Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui H. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir argumentai.

Bylos duomenų visetu – nuotraukomis (b. l. 18-21), 2011 m. birželio 17 d. gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 1 (b. l. 55-57), 2011 m. birželio 17 d. apžiūros protokolu ir jo priedais – nuotraukomis (b. l. 132), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ernesto Lukšio 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 132, 135) – nustatyta, jog 2011 metų birželio mėnesio 16-17 dienomis į aptvarą, esantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11, 48-50), kuriame ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka inter alia komerciniais tikslais augina (laiko) laukinius gyvūnus – danielius (b. l. 8, 87-89), įlindo trys šunys, kurie mirtinai sužalojo devynis ieškovei priklausančius danielius – keturias nėščias pateles, kurių amžius – ketveri-penkeri metai, ir penkis vienerių metų amžiaus danielius (tris pateles ir du patinus).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė inter alia prašo priteisti iš atsakovo 19092,00 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 3500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kaip žinia, ieškinio dalykas (ieškovės reikalavimai) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bendroji proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Sisteminė aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, kitaip tariant, faktinio ieškinio pagrindo, ir nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų, kitaip tariant, ieškinio dalyko, analizė leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamos bylos ginčas yra kilęs iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.

Pažymėtina, jog pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę civilinė atsakomybė, inter alia deliktinė, atsiranda tik tais atvejais, kai yra konstatuojamas šių sąlygų visetas: pirma, asmens neteisėti veiksmai, antra, žala (žalos padarymo faktas ir padarytos žalos dydis), trečia, asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinis ryšys, ketvirta, asmens kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal lex generalis, nesant bent vienos aukščiau nurodytos sąlygos, asmuo negali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn.

Sisteminė aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, analizė suponuoja išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju taikytina lex specialis, įtvirtinta CK 6.267 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo; asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog nurodytoje teisės normoje yra nustatyta griežtoji civilinė atsakomybė, kurios esmė yra ta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkas (valdytojas) už nurodytų gyvūnų padarytą žalą atsako be kaltės. Pažymėtina, jog CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatytu deliktinės civilinės atsakomybės atveju kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tam, kad asmuo būtų patrauktas civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį, pakanka konstatuoti esant asmens neteisėtus veiksmus, žalą (žalos padarymo faktą ir padarytos žalos dydį) bei asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.

Pažymėtina, jog pagal įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisyklę aukščiau nurodytas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – asmens neteisėtus veiksmus, žalą (žalos padarymo faktą ir padarytos žalos dydį) bei asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį – privalo įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Sisteminė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje ir 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatytu deliktinės civilinės atsakomybės atveju būtina nustatyti, jog, pirma, asmuo yra naminių gyvūnų arba jo žinioje esančių laukinių gyvūnų, padariusių žalą, savininkas (valdytojas), antra, asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Viena vertus, nagrinėjamos bylos atveju atsakovas ginčija aplinkybę, jog jis yra šunų, kurie mirtinai sužalojo devynis ieškovei priklausančius danielius, savininkas, kita vertus, sisteminė bylos duomenų – liudytojo Ernesto Lukšio parodymų ir 2011 m. liepos 26 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 132), 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojo T. S. (T. S.) parodymų ir jo apklausos protokolo (b. l. 132) – analizė sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas yra šunų, kurie mirtinai sužalojo devynis ieškovei priklausančius danielius, savininkas. Liudytojas Ernestas Lukšys bylos nagrinėjimo teisme metu parodė (b. l. 123-124), jog jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Liudytojas parodė, jog ginčo įvykio dieną buvo gautas pranešimas, jog Barakų kaime šunys išpjovė danielius. Liudytojas nuvyko į ginčo įvykio vietą, apžiūrėjo teritoriją, išpjautus danielius, peržiūrėjo T. S. parodytus vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuoti danielius išpjovę šunys. Liudytojui paklausus, ar T. S. žino, kam priklauso šunys, išpjovę danielius, pastarasis atsakė, jog žino, kokiam asmeniui priklauso nurodyti šunys ir kur šis asmuo gyvena. Liudytojas nuvyko į atsakovo namus, pastarojo namuose nebuvo. Liudytojas paklausė atsakovo sūnaus, ar jie laiko šunis, pastarasis atsakė, kad laiko. Liudytojui paklausus atsakovo sūnaus, kur yra jų laikomi šunys, pastarasis atsakė, jog šunys yra pabėgę. Atsakovo sūnui parodžius nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriuose buvo užfiksuoti danielius išpjovę šunys, pastarasis patvirtino, jog tai yra jų laikomi šunys. Apibendrinant liudytojo Ernesto Lukšio parodymus, konstatuotina, jog pastarieji yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinkantys nurodyto liudytojo 2011 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Liudytojas Ernestas Lukšys bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog jis nepažįsta šalių, nagrinėjamoje byloje nenustatytos ir kitos aplinkybės, jog nurodytas liudytojas gali būti šališkas ir asmeniškai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti liudytojo Ernesto Lukšio, nagrinėjamos bylos atveju vykdžiusio įstatymo nustatytas tarnybines funkcijas, parodymais, 2011 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, abejoti šių bylos duomenų patikimumu bei objektyvumu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui inter alia nėra pagrindo netikėti ar abejoti Ernesto Lukšio 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, abejoti šių bylos duomenų patikimumu bei objektyvumu. Teismas nurodytus bylos duomenis – liudytojo Ernesto Lukšio parodymus, 2011 m. liepos 26 d. tarnybinį pranešimą bei 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – pripažįsta patikimais įrodymais. Liudytojas T. S. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė (b. l. 122), jog jis, ginčo įvykio dieną atvykęs į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kuriame yra aptvaras, pamatė kelis užmuštus danielius. Tuo metu aptvare lakstė du juodi ir vienas rudas šunys. Liudytojas parodė, jog jis ginčo įvykio dieną žinojo, kad nurodyti šunys priklauso atsakovui. Liudytojas parodė, jog jis kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo pas atsakovą. Pastarojo namuose nebuvo, namuose buvo tik atsakovo sūnus. Policijos pareigūnas paklausė atsakovo sūnaus, kur yra jų laikomi šunys, pastarasis atsakė, kad šunys yra pabėgę. Policijos pareigūnui paklausus atsakovo sūnaus, kokius šunis jie laiko, pastarasis atsakė, jog jie laiko du juodus ir vieną rudą šunis. Policijos pareigūnas atsakovo sūnui parodė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti danielius išpjovę šunys, atsakovo sūnus patvirtino, jog nuotraukose užfiksuoti šunys – jų laikomi šunys. Viena vertus, liudytojas T. S. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog jis pažįsta ieškovę, kita vertus, šio liudytojo parodymus nagrinėjamos bylos kontekste patvirtina nesuinteresuotu nagrinėjamos bylos baigtimi pripažinto liudytojo Ernesto Lukšio parodymai, 2011 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas bei 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuos teismas nagrinėjamos bylos atveju pripažino patikimais įrodymais, be to, liudytojo T. S. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, dera su šio liudytojo apklausos protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti aukščiau nurodytais liudytojo T. S. parodymais bei apklausos protokolu, abejoti šių bylos duomenų patikimumu bei objektyvumu. Nagrinėjamos bylos atveju teismas kritiškai vertina ir atmeta liudytojo E. S., kuris yra atsakovo sūnus, parodymus, kadangi pastaruosius paneigia aukščiau nurodytų bylos duomenų visetas – liudytojo Ernesto Lukšio parodymai ir 2011 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas, liudytojo T. S. parodymai, be to, nurodytą liudytoją ir atsakovą sieja artimi giminystės ryšiai, todėl darytina išvada, jog šis liudytojas gali būti šališkas ir suinteresuotas palankia atsakovui bylos baigtimi. Nagrinėjamos bylos atveju teismas kritiškai vertina ir atmeta liudytojo A. M. (A. M.) parodymus, kadangi pastaruosius paneigia bylos duomenų visetas – liudytojo Ernesto Lukšio parodymai, 2011 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas bei 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojo T. S. parodymai ir jo apklausos protokolas, be to, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu parodė nurodytas liudytojas, jis pažįsta atsakovą, juos sieja normalūs santykiai, todėl darytina išvada, jog šis liudytojas gali būti šališkas ir suinteresuotas palankia atsakovui bylos baigtimi. Apibendrinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos duomenys – liudytojo Ernesto Lukšio parodymai, 2011 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas bei 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojo T. S. parodymai ir jo apklausos protokolas – yra patikimi ir pakankami konstatuoti, jog atsakovas yra šunų, kurie mirtinai sužalojo devynis ieškovei priklausančius danielius, savininkas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kritiškai vertintini ir atmestini atsakovo paaiškinimai, jog pastarasis nėra ginčo šunų savininkas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovas, kaip ginčo šunų savininkas, neužtikrino tinkamos šių šunų priežiūros, inter alia neužtikrino, kad jam priklausantys šunys nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, nurodytu neveikimu pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina nagrinėjamos bylos atveju esant pagrindą atsakovo neveikimą kvalifikuoti neteisėtu.

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas.

Dėl žalos padarymo ieškovei fakto ir padarytos žalos dydžio.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Byloje nustatyta, jog ginčo įvykio metu buvo mirtinai sužaloti devyni ieškovei priklausantys danieliai – keturios nėščios patelės, kurių amžius – ketveri-penkeri metai, ir penki vienerių metų amžiaus danieliai (trys patelės ir du patinai).

Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, jog vienos danieliaus patelės kaina – 1500,00 Lt, vieno vienerių metų danieliaus kaina – 1700,00 Lt, o vieno danieliaus jauniklio (naujagimio) kaina – 1050,00 Lt.

Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo nesivadovauti aukščiau nurodyta lex generalis ir žalos apskaičiavimui taikyti kainas, buvusias žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė aukščiau nurodytiems paaiškinimams dėl mirtinai sužalotų danielių kainų pagrįsti pateikė įvairaus pobūdžio ir turinio duomenis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės į nagrinėjamą bylą pateiktus duomenis, konstatuoja nagrinėjamos bylos atveju esant pagrindą ieškovei padarytą žalą nustatyti (apskaičiuoti) pagal 2012 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija OK, numeris 2012/01) (b. l. 157), 2012 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį (serija KO, numeris 1) (b. l. 158), 2012 m. spalio 3 d. sąskaitą faktūrą (serija OK, numeris 2012/02) (b. l. 159) ir 2012 m. spalio 3 d. kasos pajamų orderį (serija KO, numeris 2) (b. l. 160), kurių visetas patvirtina ieškovės faktiškai parduotų danielių kainas, o kitus ieškovės pateiktus duomenis (internetinių svetainių, elektroninio susirašinėjimo ir kitą medžiagą) atmesti kaip neobjektyvius ir nepatikimus.

Aukščiau nurodyti bylos duomenys (b. l. 157-160) inter alia patvirtina, jog vieno danieliaus (tiek patino, tiek patelės) kaina yra 1500,00 Lt. Viena vertus, minėta, ieškovė paaiškino, jog vieno vienerių metų danieliaus kaina – 1700,00 Lt, kita vertus, ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, todėl nagrinėjamos bylos atveju pagal aukščiau nurodytus duomenis nustatytina, jog vieno vienerių metų danieliaus kaina – 1500,00 Lt. Minėta, jog aukščiau nurodyti bylos duomenys (b. l. 157-160) patvirtina aplinkybę, jog vienos danieliaus patelės kaina – 1500,00 Lt, todėl, esant visoms išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog visų mirtinai sužalotų danielių kaina, kitaip tariant, ieškovės dėl devynių danielių netekimo patirtų nuostolių suma, – 13500,00 Lt (4 x 1500,00 Lt + 5 x 1500,00 Lt).

Ieškovės teigimu, jos patirtą žalą inter alia sudaro negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi pardavus gimusius keturis danieliaus naujagimius. Viena vertus, minėta, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos gali būti pripažintos asmens nuostoliais, kita vertus, nurodyta įstatymo norma nustato, jog tik tokios negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, gali būti pripažintos asmens nuostoliais. Nagrinėjamos bylos atveju teismas konstatuoja, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovui priklausantys šunys nebūtų mirtinai sužaloję ieškovei priklausančių nėščių danieliaus patelių, kitaip tariant, net ir atkūrus buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nebūtų pagrindo išvadai, jog danieliaus naujagimiai neabejotinai būtų gimę, kadangi, kaip žinia, šios aplinkybės neatsiradimą gali nulemti ir kiti įvairūs veiksniai, ir ieškovė būtų gavusi aukščiau nurodytas pajamas. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės patirtus nuostolius sudaro aukščiau nurodytos pajamos, kurias, anot ieškovės, ji būtų gavusi tuo atveju, jeigu nebūtų buvę byloje nustatytų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis – 2011 m. birželio 17 d. gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 1, 2011 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra (serija RVS, numeris 1102327 (b. l. 44), 2011 m. rugpjūčio 16 d. banko sąskaitos išrašu (b. l. 45) – nustatyta, jog nagrinėjamos bylos atveju ieškovė patyrė 392,00 Lt gaišenų utilizavimo išlaidas.

Apibendrinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju yra įrodyti tiek žalos padarymo ieškovei faktas, tiek padarytos žalos (ieškovės patirtų nuostolių) dydis, lygus 13892,00 Lt (13500,00 Lt nuostoliai, pasireiškę turto – devynių danielių – netekimu, ir 392,00 Lt turėtos gaišenų utilizavimo išlaidos (tiesioginiai nuostoliai)).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos (ieškovės patirtų nuostolių) priežastinio ryšio.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Sisteminė nagrinėjamoje byloje ištirtų ir įvertintų bylos duomenų ir pagal juos nustatytų aplinkybių analizė sudaro pagrindą išvadai, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, kitaip tariant, ieškovės patirti nuostoliai yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Teismo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, kitaip tariant, atsakovas, kaip ginčo šunų savininkas, būtų užtikrinęs tinkamą šių šunų priežiūrą, inter alia užkirtęs kelią jam priklausančių šunų pabėgimui, ieškovė nebūtų patyrusi 13892,00 Lt nuostolių.

Apibendrinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra būtinos asmens patraukimui civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina nagrinėjamoje byloje esant pagrindą patraukti atsakovą civilinėn atsakomybėn ir priteisti ieškovei iš atsakovo 13892,00 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, išskyrus, kai žala padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas yra griežtai sureguliavęs atvejus, kada yra atlyginama neturtinė žala. Pažymėtina, jog CK 6.267 straipsnio 1 dalis, nustatanti atsakomybę už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą, nenumato galimybės nukentėjusiajam asmeniui atlyginti neturtinę žalą, išskyrus, kaip jau buvo minėta, jei šių gyvūnų žala būtų padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog žala buvo padaryta ieškovės turtui, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė neturi materialinės subjektinės teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Apibendrinus visas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei kiti bylos duomenys nėra reikšmingi sprendžiant nagrinėjamos bylos ginčą, todėl teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, jog patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 61,49 procento, atmestų ieškinio reikalavimų dalis – 38,51 procento. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, ieškovei iš atsakovo priteistinos 416,90 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai yra žyminio mokesčio, sumokėto į valstybės biudžetą už nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, dalis (b. l. 4), atsakovui iš ieškovės priteistinos 1694,44 Lt išlaidos už advokato pagalbą (b. l. 28-29; CPK 98 straipsnis) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 85,14 Lt, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos 32,79 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo – 52,35 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 93, 96, 98, 177-178, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priteisti O. K. iš H. S. 13892,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13892,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011 m. gruodžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,90 Lt bylinėjimosi išlaidas;

kitose dalyse ieškinį atmesti.

Priteisti H. S. iš O. K. 1694,44 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš O. K. 32,79 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Priteisti iš H. S. 52,35 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.