Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., jos atstovei, advokatei Danguolei Kemežytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2017 m. rugsėjo 6 d., apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį M. B. C220d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, manevruodama buvo neatidi ir kliudė stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, nepranešė policijai apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 2017 m. rugsėjo 7 d., 8.00 val. pagal pačios ir liudytojo parodymus, vairavo automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas. Tokiais veiksmais J. R. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad alkotesteris nustato kiek žmogaus iškvėptame ore iš burnos ir plaučių yra alkoholio (spirito) promilių. J. R. panaudotos medžiagos: širdies lašai bei burnos gaiviklis mažiau nei 5 minutės prieš jos tikrinimą alkotesteriu, galėjo suklaidinti jo parodymus. Pagal alkotesterio instrukciją, mėginys gali būti imamas praėjus 15 ar daugiau minučių. Per šį laikotarpį pareigūnas gali stebėti asmenį. Praėjus nurodytam laikui nuo minėtų medžiagų panaudojimo, alkoholio išvėptame ore nelieka. Panaudojus aerozolinį burnos gaiviklį bei iš karto pučiant į alkotesterį, gali rodyti 5-6 promiles. Aerozolinis burnos gaiviklis, gali rodyti klaidingus parodymus ilgesnį laiką nei 15 minučių. Burnos skalavimo skystis, jį panaudojus, išspjaunamas kartu su didesniu seilių kiekiu, tokiu būdu pašalinama dalis alkoholio esanti šiame skystyje. Aerozolinis burnos gaiviklis eliminuojasi ilgesnį laiką, kadangi jo papurškus į burną, jis įsigeria į burnos gleivinę, tai yra nepašalinamas išspjaunant, todėl alkoholis išlieka ilgesnį laiką žmogaus išpučiamame ore. Pagal J. R. aiškinimą ji iš vakaro, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val. išgėrė 2 taures, tai yra 400 ml. vyno, kuriame12 procentų alkoholio. Alkotesteriu ji buvo tikrinama ryte- 8.45 val. Atitinkamai J. R. kūno svoris yra 64 kg., todėl kūno skysčiai sudaro 38,4 kg, tai yra 60 procentų moters kūno masės. J. R. patikrinus tuoj pat po vyno gėrimo, alkotesteris rodytų 0,6 – 1,25 promiles. Įvertinus alkoholio eliminavimąsi iš žmogaus kūno per kraujotaką, skysčius ir kvėpavimą, nustatytus mokslinėje bei praktinėje veikloje, tai yra 0,10 – 0,35 promilės per valandą, taip pat tai, kad J. R. vyną pradėjo vartoti nuo 22 val., ryte alkotesteris neturėtų rodyti alkoholio jos kraujyje. Dėl nurodytų požymių: kvapas, nerišli kalba, sutrikusi koordinacija, ekspertas paaiškino, kad alkoholis- tai yra spiritas, pats savaime yra bekvapis. Kvapas iš burnos, tai papildomų medžiagų aromatas. Nerišli kalba gali būti dėl įvairių priežasčių, Kaip pavyzdžiui dėl streso, žmonėms, pamačius policiją, gali atsirasti nerišli kalba. Žmogaus judesių koordinacija gali būti sutrikusi dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

Liudytojas R. V., Kauno AVPK kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas, paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ryte dėl nagrinėjamo įvykio, jam buvo pateikta eismo įvykio schema, tarnybinis pranešimas, buvo atvykę abu eismo įvykio dalyviai, jie parašė paaiškinimus. Apie tai, kad J. R. būtų vairavusi neblaivi tą pačią dieną, duomenų nebuvo todėl jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 str. 8 d., tačiau apie tai sužinojęs suinteresuotas asmuo, G. Z. nesutiko, jis kreipėsi į valdybos vadovybę ir jam buvo nurodyta surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal G. Z. pasakojimą. Jis pats buvo nuvykęs apžiūrėti apgadinto automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulą jis bandė valyti šlapi popieriumi, kad galėtų užfiksuoti apgadinimus. Pagal nustatytus įbrėžimus, J. R. nakties metu apžiūrėdama šį automobilį, sugadinimų galėjo nepastebėti.

Liudytojas K. M., Kauno AVPK patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis paaiškino, kad atvykę su V. G. nurodytu adresu, žinodami įvykyje dalyvavusių automobilių valstybinius numerius, pastebėjo automobilio „Škoda“ sugadinimus. Mersedeso automobilio vairuotoją rado namuose. Alkotesteriu tikrino J. R. praėjus kuriam laikui. Tikrinimą atliko kieme, prie automobilio. Prašė kad atsineštų dokumentus. Į J. R. butą buvo nuėję kartu su V. G.. Kolega braižė schemą per tą laiką iki ji buvo tikrinama. J. R. akys buvo raudonos, jautėsi alkoholio kvapas. G. Z. sakė, kad ji nekartą grįžta automobiliu neblaivi. J. R. išėjusi pateikė dokumentus, jai pateikė pūsti į alkotesterį. Automobilį apžiūrėjo kartu su J. R.. Kuriuo momentu davė pūsti į alkotesterį, nepamena. Sugadintą automobilį fotografavo jis. Ar nakties metu J. R. galėjo matyti sugadinimus, gal ir galėjo, jeigu pasišvietė. Jie užfiksavo apgadinimus, kuriuos rado atvykę į įvykio vietą.

Liudytojas V. G. paaiškino prisimena apie įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis namo kieme. 2017-09-07 ryte juos atvykusius pasitiko kieme po to atėjo ir kaltininkė. Ar jis pats paskambino ir išsikvietė, kad išeitų, ar ji pati išėjo juos pamačiusi, nepamena. Schema buvo braižoma 8.50 val., neblaivumą tikrino K. M.. Pirminę informaciją gavo iš budėtojo. Kai atvyko į įvykio vietą tiksliai nepamena, lyg sakė, kad iš vakaro buvo sugadintas, ryte perstatė automobilį, dabar nepamena. G. Z. atrodo laukė jų atvykstančių kieme. Kieme dar bendravo su abiem įvykio dalyviais, aiškinosi, kad įvykis buvo vakare, ryte ji vairavusi. J. R. rašė paaiškinimą policijos tarnybiniame automobilyje. G. Z. važiavo paaiškinimą rašyti į kelių policiją. Apie eismo įvykio aplinkybes paaiškino G. Z., jiems apžiūrint automobilį atėjo ir J. R.. Į jos butą jis nėjo. Ji sakė vartojusi alkoholį iš vakaro. Jautėsi alkoholio kvapas, lyg būtų gerta iš vakaro. Ar J. R. iš karto turėjo dokumentus, ar ėjo atsinešti, nepamena. Praėjo apie 20-30 minučių. Automobilius apžiūrėjo pradžioje su G. Z., po to kartu su atėjusia J. R.. Schemoje buvo užfiksuota automobilių stovėjimo vietos jų apžiūros metu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės I-ojo būrio vyriausiasis patrulis K. M. 2017-09-07 tarnybiniame pranešime (b. l. 2), nurodė, kad 2017-09-07 patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. G. apie 08.11 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno m. M. V. g. 29, pakartotinas kvietimas. Vairuotojas reikalauja policijos, kadangi vairuotoja yra neblaivi. Pirminis pranešimas: kieme, galimai iš po nakties kliudė pranešėjo stovinčią „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobiliu “MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į nurodytą vietą rado du apgadintus automobilius: „ŠKODA SUPERB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. Z., kuris paaiškino, kad automobilį paliko stovėti 2017-09-06 apie 22 val. Ryte gavo SMS žinutę, kad reikia pasikalbėti dėl automobilio. Išėjus į kiemą apie 8 val. pastebėjo kaip kaimynė J. R. parkuojasi kitoje vietoje. Pamačius, kad vairuotoja galimai neblaivi, pranešė policijai. „MB C-220D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. R. paaiškino, kad 2017-09-06 vakare 22 val. ketino pastatyti automobilį kieme, tačiau nebuvo vietų. Manevruodama ir ketindama išvažiuoti iš kiemo kliudė automobilį „ŠKODA SUPERB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi nepastebėjo, kad būtų kliudžiusi. Pamačiusi ryte, paskambino policijai. Alkoholį vartojo 24 val. Ryte 08 val. pastatė automobilį kieme. Alkoholio kiekio matuokliu „ALKOTEST 6810 Nr. ARFM-0394“ nustatytas 0,44 prom. girtumas.

Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3) 2017-09-07, 8.50 val., užfiksuotos automobilių „ŠKODA SUPERB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „MB C-220D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos, jų apgadinimo vietos. Automobilio „ŠKODA SUPERB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis nubrėžtas, žymė ant kablio. Šie duomenys užfiksuoti fotolentelėse (b. l. 11-14).

Įvykio registravimo duomenimis ( b. l. 17) nustatyta, kad 2017-09-07, 7.48 val. J. R. telefonu pranešė, kad Kaune, M. D. g. 37, automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į „ŠKODĄ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko nėra. Papildomi duomenys, kad patys pildosi deklaracijas, alkotesterio Nr. 6810 patikrinimo metu 2017-09-07, 8.47 val., J. R. nustatytas 0,44 promilių girtumas (b. l. 9), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 10).

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sugadintas ne tik jos teisėtai disponuotas, bet ir G. Z. automobilis, dėl šio įvykio J. R. pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. Todėl J. R. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Dėl šių administracinių nusižengimų J. R. savo kaltės nepripažino nei rašydama paaiškinimą netrukus po įvykio, nei teisme. Ji paaiškino, kad vėlų vakarą manevruodama automobiliu kieme lyg pajuto kliūtį, tačiau pastačiusi savo automobilį, apžiūrėjo kitą, tai yra G. Z. automobilį, jame jokių sugadinimų nepastebėjo. Būdama įsitikinusi, kad svetimo automobilio nesugadino, ji nuvyko į iš anksto suplanuotą susitikimą, kurio metu išgėrė dvi taures vyno. Ryte, 7.15 val. kieme ji dar kartą apžiūrėjo G. Z. automobilį, ranka valė purvą nuo galinio apžiūrimo automobilio bamperio. Pastebėjusi įbrėžimą tuoj pat apie tai žinute informavo G. Z., kvietė jį išeiti į kiemą. Nesulaukusi atsakymo, apie įvykį pranešė policijai. Teismas neturi pagrindo netikėti J. R. nurodytoms aplinkybėms, kadangi analogiškas aplinkybes nurodė ir G. Z., paaiškindamas, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. apie 7.30 val. J. R. SMS žinute jį kvietė išeiti dėl automobilio. Žinutę jis perskaitė 7.55 val. ir tuoj pat išėjo į kiemą. J. R. matė manevruojančią savo automobiliu kieme, atokiau nuo jo automobilio. Tai yra kaip teigė J. R. iš vakaro neradusi laisvos vietos kieme, automobilį palikusi stovėti gatvėje, tačiau nuo ryto 8 val. stovėjimas gatvėje yra mokamas, todėl ryte automobiliu įvažiavo į kiemą. Šios aplinkybės tarpusavyje duodamų parodymų sutampa. Tuo metu J. R. jam siūlė pildyti deklaraciją, tačiau G. Z. nesutiko, kadangi jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, „peregarą“, tai yra lyg būtų gėrusi iš vakaro, todėl pasakė J. R., kad jis kvies policiją. Iš liudytojų, policijos pareigūnų paaiškinimų seka, kad pakartotinis pranešimas apie tą patį įvykį buvo gautas apie 8.11 val. Pirmuoju atveju pranešė J. R. nurodydama savo gyvenamąją vietą, pakartotinai kviesdamas G. Z.- nurodė savo gyvenamosios vietos adresą. Pranešimų laikas sutampa su J. R., G. Z. bei liudytojų nurodytuoju laiku.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio nusižengimo esmę dėl tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos, sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi LAT praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, atitinkantį ANK 426 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad paaiškėjus apie buvusį įvykį, pati J. R. siekė informuoti sugadinto automobilio savininką G. Z., pastarajam neatsiliepus, apie eismo įvykį pranešė policijai, atlygino žalą. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. R. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutrauktina, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Nenustačius J. R. tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, tai yra kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, jos dalyvavimas po to susitikime bei alkoholio vartojimas negali būti vertinama kaip jos tyčinis vengimas pasitikrinti neblaivumą ar alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį bylos teisena nutrauktina, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs ( nustatytas lengvas neblaivumas 9daugiaus negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

J. R. kaltinama, kad 2017 m. rugsėjo 7 d., 8.00 val. pagal pačios ir liudytojo parodymus, vairavo automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas.

Iš J. R. paaiškinimo nustatyta, kad ji 2017-09-07 ryte, pastebėjusi apgadintą G. Z. automobilį bei pranešusi apie įvykį, savo automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naktį paliktą gatvėje, atvairavo į namo kiemą ir po to savo bute laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Pastebėjusi atvykusius policijos pareigūnus, į burną papurškė burnos gaiviklio „Herba spray“, kurį pastoviai vartoja bendraudama su žmonėmis. Kieme G. Z. kartojo, kad ji yra neblaivi. Policijos pareigūnas klausė ar ji vartojusi alkoholį, jai atsakius neigiamai, liepė pūsti į alkotesterį. Ji mano, kad alkotesterio parodymai galėjo būti neteisingi, dėl jos anksčiau minėtų preparatų naudojimo, po kurių panaudojimo buvo praėję ne daugiau 5 minučių, kai buvo tikrinamas jos neblaivumas.

Teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker teisme paaiškino, kad alkotesteris nustato kiek žmogaus iškvėptame ore iš burnos ir plaučių yra alkoholio (spirito) promilių. J. R. panaudotos medžiagos: širdies lašai bei burnos gaiviklis mažiau nei 5 minutės prieš jos tikrinimą alkotesteriu, galėjo suklaidinti jo parodymus. Pagal alkotesterio instrukciją, mėginys gali būti imamas praėjus 15 ar daugiau minučių. Per šį laikotarpį pareigūnas gali stebėti asmenį. Praėjus nurodytam laikui nuo minėtų medžiagų panaudojimo, alkoholio išvėptame ore nelieka. Panaudojus aerozolinį burnos gaiviklį bei iš karto pučiant į alkotesterį, gali rodyti 5-6 promiles. Aerozolinis burnos gaiviklis, gali rodyti klaidingus parodymus ilgesnį laiką nei 15 minučių, kadangi jo papurškus į burną, jis įsigeria į burnos gleivinę, tai yra nepašalinamas išspjaunant, todėl alkoholis išlieka ilgesnį laiką žmogaus išpučiamame ore. Pagal J. R. aiškinimą ji iš vakaro, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val. išgėrė 2 taures, tai yra 400 ml. vyno, kuriame12 procentų alkoholio. Alkotesteriu ji buvo tikrinama ryte- 8.45 val. J. R. patikrinus tuoj pat po vyno gėrimo, alkotesteris rodytų 0,6 – 1,25 promiles. Įvertinus alkoholio eliminavimąsi iš žmogaus kūno per kraujotaką, skysčius ir kvėpavimą, nustatytus mokslinėje bei praktinėje veikloje, tai yra 0,10 – 0,35 promilės per valandą, taip pat tai, kad J. R. vyną pradėjo vartoti nuo 22 val., ryte alkotesteris neturėtų rodyti alkoholio jos kraujyje. Dėl nurodytų požymių: kvapas, nerišli kalba, sutrikusi koordinacija, ekspertas paaiškino, kad alkoholis- tai yra spiritas, pats savaime yra bekvapis. Kvapas iš burnos, tai papildomų medžiagų aromatas. Nerišli kalba gali būti dėl įvairių priežasčių, Kaip pavyzdžiui dėl streso, žmonėms, pamačius policiją, gali atsirasti nerišli kalba. Žmogaus judesių koordinacija gali būti sutrikusi dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

G. Z. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ryte, apie 8 valandą, priėjęs arčiau J. R. pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, lyg būtų gėrusi iš vakaro. Jis pasakė kviečiantis policiją, ji nuėjusi į savo butą. Atvykus policijai buvo tikrinamas jos neblaivumas.

Liudytojai K. M. bei V. G. paaiškino, kad įvykio vietoje, jiems apžiūrint automobilį G. Z. tvirtino, kad J. R. neblaivi. Atėjusi J. R.. sakė vartojusi alkoholį iš vakaro. Jautėsi alkoholio kvapas, lyg būtų gerta iš vakaro. J. R. pateikė pūsti į alkotesterį. Kuriuo momentu davė pūsti į alkotesterį, nepamena.

Įvertinus J. R. paaiškinimus, kad ji, atsisakius G. Z. pildyti eismo įvykio deklaraciją, savo bute laukė policijos, gėrė širdies lašus, purškė aerozolinį burnos gaiviklį, jokiais duomenimis byloje nėra paneigti. Eksperto paaiškinimą, kad ši aerozolinė priemonė eliminuojasi ilgesnį laiko tarpą, alkotesterio tikrinimo metu gali parodyti klaidingus duomenis, jeigu nelaukiamas saugus periodas, kaip nurodyta alkotesterio panaudojimo instrukcijoje. Liudytojai K. M. bei V. G. nepatvirtino, kad prieš tikrinant J. R. alkotesteriu, ji kurį laiką buvo stebima, laukiamas saugus periodas, po to atliekamas patikrinimas. Iš eksperto paaiškinimo seka, kad J. R. kraujyje, įvertinus jos kūno duomenis, išgerto alkoholio kiekį, alkoholio vartojimo laiką, tikrinimo metu alkotesteris neturėtų rodyti alkoholio jos kraujyje. Dėl kitų požymių: kvapas, nerišli kalba, sutrikusi koordinacija, ekspertas paaiškino, kad kvapas iš burnos, tai papildomų medžiagų aromatas. Nerišli kalba gali būti dėl įvairių priežasčių, kaip pavyzdžiui dėl streso. Žmogaus judesių koordinacija gali būti sutrikusi dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neginčijamai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju J. R. veiksmų negalima konstatuoti kaip vairavimo esant neblaiviam. Jos nurodytos aplinkybės, nepaneigtos liudytojų, eksperto paaiškinimais, kitai įrodymais esančiais byloje. Policijos pareigūnams į klausimą, kada vartojusi alkoholį, nurodžius, kad 24 valandą, jai tuoj pat buvo pateiktas tikrinimas alkotesteriu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo veikoje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. R.. padaryta veika atitinka visus jai inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, numatytus LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo J. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. J. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama jos prisipažinimas padarius nusižengimą bei savo valia žalos atlyginimas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina bauda, numatyta LR ANK 417 str. 8d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu,591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti 10 (dešimties) eurų baudą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną J. R. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukti (LR ANK 591 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17072232873.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.