- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- eI2-3249-426/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09062-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Z. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Z. (Z. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180058 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki dabar dirba uždaroje akcinėje bendrovėje „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė arba HQDS). Nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. turėjo nacionalinę vizą, o nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. spalio 17 d. – Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas).
Pareiškėjas aiškina, kad Departamentui 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą pakeisti Leidimą. Atsakovas 2023 m. spalio 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti (pakeisti) Leidimą. Pareiškėjo manymu, Departamentas viršijo savo kompetenciją, Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, todėl turėtų būti panaikintas.
Skunde aiškina, kad nuo Bendrovės, kurioje jis dirba, įsteigimo, vykdoma veikla nepakito, taip pat nepakito ir Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Pareiškėjas nurodo, kad esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, atsakovas išdavė Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl vertina, kad staiga pakitusi Migracijos departamento pozicija, kuri Sprendime niekaip nepaaiškinama, nesuderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek pirmą kartą išduodant Leidimą, tiek ir dabar Kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas taip pat nepakito. Esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui, valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino HQDS veiklos modelio teisėtumą bei išdavė Leidimą.
Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, taikant teisės aktų reikalavimus ir sprendžiant, ar yra įstatyme numatyti pagrindai atsisakyti išduoti (pakeisti) Leidimą, bet dėl per Departamentą įgyvendinamų verslo grupių interesų, atsakovu pasinaudojant kaip priemone patenkinti savo komercinius interesus. Nurodo, kad jam Leidimas – tai būdas turėti pragyvenimo šaltinį, užtikrinantį jo ir šeimos orų pragyvenimo lygį.
Skunde aiškina, kad atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl pasikeitė jo pozicija dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo nuo to laiko, kai buvo įsteigta Bendrovė arba kai jam buvo išduotas pirmasis Leidimas. Mano, kad toks Departamento elgesys nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) įtvirtintais viešojo administravimo principais bei teisinio tikrumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių principais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas mano, kad spręsdamas, ar Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, Departamentas viršijo savo kompetenciją, kaip ir nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, todėl prašo skundą tenkinti ir panaikinti ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
Atsiliepime nurodo, jog
Registrų centro duomenys patvirtina, jog vienintelė HQDS deklaruojama veiklos rūšis – krovininis kelių transportas. Bendrovė tarpininkavimo rašte yra nurodžiusi, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią ketina įdarbinti pareiškėją, – krovininis kelių transportas. Bendrovei išduota EBKR licencija suteikia teisę vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), – didesnė kaip 3,5 tonos ir 1 EBKR licencijos kopija. Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 – krovininės (Mercedes B. S. (N1) ir Mercedes B. A. (N2)).
Atsiliepime atsakovas paaiškina, kad patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus. Buvo nustatyta, kad 2023 m. spalio 3 d. dirbo 377 darbuotojai, t. y. HQDS įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, todėl, atsakovo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos.
Atsiliepime nurodo, kad 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei siuntė raštą išsiimti licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei, tačiau Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų licencijos kopijų neišsiėmė.
Atsakovas nesutinka su skundo argumentu, kad priimtas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, nes, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, užsieniečiui išduoti ar pakeisti Leidimą atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, nustatytų Leidimui gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Migracijos departamentas nurodo, kad vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti Leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Atsiliepime atsakovas paaiškina, jog tam, kad būtų išduotas ar pakeistas Leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje. Atsakovas paaiškina, kad pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.
Atsiliepime Migracijos departamentas nurodo, kad Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Šią veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečiui Leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant šią licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas jos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti aptariamą licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Bendrovė Migracijos departamentui pateikė su įvairiomis įmonėmis sudarytas vairavimo paslaugų sutartis, šių sutarčių priedus bei pažymas apie suteiktų vairavimo paslaugų skaičių kaip veiklą pagrindžiančius dokumentus. Visos sutartys yra analogiškos, sudarytos ne dėl krovinių vežimo, o dėl vairavimo paslaugų teikimo. Atsakovo įsitikinimu, Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos pagal pasirinktą veiklos modelį, įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis Leidimo išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.
Atsakovas atsiliepime akcentuoja, kad yra pripažinęs, jog Bendrovės veikla yra teisėta, kad vertino ne veiklos teisėtumą, o tai, ar ji atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl Leidimų laikinai gyventi joje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.
Atsakovas nesutinka su skundo argumentu, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja 2018 m. tarp Bendrovės, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytų taikos sutarčių nuostatoms. Atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsakovas paaiškina, kad po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, o taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir Leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis.
Atsakovo vertinimu, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, jog norintis įdarbinti pareiškėją trečiasis suinteresuotas asmuo neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus. Migracijos departamentas mano, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.
Atsiliepime pažymi, kad ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl mano, kad pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimuose neapsiribojo vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktines aplinkybes aptarė pakankamai aiškiai, nustatė ne pavienes aplinkybes, o juridinių faktų visetą, jas susiejo su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HQDS“ palaiko pareiškėjo argumentus ir prašo skundą tenkinti dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atsiliepime nurodo, kad UAB „IPUKIS“ (IPUKIS) – daugiau nei 30 m. (nuo1991m.) sėkmingai veikianti Lietuvos transporto paslaugų įmonė, reguliariai organizuojanti automobilių gabenimą Europos Sąjungos šalyse. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis – naujų ir naudotų automobilių pervežimas tarptautiniais maršrutais Europoje (Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir kt.). IPUKIS šiai dienai įdarbinusi 113 darbuotojų, o įmonės apyvarta siekia daugiau nei 30 mln. Eur. Nurodo, kad 2017 m. buvo įkurta HQDS, kuri šiai dienai – viena didžiausių Marijampolės regiono įmonių ir darbdavių. Įkūrus šią įmonę į ją perkelti (sudarytos naujos darbo sutartys) buvę IPUKIS darbuotojai. Paaiškina, kad kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. HQDS – įmonė, kurioje įdarbinti vairuotojai ir teikiamos vairavimo paslaugos grupės įmonėms, įdarbinti 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai (vienas iš jų – ir pareiškėjas).
Atsiliepime nurodo, kad 2018 m. tarp atsakovo, Bendrovės ir jos darbuotojų kilo eilė administracinių ginčų, nes Departamentas atsisakė išduoti Bendrovės darbuotojams Leidimus laikinai gyventi Lietuvoje neva dėl to, kad jos veikla galimai yra fiktyvi, nes neturi pakankamai EBKR licencijų. Šalys 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė taikos sutartis, kurios buvo patvirtintos atitinkamose administracinėse bylose. Po to Migracijos departamentas sėkmingai išduodavo HQDS darbuotojams, įskaitant ir pareiškėją, Leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Nurodo, kad nuo pat veiklos pradžios, Bendrovės veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko pareiškėjo argumentus ir prašo skundą tenkinti. Akcentuoja, kad vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o Departamentui žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms.
Aiškina, kad Migracijos departamentui pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, jog vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą, HQDS įdarbintų užsieniečių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, duomenis apie tai, kokiai įmonei kiekvienas užsienietis teikė vairavimo paslaugas (buhalterines pažymas apie suteiktų valandų skaičių), duomenis apie paslaugų teikimo vietą; duomenis apie paslaugų valandų skaičių. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad HQDS veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių reguliavimą. Mano, kad Departamentas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje, teikiančioje vairavimo paslaugas, negali būti laikomas turinčiu profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, nes vairavimo paslaugos teikimas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių nepatenka į krovininį kelių transportą. Akcentuoja, kad vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą Leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, 2017–2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir Departamentas, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams). Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas iki šiol nesugeba paaiškinti, kodėl iki 2023 m. išduodavo (pakeisdavo) leidimus Laikinai gyventi Bendrovės darbuotojams UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu. Mano, kad tokia nesąžininga pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens interesus pažeidžianti pozicija negali būti suderinama nei su pareiškėjo teisėtais lūkesčiais, nei su teisinės valstybės principu, nei su Departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga pagrįsti savo priimamus sprendimus, todėl teismo prašo tenkinti skundą bei priteisti trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisme 2024 m. sausio 5 d. gautuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į Migracijos departamento 2024 m. sausio 4 d. Teismui pateiktus papildomus paaiškinimus kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos raštu, kuris neva patvirtina atsakovo poziciją byloje. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai tik patvirtina, jog Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, juo nebuvo individualiai vertintos faktinės aplinkybės. Aiškina, kad Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymas Migracijos departamentui nieko nepatvirtina. Pareiškėjas dirbo ir dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju tik Bendrovėje, kuri ir pateikė tarpininkavimo raštą, sudarė darbo sutartį su pareiškėju ir atitiko kitas sąlygas, numatytas UTPĮ. Jokios aplinkybės nuo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens dokumentų pateikimo Migracijos departamentui nepasikeitė. Pareiškėjas galėjo būti įdarbintas Bendrovėje krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 5 straipsnio 1 dalis b punktą ir 2 dalį, kuri numato, kad tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo liudijimas išduodamas ir tarptautinio krovinių vežimo veikla gali būti vykdoma vairavimo paslaugos forma. Nurodo, kad Kelių transporto kodekso 14 straipsnis nustato baigtinį sąrašą institucijų spręsti dėl tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo tvarkos. Bendrovė mano, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiojo suinteresuoto asmens veikla yra teisėta, o jos modelis buvo vertintas visų kompetentingų institucijų (įskaitant Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, į kurią buvo kreiptasi, Vidaus reikalų ministerijos, kuri išdavė leidimą perrašyti darbuotojus). Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi jokių galiojančių nuobaudų. Jei Bendrovė ar jos užsakovai pažeistų tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo sąlygas, automatiškai būtų sustabdyti tarptautinių krovinių vežimai, pritaikytos sankcijos ir t. t.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 23S180058, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. pateikė prašymą pakeisti Leidimą tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Tarpininkavimo rašte darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti Nr. 20230622-114926 Bendrovė nurodė, kad pareiškėjas ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).
2023 m. spalio 9 d. priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti Leidimą, nes jis neatitinka sąlygų, nustatytų šiam Leidimui gauti UTPĮ nustatytu pagrindu. Nurodyta, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją, nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka Leidimo išdavimo sąlygų. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Ši profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, todėl jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. Nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. spalio 17 d. turėjo Leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki dabar dirba Lietuvoje. Atsakovas nenustatė, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis – krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230622-115178 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią ketina įdarbinti pareiškėją, – krovininis kelių transportas.
Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 1 EBKR licencijos kopija. Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių 2 – krovininės transporto priemonės (Mercedes B. S. (N1) ir Mercedes B. A. (N2))3. Bendrovei atsakovas 2023 m. balandžio 11 d. išsiuntė raštą Nr. 10K-4077, kuriuo informavo apie Transporto kodekse nustatytas sąlygas vežėjams, užsiimantiems tarptautinių krovinių pervežimu, šios veiklos licencijavimą bei licencijos kopijų gavimą ir suteiktas laikotarpis iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Trečiasis suinteresuotas asmuo iki šiol naujų EBKR licencijos kopijų neišsiėmė. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovėje 2023 m. spalio 4 d. dirbo 377 darbuotojai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, kreipiasi į teismą. Pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, viršijo savo kompetenciją, be to, Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Aiškina, jog Departamentas klaidingai įvertino, kad jis neatitiko sąlygų Leidimo išdavimui, Sprendimo tinkamai nemotyvavo. Pareiškėjas akcentuoja, jog Bendrovės veikla yra teisėta, tai yra pripažinęs pats Departamentas ir kitos kompetentingos institucijos.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas Leidimas ir kad iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.
Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti Leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Leidimui gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar Leidimas 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Toks reikalavimas netaikomas užsieniečiams, kuriems Leidimas išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Atlikęs išsamią minėtų teisės aktų analizę, teismas daro išvadą, kad nurodytas teisinis reglamentavimas, vertinant jį sistemiškai, patvirtina, jog užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, jog Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.
Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas remiantis atsakovo įvertinta informacija apie Bendrovę, kurioje dirbo 377 darbuotojai, kad turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją, neįvykdė Migracijos departamento siūlymo išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai jos pervežimams naudojamai transporto priemonei.
Pažymėtina, nors Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o dirba 377 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui), tačiau, teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis išdėstytu, galima daryti išvadą, kad atsakovas, Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino, ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes, su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka, ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Nors ginčijamame Sprendime nurodyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo informavo atsakovą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas, taip pat informavo, kad pareiškėjas ginčo aktualiu laikotarpiu teikė vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“, tačiau šiuo atveju Sprendime neįvertinta, kurioje bendrovėje jis buvo įdarbintas, kieno naudai konkrečiai (Bendrovei ar UAB „IPUKIS“) pareiškėjas dirbo, kam jis buvo pavaldus bei kieno nurodymus turėjo vykdyti. Šiuo aspektu paminėtina, jog į bylą pateiktas 2023 m. sausio–gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei buhalterinės pažymos patvirtina, kad pareiškėjas būtent Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių. Tai patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Teismo įsitikinimu, atsakovas, neįvertinęs šių aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
Įstatymo 26 straipsnyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos, 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nuodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, nustatytų Leidimui gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).
Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad siekiant priimti Sprendimą UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 26 straipsnyje ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų Įstatymo 26 straipsnyje ar 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai, kad trečasis suinteresuotas asmuo neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepatenka į UTPĮ 26 straipsnio, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, todėl šis Sprendimo priėmimo pagrindas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Migracijos departamentas neįvardijo, kokios sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 26 straipsnyje, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatitiko pareiškėjas. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą, ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte. Departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu darbuotojai, tame tarpe pareiškėjas, teikė vairavimo paslaugas (2023 m. sausio–gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir buhalterinės pažymos).
Vertinant Sprendimo argumentus, jog Bendrovė, turinti 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o joje dirba 377 darbuotojai, pažymėtina, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Teisėjų kolegija daro išvada, jog valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinus minėtas nuostatas konstatuotina, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, peržengė kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas konstatuoja, kad nors jame nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir Įstatymo 35, 44 straipsniai, kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos aspektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įdarbinimu, neįvertintos ir neaptartos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) – įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Esamojoje situacijoje pripažintina, kad atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėjo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pridėjo Mokėjimo nurodymą Nr. 1023145354196, patvirtinantį, jog teikdamas skundą teismui, 2023 m. spalio 23 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios išlaidos pagrįstos, todėl tenkintinos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė UAB „HQDS“, šioms abiem proceso šalims atstovauja ir procesinius dokumentus parengė tas pats advokatas. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. Z. (Z. Z.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180058.
Priteisti pareiškėjui Z. Z. (Z. Z.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HQDS” prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.