- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2-902/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00267-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. J., uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-578-460/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ (teisių ir pareigų perėmėjęs „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje) dėl lėšų išieškojimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. P. (A. P.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas ieškovui iš atsakovų R. J. ir UAB „BTA draudimas“ solidariai priteisti 90 000 Lt; iš atsakovo R. J. 64 800 Lt; iš atsakovų R. J. ir UAB „BTA draudimas“ 5 proc. procesinių palūkanų nuo kiekvienam tenkančios priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimą kildino iš 2007 m. kovo 14 d. RAB SIA „Reni Optimum“ su advokatu R. J. pasirašytos atstovavimo sutarties Nr. 03-14/07 su vėlesniais priedais, kurių pagrindu atsakovas R. J. atstovavo SIA „Reni Optimum“ Kaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-722-538/2008 ir gavo lėšas iš antstolio A. S. kontoros, tačiau neperdavė jų ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. protokoline nutartimi ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu.
Ieškovas 2012 m. birželio 20 d. teismo posėdyje dalyvavo, tačiau į 2012 m. lapkričio 13 d. teismo posėdį neatvyko (117–119, 145-148 b. l.). Apie paskirtą teismo posėdį ieškovo atstovas buvo tinkamai informuotas 2012 m. spalio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi, pripažinęs, kad ieškovas neatvyko be svarbių priežasčių, ieškovui skyrė 500 Lt baudą.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskirtą baudą. Ieškovo teigimu, jis tikėjosi, jog teismo posėdyje bus sprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai, dėl kurių asmeninis ieškovo dalyvavimas nėra būtinas. Be to, kelionė iš Latvijos Respublikos (Liepojos) reikalauja didelių lėšų ir laiko sąnaudų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo A. K. prašymo dėl teismo paskirtos 500 Lt baudos panaikinimo, netenkino. Teismas konstatavo, kad CPK nuostatos nesuteikia ieškovui galimybės interpretuoti būsimame teismo posėdyje vyksiančių procesinių veiksmų bei vertinti savo dalyvavimo būtinumą ir jo svarbą. Teismas ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, todėl ieškovas, negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, turėjo pareigą pateikti teismui apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, tačiau nepateikė. Didelių piniginių ir laiko sąnaudų taip pat nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad ieškovui, kertančiam Lietuvos – Latvijos Respublikos sieną, nereikėtų atlikti asmens identifikavimo procedūrų, o kelionės atstumas nuo Liepojos iki Klaipėdos sudaro tik apie 90 km. Todėl laikė, kad ieškovo nurodytos nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys yra nesvarbios.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Ieškovas byloje reiškė patikslintą ieškinį ir teismas tokiu atveju atsakovui turėjo nustatyti terminą pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Dėl šios priežasties ieškovas laikė, kad teismo posėdyje, kuriame pripažintas jo dalyvavimas būtinas, bus sprendžiami tik procesiniai klausimai ir tokiu atveju ieškovo atstovo dalyvavimas bus pakankamas. Apelianto nuomone, dėl atvykimo į 15 minučių teismo posėdį, kuriame būtų sprendžiami tik procesiniai klausimai, ieškovas patirtų didelių laiko ir lėšų kurui bei transporto amortizacijai, sąnaudų.
2. Ieškovą teismo posėdyje atstovavo advokatas, todėl negalima laikyti, jog ieškovas visiškai nesirūpino procesu ar jį vilkino. Be to, byla nagrinėjama pagal ieškovo ieškinį, todėl ieškovas neturi suinteresuotumo vilkinti procesą.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovas užvilkino posėdį, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl galimybės nagrinėti bylą iš esmės tuo atveju, jeigu ieškovas būtų į jį atvykęs. Pažymi, kad teismas nenurodo aplinkybės, kad bylos nagrinėjimas atidėtas dėl patikslinto ieškinio pateikimo, o ne dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje spręstinas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas panaikinti ieškovui paskirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį CPK 246 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 246 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki vieno tūkstančio litų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.
CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2010 m. vasario 4 d. įgaliojime, kurio pagrindu ieškovas įpareigojo trečiąjį asmenį paimti iš R. J. lėšas, esančio ieškovo parašo. Ieškovo teigimu, minėtame įgaliojime jo parašas yra suklastotas. Siekiant nustatyti faktines bylos aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. protokoline nutartimi pripažino ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (112-115 b. l.), nors parengiamajame posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas advokatas A. M.. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis Liepojoje, Latvijos Respublikoje ir į sekantį 2012 m. birželio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį atvyko (117-19 b. l.). Siekiant nustatyti parašo tikrumą minėtame įgaliojime, kuris turi esminę reikšmę ieškinio reikalavimų pagrįstumui, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, skyrė ieškovo rašysenos ekspertizę (120 b. l.), o 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi skyrė pakartotinę ekspertizę (122- b. l.). Teismas, gavęs Lietuvos ekspertizės centro išvadas, 2012 m. spalio 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir skyrė teismo posėdį 2012 m. lapkričio 13 d. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, 2012 m. lapkričio 13 d. ieškovo atstovas teismui prieš teismo posėdį pateikė patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė spręsti jo priėmimo klausimą. Teismas 2012 m. lapkričio 13 d. protokoline nutartimi priėmė patikslintą ieškinį, atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovus per 14 d. pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį. Taigi, bylos duomenys liudija, kad bylos nagrinėjimas atidėtas dėl ieškovo pateikto patikslinto ieškinio. Šią teisę ieškovui numato CPK 42 straipsnio 1 dalis, o CPK 225 straipsnyje reglamentuoti teismo veiksmai priėmus ieškinį (patikslintą ieškinį) – nustatyti terminą atsiliepimui pateikti. Todėl darytina išvada, kad ieškovo neatvykimas į teismo posėdį nesukėlė neigiamų procesinių padarinių ir nepažeidė civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principų. Skirdamas baudą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 246 straipsnio 3 dalimi, kuria remiantis bauda gali būti skiriama tuomet, kai būtent dėl šalies neatvykimo į posėdį atidedamas bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo atidėjimo priežastimi buvo ne ieškovo neatvykimas į teismo posėdį, bet, minėta, patikslinto ieškinio pateikimas ir su tuo susijęs būtinumas atlikti papildomus procesinius veiksmus. Taigi, šiuo atveju skirti baudą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar bylos vilkinimo, teismo vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK nuostatos nesuteikia ieškovui galimybės interpretuoti būsimame teismo posėdyje vyksiančių procesinių veiksmų bei vertinti savo dalyvavimo būtinumą ir jo svarbą, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, buvo galima numatyti teismo procesinį sprendimą dėl tolesnės bylos eigos. Be to, ieškovas teismo posėdyje buvo atstovaujamas advokato, todėl negalima laikyti, jog visiškai nesirūpino procesu. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje; tarp Liepojos ir Klaipėdos yra apie 100 km atstumas, taigi ir šiam atstumui įveikti būtinos lėšų ir laiko sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susiklosčius tokioms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė 500 Lt baudą, o skundžiama nutartimi paliko ją galioti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovui Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskirta 500 Lt bauda naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti ieškovui A. K. (A. K.) Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskirtą 500 Lt baudą.