Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir K. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos J. P. ir K. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 3-5), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas I. S., miręs 2015-09-10, po savo sutuoktinės G. S., mirusios 2013-06-26, mirties, priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad 2013-06-26 mirė pareiškėjų tėvo I. S. sutuoktinė G. S.. Paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta buvo Vilniaus r., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini). Testamento G. S. nebuvo surašiusi. Kadangi ji vaikų neturėjo, po jos mirties liko tik vienas įstatyminis įpėdinis – pareiškėjų tėvas I. S.. Kitų įstatyminių įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Pareiškėjos nurodė, kad palikėjai jos mirties dieną priklausė ½ dalis santuokoje įgyto (pastatyto) jos sutuoktinio I. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto, t.y. ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi prie namo esančių ūkinių pastatų, esančių adresu Vilniaus r., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0.4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., Buivydžių sen., Naujakiemio k., ir ½ dalis 0.7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini). Nors per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau palikėjos sutuoktinis I. S. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjų tėvas I. S. po sutuoktinės G. S. mirties liko gyventi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Vilniaus r., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su savo sutuoktine gyveno iki pat jos mirties, juo rūpinosi kaip savo turtu, šildė, tvarkė. Minėtuose namuose po G. S. mirties liko jos asmeniniai daiktai – santuokoje įgyta buitinė technika: televizorius, šaldytuvas, skalbyklė, jos nuotraukos ir kt., kuriuos pareiškėjų tėvas po sutuoktinės mirties prižiūrėjo, jais naudojosi, valdė. Taip pat prižiūrėjo, šėrė ir rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu kartu išaugintu šunimi. Pareiškėjų tėvas mokėjo mokesčius už paslaugas, teikiamas jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name – už elektrą, vandenį, šiukšles. Be to, pareiškėjų tėvas po sutuoktinės mirties nuolat prižiūrėjo ir dirbo bendrą žemę, sodino daržus, šienavo namų valdvos sklypą. Pareiškėjų tėvas I. S. mirė 2015-06-10; po jo mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjos. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime (b. l. 39-40) nurodė, kad VMI prie FM iki 2015-03-20 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nepradėta; prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime (b. l. 46-48) nurodė, kad jis, kaip institucija nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus ir akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos G. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo parenkinimui. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra G. S. mirties diena, t. y. 2013-06-26 (CK 5.3 str.). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos.

Pareiškėjos teigia, kad jų tėvas I. S., miręs 2015-09-10, po savo sutuoktinės G. S. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi prie namo esančių ūkinių pastatų, esančių adresu Vilniaus r., Buivydžių sen., Naujakiemio k., ½ dalį 0.4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., Buivydžių sen., Naujakiemio k., ir ½ dalį 0.7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju aktualus yra pirmas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Byloje nustatyta, kad I. S. ir G. S. susituokė 1983-12-10 (b. l. 15, 16). Pareiškėjos J. P. (ikisantuokinė pavardė – S.), gim. 1966-11-02, ir K. T. (ikisantuokinė pavardė – S.), gim. 1986-02-06, yra I. S. dukros (b. l. 7-8, 9-10, 17-18, 19, 20-21, 22-23); G. S. vaikų neturėjo (b. l. 11-12). Pareiškėjų tėvas – I. S. mirė 2015-09-11 (b. l. 14); G. S. mirė 2013-06-27 (b. l. 13). Tiek palikėjos G. S., tiek pareiškėjų tėvo I. S. gyvenamojo vieta jų mirties dieną buvo deklaruota Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., Naujakiemio k. (b. l. 9-10, 11-12, 34).

VĮ Registrų centro duomenimis, palikėjai G. S. ir pareiškėjų tėvui I. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1848-4456, esantis Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., Naujakiemio k.; žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2045-0306, esantis Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25, 26-28); taip pat pareiškėjų tėvui I. S. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., Naujakiemio k., įregistruoti 2001-07-12, t. y. santuokos su G. S. metu (b. l. 26-28), kurie tiek pagal LR Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 21 straipsnio 1 dalį, tiek pagal LR Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Palikėja G. S. ir pareiškėjų tėvas I. S. iki mirties gyveno gyvenamajame name adresu Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų G. S. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo, atsisakymo faktų (b. l. 31). Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės S. V. 2015-12-17 liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po G. S., mirusios 2013-06-26, mirties notarų biure iki 2015-12-17 nėra užvesta (b. l. 30); palikėjos įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl palikimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjos palikimą po tėvo I. S., mirusio 2015-09-10, mirties jau yra priėmę (b. l. 32). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės S. V. 2015-12-17 liudijimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos K. T. ir J. P. priėmė palikimą po tėvo I. S., mirusio 2015-09-10, mirties (b. l. 29).

Pareiškėjų pateiktas mokesčių mokėjimą įrodantis dokumentas patvirtina, kad pareiškėjų tėvas I. S. po savo sutuoktinės G. S., mirusios 2013-06-26, mirties toliau gyveno minėtame gyvenamajame name, kadangi mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją – mokėjimas atliktas iškart po sutuoktinės mirties (už elektros energiją apmokėta 2013-07-02) (b. l. 35). Be to, kaip minėta, palikėjos sutuoktinio I. S. gyvenamoji vieta nuo 1992-05-16 registruota minėtame name, adresu Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Ką patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnijos 2016-01-05 pažyma, kurioje pažymėta, kad I. S. iki mirties (mirė 2015-09-10) gyveno Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini); kartu gyveno su žmona G. S. iki jos mirties (mirė 2013-06-26) (b. l. 34). Suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui (b. l. 39-40, 46-48).

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad I. S., miręs 2015-09-10, per tris mėnesius po sutuoktinės G. S., mirusios 2013-06-26, mirties, pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

Kadangi pareiškėjos negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjų tėvas I. S., miręs 2015-09-10, priėmė savo sutuoktinės G. S. palikimą po jos mirties (2013-06-26) pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2015-09-10, po savo sutuoktinės G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-06-26, mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.