Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams Z. Č. ir B. V., trečiajam asmeniui Z. J., valstybės institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės Z. Č. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nėra jo dukros S. V. biologinis tėvas ir nustatyti, kad jis yra vaiko biologinis tėvas. Nurodė , kad dukra S. V. gyvena su juo, jis ją materialiai išlaiko, ja rūpinasi. Prašo iš dukros motinos atsakovės Z. Č. priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Paaiškino, jog kurį laiką gyveno kartu su atsakove. Kartu su atsakove Z. Č. susilaukė šešių vaikų. Nuo 2013 metų kartu su atsakove negyvena. Vaikai gyveno su atsakove iki atsakovė buvo suimta, įtarus padariusi nusikalstamą veiką. Vaikams buvo nustatyta globa ir globėja paskirta jo motina Z. J.. Šiuo metu vaikai gyvena su juo. Kitiems vaikams yra nustatyta tėvystė. (duomenys neskelbtini) gimė dukra S., tėvystė nebuvo nustatyta. Atsakovai gyveno kartu ir S. V. tėvu buvo nurodytas atsakovas B. V.. Mano, jog vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Mano, kad jis yra vaiko tėvas, o ne atsakovas B. V.. Parengiamojo posėdžio metu sutiko su atsakovų prašymu, kad būtų paskirta DNR ekspertizė. Su ekspertizės išvadomis sutinka. Prašo pakeisti vaiko pavardę į J.. Dukra S. ir kiti vaikai gyvena su juo, jis jais rūpinasi. Nurodė, kad gyvena iš gaunamų pašalpų, dirba atsitiktinius darbus, padeda tėvai ir sesuo. Iš atsakovės prašo priteisti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės po 200 eurų kas mėnesį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5. Atsakovė Z. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su

7. Atsakovas B. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Gimimo įrašo duomenys patvirtina, kad nepilnametės S. V., gimusios

(duomenys neskelbtini), motina įrašyta atsakovė Z. Č., o tėvu- atsakovas B. V. (b.t.1,l.8).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalį pareikšti ieškinį

dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip tėvas, bet laikantis save vaiko tėvu. Pagal CK 3.147 straipsnio 1 dalį ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Ieškovas, siekdamas apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

12. Pagal CPK 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi byloje buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. 2020 m. liepos 8 d. ekspertizės akte Nr. ES59/2020(01) nurodyta, kad ieškovas S. J. yra vaiko S. V. biologinis tėvas, o atsakovas B. V. nėra vaiko S. V. biologinis tėvas. (b.t. l.123-127).

13. Atsakovai ekspertizės išvadų neginčijo. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad eksperto išvada, ieškovo paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti, kad ieškovas S. J. yra vaiko S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

14.Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

15. Kai vaiko gimimas yra įregistruotas, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

16. Ieškovas nori pakeisti vaiko pavardę ir suteikti J. pavardę. Atsakovė nori, kad dukrai būtų suteikta jos – Č. pavardė. Kaip nustatyta, ieškovas J. J. ir atsakovė Z. Č. susilaukė penkių vaikų, kuriems nustatyta tėvystė ir vaikų tėvas yra ieškovas S. J.. Keturiems vaikams yra suteikta ieškovo – vaikų tėvo pavardė. Atsižvelgiant į tai, S. V. nustačius tėvystę, pavardė keistina ir nustatytina pavardė – J..

17. Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai.

18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės kriterijai įstatyme nedetalizuoti, bet išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

19. Pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

20. Dukra Samanta gyvena su ieškovu. Ieškovas dirba atsitiktinius darbus, padeda tėvai ir sesuo, gyvena ūkiškai. Be dukters Samantos dar augina septynis nepilnamečius vaikus. Savo vardu registruoto turto neturi, gyvena nuomojamame name.

21. Atsakovė šiuo metu atlieka paskirtą bausmę Panevėžio pataisos namuose, auginą vaiką – dukrą Nataliją. Atsakovė nurodo, kad pajamų neturi. Dukros išlaikymui sutinka mokėti 15-20 eurų. Nėra surinkta duomenų, kad atsakovė kokia nors forma ar būdu būtų teikusi išlaikymą dukrai.

22. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės po 200 eurų kas mėnesį dukters išlaikymui. Ieškinyje nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 400 eurų, tai maistui, drabužiams, avalinei, higienos reikmenims, vaistams, vitaminams, lavinimo priemonėms. Konkrečių įrodymų šiai sumai pagrįsti nepateikė. Vaikui nustatytas vystymosi raidos sutrikimas, vidutinis neįgalumas ir pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena su ieškovu, įvertinus tai, kad dukra Samanta gauna išmokas, nemokamą maitinimą, iš atsakovės priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį periodinės išmokos po 100 eurų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str. ).

23. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 28 d. (CK 3.200 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

24. Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

25. Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

26. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalis, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų, šalys kartu negyvena. Nepilnametė šalių dukra Samanta pastoviai gyvena su ieškovu, o vaiko motina atsakovė Z. Č. atlieka paskirtą bausmę. Sprendžiant ginčus dėl vaikų teismai privalo išklausyti vaikus, sugebančius išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai bendravo su vaiku ir mergaitė nurodo, kad ieškovą vadina tėčiu, yra aprūpinta, jaučiasi mylima ir reikalinga, džiaugiasi, kad gali būti kartu su sesėmis ir broliu ir ji nori gyventi su tėčiu, jai nedraudžia bendrauti su mama (b.t.,1. l. 52).

27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnametei S. V., nustačius gyvenamąją vietą su ieškovu – tėvu S. J., bus sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyti su ieškovu.

28. Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad šalys susitars dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl bendravimo tvarka teismo nenustatytina.

II. Priešieškinys atmestinas.

29. Atsakovė Z. Č. pateikė priešieškinį ir prašo iš ieškovo S. J.

priteisti vaikų L. J., A. J., M. J., F. J. ir S. V. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. spalio 25 d. , po 100 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui, viso 6250 eurų. Atsakovė Z. Č. nurodė, kad ieškovas, būdamas vaikų tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdė.

30. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi nustatyti tam tikras aplinkybes, tai vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

31. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar teikiamas tik iš dalies, nepatenkinant vaiko visų būtinų poreikių.

32. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę (CPK 178 straipsnis ) šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

33. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas, išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, nurodė, kad ieškovas nuo 2016 metų spalio mėnesio neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pateikimo teisme, paskaičiavo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. spalio 25 d. ieškovas turi sumokėti 6250 eurų išlaikymo vaikams įsiskolinimą.

34. Ieškovas su reikalaujama suma nesutiko, ir nurodė, kad nors kartu su Z. Č. negyveno, tačiau vaikus dažnai lankė, nuveždavo jiems maisto, drabužių, pinigų, o atostogų metu vaikai gyveno su juo. Jam vaikus išlaikyti padėjo jo tėvai ir sesuo.

35. Posėdžio metu apklausti liudytojais M. J. ir Z. J. patvirtino, jog S. J. vaikais rūpinosi, nors kartu su Z. Č. negyveno. Taip pat ir jie padėjo S. J. rūpintis vaikais, duodami pinigų, maisto, drabužių, pinigų duodavo ir vaikų motinai. Dažnai vaikai būdavo pas juos. Vaikų motina sakydavo, kad jai nieko nereikia, pati paskambindavo, kad paimti vaikus. Kada Z. Č. buvo sulaikyta už padarytą nusikaltimą, močiutė - Z. J. buvo paskirta vaikų globėja.

36. Ieškovo S. J. parodymus patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada. Išvadoje nurodyta, kad teikiant išvadą pagal atsakovės Z. Č. pateiktą priešieškinį, buvo apklausti vaikai, kurie patvirtino, kad nors jie gyveno su motina, tačiau tėvas juos dažnai lankydavo, atveždavo lauktuvių, drabužių, maisto, atostogų metu ir vasarą gyvendavo su tėvu (b.t.2. l.2-31).

37. Atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, kada atliko arešto bausmę. Pagal esamus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, ieškovas arešto bausmę atliko nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. (b.t.2, l.63)

38. Tai rodo, kad šalys sprendė vaiko poreikių tenkinimo klausimus. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas mažai rūpinosi vaikais, kad ieškovas ginčo laikotarpiu vaikų išlaikymui neskyrė lėšų tiek, kiek prašė priteisti paduodama priešieškinį, nepagrindžia atsakovės teiginių, jog ieškovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo ginčo laikotarpiu. Akivaizdu, kad, nebuvus tarp šalių ginčo dėl vaikų išlaikymo, ieškovas negalėjo numatyti būsimo ginčo dėl ir rinkti įrodymus apie teiktą išlaikymą. Teismo nuomone, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas ginčo laikotarpiu vaikams išlaikymą teikė.

39. Atsakovė Z. Č. pateikdama priešieškinį, nepateikė įrodymų, kad ieškovo S. J. teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas, kokių lėšų reikėjo vaikų išlaikymui. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė nebuvo rūpestinga, nes jeigu ieškovo teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas, nesikreipė, kad būtų priteistas išlaikymas vaikams. Be to, atsakovė pateikdama priešieškinį prašo, kad būtų priteistas išlaikymo vaikams įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki 2018 m. spalio 25 d . Iš byloje esamos rašytinės medžiagos matyti, kad pati ieškovė vaikais nesirūpino nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., nes, įtarus, kad buvo padaryta nusikalstama veika, buvo sulaikyta ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuris buvo pratęstas iki 2019m. sausio 17d. (b.t.2, l.66-70).

40. Esant nurodytoms aplinkybėms priešieškinio reikalavimas netenkintinas ir iš ieškovo nepriteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas.

41. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

42. Ieškovui S. J. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-1739-15028 ir 2020 m. spalio 9 d. sprendimą Nr.(8.4)TP-20-T-2731-11366 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 985,20 eurų (b.t.1, l.144). Todėl ieškovas buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Atsakovei Z. Č. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-672-3671 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Teisinės pagalbos išlaidų suma yra 418,32 eurai (b.t.2, l.93). Įvertinus tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės Z. Č. į valstybės pajamas neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis.). Iš atsakovo B. V. į valstybės biudžetą išieškotina 492,60 eurai (985,20eurų :2=492,60 eurai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 100 eurų žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį teismui, ir 10,78 eurų (21,56:2=10,78) teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti S. V., a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 2007 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje ( 2018-07-11 reg. Nr.G-18-01000-7001) , įrašą „tėvas B. V., a. k (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad S. J., a.k (duomenys neskelbtini) yra Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko – S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas .

Įregistruojant tėvystę S. V. pakeisti pavardę į „J.“.

Nustatyti nepilnametės S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu S. J..

Nustatyti, kad Z. Č. bendravimo su nepilnamete dukra S. V. tvarka nustatoma šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovės Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos tėvo S. J., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 100 (vieną šimtą) eurų , nuo 2020 m. sausio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą S. V., uzufrukto teise valdo ir tvarko tėvas S. J..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Iš atsakovės Z. Č. bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą nepriteisti.

Išieškoti iš atsakovo B. V. į valstybės biudžetą 492,60 eurus (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 60 ct) už antrinę teisinę pagalbą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630); 100(vieną šimtą) eurų žyminio mokesčio ir 10,78 eurų (dešimt eurų 78ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.