Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jazbutienės ir Eduardo Maškevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-22 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta 1 (vieno) mėnesio dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 23 (dvidešimt trijų) parų arešto bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio šios bausmės atlikimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis iki 2025-03-04, apie 11.35 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai prie savęs kelnių kišenėje laikė 3 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - klonazepamo, kurio masė yra 0,006 g, kol (duomenys neskelbtini), esančio namo laiptinėje dalinės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir jam paskirtą 23 parų arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus arba atidėti bausmės atlikimą, nes nusižengimai susiję su psichotropinių medžiagų ir narkotikų vartojimu. Pripažįsta, jog yra narkomanas, o narkomanija yra liga, kurią būtina gydyti. Nurodo, jog susitarė su reabilitacijos centru, kad nustoja vartoti metadoną ir nuo kitos savaitės išvyksta gydytis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme – 23 parų arešto bausme, prašoma skirti viešuosius darbus arba atidėti bausmės atlikimą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad A. J. ne kartą teistas, neatlikęs 2024-11-22 nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, anksčiau ne kartą teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bei arešto bausmėmis, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, todėl yra pagrindas teigti, kad jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam A. J. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus ne pačią griežčiausią, bet su laisvės suvaržymu susijusią – arešto bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo veikoje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Todėl jam pagrįstai paskirtas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos arešto bausmės dydis, artimas sankcijos vidurkiui, t. y. 30 parų arešto, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas dar trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, nėra per griežta ar paskirta nepagrįstai.

10. Apeliantas skunde nurodo, jog yra narkomanas ir vartoja metadoną bei yra susitaręs išvykti į reabilitacijos centrą gydytis, todėl paskirta arešto bausmė atims galimybę jam gydytis nuo šios priklausomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, žinodamas, jog jam pačiam būtina gydytis nuo priklausomybės narkotikams, privalėjo apie tai mąstyti prieš darydamas šią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą subendrintą ir galutinę 23 parų arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.