksuotos bei patvirtintos objektyviais įrodymais, o kaltinamojo ir kai kurių liudytojų prielaida apie tai, kad nukentėjusioji galėjo būti sumušta savo sutuoktinio dar iki 2011-05-29 yra visiškai nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusios parodymais dėl jos sužalojimo aplinkybių, todėl pripažįsta, kad nukentėjusios kaltinimas kaltinamajam dėl jos sužalojimo yra įrodytas. Kadangi N. L. dėl asmeninio konflikto su nukentėjusiąja, ją sumušė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius ir nukentėjusiosios buvo kvalifikuota teisingai.

Abi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. buvo padarytos toje pat vietoje tuo pačiu metu ir kaltinamajam siekiant to paties tikslo – pakenti nukentėjusiajai, todėl jos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis ir galutinė bausmė skirtina subendrinant bausmes apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo N. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra, nes nesant objektyvių tyrimų duomenų dėl kaltinamojo girtumo įvykio metu, konstatuoti jo girtumo ir tokios būsenos įtakos kaltinamojo veiksmams, nepakanka duomenų.

N. L. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra teistas (b.l. 32), todėl jam kaip asmeniui, pirmą kartą teisiamam už tokias veikas, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Kadangi jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir viešųjų darbų bausmė būtų sunkiai suderinama su jo darbu, todėl už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 155 str. 2 d. jam skirtina bauda, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, kad žalos jis nei iš dalies neatlygino, jam skirtinos vidurkio dydžio bausmės už abi nusikalstamas veikas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Nukentėjusi pareiškė ieškinį dėl neturinės žalos 5 000 Lt sumai, o pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl N. L. pripažinus kaltu, nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusi buvo mušama, dėl ko patyrė išgąstį ir fizinį skausmą, išgyveno dėl to, kad buvo sumušta, dėl sumušimo patyrė nepatogumų- vizitai pas gydytojus, teismo medicinos ekspertus, buvo sumušta prie pat savo namų, todėl patyrė nesaugumo jausmą, buvo įžeista žodžiais, kurie žemina jos orumą. Įvertinus tai, teisėjas sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjusi pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, fiziniu skausmu, išgąsčiu ir baime (CK 6.250 str. 1 d.), todėl jai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors šioje byloje nustatytu nusikaltimu kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė išgąstį, fizinį skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkesnių pasekmių, sužalojimas pasireiškė fiziniu skausmu ir kraujosruvomis, nukentėjusioji dėl sumušimo nebuvo praradusi darbingumo, jai neprireikė ilgesnio ar sudėtingesnio gydymo, o įžeidimas žodžiu nebuvo viešas, jo negirdėjo pašaliniai nukentėjusiajai žmonės. Taip pat teismas pripažįsta, kad nėra pakankamai įrodymų, jog nukentėjusiosios nurodomi galvos ir sprando skausmai, dėl kurių ji 2011-11-22 kreipėsi pas gydytoją V. B., priežastiniu ryšiu yra susiję su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, padarytais 2011-05-29, kadangi gydytoja negalėjo patvirtinti, jog sprando sumušimo pasekmės galėtų trukti tokį ilgą laiką, o A. Š. nurodomų skausmų priežastimis gali būti ir fizinis krūvis, ir peršalimas, ir patempimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas už panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymą ir įžeidimą, į tai, kad ne visos aplinkybės, kuriomis nukentėjusioji grindė neturtinės žalos dydį pasitvirtino, teismas sprendžia, kad prašoma 5 000 Lt suma šiuo atveju yra per didelė ir šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Todėl priteisiamos neturinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt sumos, kuri yra pakankama ir teisinga, siekiant kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.

Vertinant išlaidas, kurias ji patyrė savo atstovės advokatės pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1 000 Lt (b.l. 36, 37), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir nukentėjusiajai prašant priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 155 str. 2 d. ir nuteisti jį:

pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant lankytis A. Š. gyvenamosios vietos namų valdoje ir bendrauti su ja, jeigu tai nesusiję su priteistos žalos atlyginimu; pagal BK 155 str. 2 d. – 25 MGL (3 250 Lt) bauda.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę N. L. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant lankytis A. Š. gyvenamosios vietos namų valdoje ir bendrauti su ja, jeigu tai nesusiję su priteistos žalos atlyginimu.

Nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo N. L. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų nukentėjusiajai A. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.