Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 13.51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

6. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

6.1. 2024 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 5-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vytauto Gaidelio tarnybinis pranešimas dėl įvykio vietos patikslinimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities VPK RV gautas 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės A. Andrejevos tarnybinis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) sulaikytas neblaivus vairuotojas V. V., kuris vairavo „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu, nustatyta, kad realiai neblaivus vairuotojas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

6.2. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti įvykio vietoje pareigūnų „Body“ (kūno) kamera daryti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20240306-201426UTC+0200 nustatyta, kad vaizdo įrašo data – 2024 m. rugpjūčio 5 d. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 13.55 val. Vaizdo įrašo trukmė – 22 min. 44 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai privažiavo prie sunkvežimio „Mercedes Benz“ ir priėję prie sunkvežimio durų, jas atidaro. Su jais pasisveikina vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai įtariamasis V. V.). Pareigūnai vairuotojui sako, kad gavo pranešimą dėl jo galimai neblaivaus vairavimo. Pareigūnams paprašius automobilio raktų, vyras juos pateikė. Po to vyras išlipo iš sunkvežimio ir buvo jo paklausta, ar vartojo alkoholį. Vyras tai paneigė. Po to vyrui buvo duota pasitikrinti blaivumą su alkotesteriu. Pirmo pūtimo rezultatas 2,38 promilės. Vyras teigia, kad firma apie jo neblaivumą nežino, nes transporto priemonę paėmė iš serviso (b. l. 13-14).

6.7. 2024 m. rugpjūčio 3 d. 14.02 val. V. V. nustatytas 2.38 promilės girtumas (b. l. 28).

6.8. 2024 m. rugpjūčio 3 d. 14.23 val. V. V. nustatytas 2.51 promilės girtumas (b. l. 27).

6.9. 2024 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities VPK RV neblaivumo nustatymo akte nurodyti šie V. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmuoju tikrinimu 14.02 val. nustatytas 2.38 promilių girtumas, antruoju – 14.23 val. nustatytas 2.51 promilių girtumas (b. l. 29).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo sunkvežimį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Teismo išvadą dėl kaltinamojo kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 6 punkte aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Nagrinėjamu atveju V. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, jis anksčiau neteistas (b. l. 50), tris kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį) (b. l. 51-52), šiuo metu nedirba (b. l. 53-54), registruotas Užimtumo tarnyboje. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. V. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad V. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė I. V. pateikė teismui prašymą atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Teisiamojo posėdžio metu I. V. teigiamai apibūdino sutuoktinį, teigė, kad jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Pažymėjo, kad sutuoktinis įsiklauso į jos nuomonę, jų tarpusavio santykiai geri, todėl mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Bylos duomenimis, I. V. yra neteista, bausta administracine tvarka už smulkius nusižengimus (b. l. 71-72), paskirtas nuobaudas sumokėjusi, dirba, palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su sutuoktiniu. Todėl, teismo vertinimu, I. V. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, V. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. V. atsakomybei ir nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

13. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, gali būti skiriamos minėtame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo, atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto sunkiasvorę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, ir tokie kaltinamojo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. V. V. pripažino, kad vairavo netrukus po to, kai su pažįstamu asmeniu gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti jo darbdaviui priklausančią sunkiasvorę transporto priemonę. Šios aplinkybės pagrindžia, kad V. V. pasielgė itin neatsakingai, todėl jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

15. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį draudimas naudotis specialia teise gali būti taikomas nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus nustatytą neblaivumą (2,38 promilės), laiką ir vietą, kurioje kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo, vairuotos transporto priemonės rūšį (sunkvežimis), kaltinamajam uždraustina 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminas skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo – faktinio taikymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento) (BK 68 straipsnis).

16. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 2 (dvejiems) metams savo trukme yra artimesnė minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai, todėl negali būti laikoma neproporcinga, varžančia kaltinamojo teises labiau, nei būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Be to, tokios trukmės draudimas naudotis specialia teise atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą, net jei uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010).

17. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. neblaivus vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, (b. l. 23), todėl ši transporto priemonė laikytina jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje duomenų apie tai, kad automobilio savininkas būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą jam neblaiviam vairuoti automobilį, nėra. Nusikalstamą veiką V. V. padarė nedarbo metu. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nagrinėjamoje byloje spręstinas konfiskuotino turto vertės (jos dalies) išieškojimo iš kaltinamojo klausimas (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

19. Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis sunkvežimio „Mercedes Benz“ vidutinė rinkos vertė yra 39 200 Eur. Byloje nėra duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, todėl transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Kaltinamasis ir jo gynėjas transporto priemonės vertės neginčijo.

20. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė iš kaltinamojo išieškoti visą sunkvežimio vidutinę vertę – 39 200 Eur. Kaltinamojo gynėjas akcentavo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumą ir prašė sumažinti iš V. V. išieškotinos pinigų sumos dydį iki 5–10 procentų jo vairuotos transporto priemonės vertės.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,38 promilės neblaivumas, V. V. (duomenys neskelbtini), vairavo sunkvežimį sunkiasvorę transporto priemonę – daugiau nei 12 t sveriantį savivartį, vinguriavo po judrių kelią (užvažiavo ant bordiūro, užkabino atitvarus), taip keldamas grėsmę sau, kitiems eismo dalyviams ir aplinkiniams.

22. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas.

23. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo faktines aplinkybes, siekiant prevencinių tikslų, teismas daro išvadą, kad BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas V. V. yra būtinas ir proporcingas įvykdytam nusikaltimui.

24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

25. Spręsdamas šį klausimą, be pirmiau aptartų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, apibūdinančių, be kita ko, įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, kaltinamojo šeimos turtinė padėtis nėra gera. Teismui bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys patvirtina, kad V. V. nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos nėra didelės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra vyresnio amžiaus (60 metų), 40 metų dirbo vairuotoju, padaręs nusikalstamą veiką vairuotojo darbo neteko, kitos profesijos neturi, anksčiau nėra padaręs nusikaltimų ir (ar) administracinių nusižengimų, vairuodamas neblaivus (b. l. 51-52). Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad asmeniui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau netapti asmeniui nepakeliama našta.

26. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis proporcingumo principu bei siekdamas tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas išieškoti iš V. V. ne visą, bet dalį sunkvežimio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės, nustatant, kad iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma sudaro 6 000 Eur. Teismo vertinimu, visos sunkvežimio vertės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir taptų kaltinamajam nepakeliama našta, o tai nesuderinama su baudžiamojo poveikio priemonių instituto paskirtimi.

Dėl kitų proceso klausimų

27. Transporto priemonė pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir pakvitavimą buvo grąžinta J. J. ikiteisminio tyrimo metu.

28. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

29. V. V. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – akcinei bendrovei „Regitra“.

30. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną (1 vnt.) su „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Dėl proceso išlaidų

31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

32. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei vienerių metų šešių mėnesių terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2024 m. rugpjūčio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. V. valstybei transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų). Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB ,,Swedbank“, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o V. V. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – akcinei bendrovei „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. V. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti V. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.