- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-205/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00544-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūkio banko lizingas“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2226-658/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Iskera“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Tarp ieškovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir trečiojo asmens UAB ,,Iskera“ buvo sudarytos lizingo sutartys, už kurių įvykdymą 2010 m. sausio 18 d. laidavimo sutartimi laidavo atsakovas D. S.. Trečiajam asmeniui tinkamai neįvykdžius lizingo sutartyse numatytų įsipareigojimų, lizingo sutartys buvo nutrauktos, ieškovas iš trečiojo asmens atsiėmė lizingo dalyku buvusį turtą (6 vilkikai ir 6 puspriekabės) ir jį realizavo. Trečiajam asmeniui UAB ,,Iskera“ 2012 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Atsakovui kaip laiduotojui buvo siųsti pranešimai įvykdyti prievolę, tačiau įsiskolinimo atsakovas nepadengė. Pagal tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų lizingo sutartis susidaręs 957 568,41 Lt įsiskolinimas. Be to, tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos trys lizingo sutartys, pagal kurias ieškovas yra nesumokėjęs 4 993,54 Lt dydžio delspinigių ir 151,80 Lt pašto išlaidų. Pateiktu ieškiniu ieškovas UAB ,,Ūkio banko lizingas“ prašė iš atsakovo D. S. priteisti 962 713,75 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
Dėl priimto preliminaraus sprendimo atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Be kitų argumentų nurodė, kad ieškovas susigrąžintus vilkikus ir puspriekabes pardavė už nepagrįstai mažą kainą. Be to, atsakovo teigimu, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir ieškovo 1 342,41 Lt išlaidas kelių mokesčiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė – priteisė atsakovui iš ieškovo bendrą 830 956,11 Lt sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 6 155 Lt žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos, iš kurių turinio matyti, jog transporto priemonės buvo apžiūrėtos, įvardinti jų išvaizda, techniniai parametrai, rida ir kt.. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo argumentas, kad rengiant ataskaitas galėjo būti neatsižvelgta į transporto priemonių ridą ir eksploatavimo sąlygas, vertintinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktų ataskaitų turinio matyti, kad visų transporto priemonių rida svyruoja nuo 486 000 km iki 514 000 km, t. y. skirtumas nelaikytinas itin didelis. Tuo tarpu paties atsakovo į bylą pateiktame UAB „Centrako“ rašte tikėtinos vidutinės rinkos kainos nurodytos atsižvelgiant į ridą nuo 400 000 km iki 500 000 km, t. y. net su 100 000 km skirtumu. Teismas pažymėjo, kad vertinant transporto priemones paprastai žiūrima į viršutinę transporto priemonių ridą, todėl ši aplinkybė taip pat galėjo sąlygoti pateikiamų verčių skirtumus. Be to, teismas pažymėjo, kad UAB „Centrako“ rašte nurodyta žemesnioji tikėtina kainos riba – 28 000 EUR be PVM, pridėjus 21 proc. PVM, sudaro 116 980 Lt, kas iš esmės nesiskiria nuo ieškovo pateiktose ataskaitose nurodytų kainų. Aplinkybė, jog mažiau eksploatuota, tvarkingesnė tų pačių metų transporto priemonė gali kainuoti iki 20 000 Lt brangiau (didesnioji UAB „Centrako“ rašte nurodyta riba, taip pat VšĮ „Emprekis“ nurodoma vidutinė kaina siekia apie 135 000 Lt su PVM), nesant konkrečių duomenų dėl ieškovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų ydingumo, negali būti vertinama kaip pagrindas abejoti turto pardavimo kainų pagrįstumu. Teismo vertinimu, reikšminga laikytina ir aplinkybė, kad transporto priemonės buvo parduotos ne po vieną, bet visos kartu, kas galėjo daryti įtaką tam, kad pardavimo kaina nebuvo didesnė už nustatytąją rinkos vertę. Teismas pažymėjo, ieškovui pateikus transporto priemonių rinkos vertės nustatymo ataskaitas, atsakovui buvo išaiškinta jo teisė reikalauti, kad byloje būtų paskirta transporto priemonių rinkos vertės nustatymo ekspertizė, tačiau šios savo teisės atsakovas neįgyvendino. Teismas nurodė, kad atsakovas netiesiogiai kaltina ieškovą pačiam ieškovui nepalankaus turto pardavimo sandorio sudarymu, tačiau nepateikia jokių galimą transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį pasirašiusių asmenų nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, nenurodo jokių galimo nepagrįsto ieškovo elgesio motyvų. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas atsakovo argumentus dėl per mažos turto pardavimo kainos atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas nurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų lizingo sutarčių 5.4 punkte numatyta lizingo gavėjo atsakomybė už visas su lizinguojamo turto eksploatavimu susijusias išlaidas, o kartu ir pareiga atlyginti lizingo davėjo praradimus, susijusius su tokių išlaidų apmokėjimu. Ieškovo į bylą pateikti pranešimai apie finansines prievoles ir mokėjimo dokumentai patvirtina ieškovą patyrus 1 342,41 Lt išlaidas, kurias ieškovas įvardija kaip kelių mokestį, o atsakovas kaip baudą. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga ne sumokėtų sumų paskirtis, bet tai, kad reikalavimai jas sumokėti buvo reiškiami ieškovui, kaip registruotam pranešimuose nurodytų transporto priemonių savininkui, t. y. akcentuojama ieškovės finansinė prievolė, susijusi su transporto priemonės eksploatavimu. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie leistų abejoti tokios pranešimuose nurodytos prievolės pagrįstumu, kurie patvirtintų, jog atitinkamą pareigą įvykdė transporto priemonės valdytojas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteisti 697 287,14 Lt nuostoliai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti priteistą sumą 109 660,57 Lt suma. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas transporto priemones (vilkikus ir puspriekabes) pardavė mažesne nei rinkos kaina. Faktą, kad reali transporto priemonių kaina buvo didesnė nei yra nurodęs ieškovas, patvirtina VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, pagal kuriuos vidutinė tokio pobūdžio vilkiko kaina – ne 118 000 Lt, bet 134 500 Lt, ir vidutinė puspriekabės kaina – ne 45 000 Lt, bet 51 000 Lt. Todėl ieškovas, parduodamas transporto priemones už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, padidino savo nuostolius 108 318,16 Lt suma. Pagal ieškovo pateiktas turto vertinimo ataskaitas kiekvieno vilkiko vertė buvo iš esmės identiška, o kiekvienos puspriekabės vertė nustatyta tiksliai po 45 000 Lt, nors, akivaizdu, kad turtas buvo naudojamas skirtingomis sąlygomis. Be to, ketverių metų senumo transporto priemonių vertė ieškovo pateiktose turto vertinimo ataskaitose nustatyta nepagrįstai per maža. Tačiau teismas nepagrįstai šiuos atsakovo argumentus įvardijo nepagrįstomis prielaidomis. Teismas turėjo išsiaiškinti, ar nustatant turto vertę realiai buvo atsižvelgta į transporto priemonių ridą, eksploatavimo sąlygas, kitus techninius parametrus. Teismas vadovavosi tik vienos iš šalių pateiktais įrodymais, tačiau nevertino įrodymų visumos ir neatsižvelgė į kiekvieno iš įrodymų patikimumą. VšĮ ,,Emprekis“ nurodyta transporto priemonių vertė laikytina labiau objektyvia, nes ji buvo nustatyta ne ginčo šalies pageidavimu, o tenkinant viešąjį interesą. Valstybinė mokesčių inspekcija savo internetiniame puslapyje VšĮ ,,Emprekis“ bazę yra nurodžiusi kaip rekomenduojamą naudoti siekiant nustatyti vidutinę automobilių rinkos kainą. Be to, teismas nevertino fakto, kad VšĮ ,,Emprekis“ duomenų bazėje pateikiamos transporto priemonių vertės nustatytos remiantis daug platesniais ir įvairesniais šaltiniais, nei rėmėsi turto vertintojai.
2. Teismas, iš atsakovo priteisdamas 1342,41 Lt dydžio kelių mokestį, neįvertino reikšmingų aplinkybių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtus nuostolius sudaro kelių mokestis, o ne baudos. Teismas negalėjo iš atsakovo ieškovui priteisti jo neva sumokėto 1 342,41 Lt dydžio kelių mokesčio, nes kyla daug abejonių, ar minėta suma yra kelių mokestis ar bauda. Pirma, net užsienio bendrovės atsiųstuose ieškovo pateiktuose reikalavimuose nurodyta, kad tai ne kelių mokestis, o bauda. Antra, teismas atsakovo atsakomybę dėl nuostolių, atsiradusią baudų pagrindu, klaidingai vertino kaip sutartinę, o ne kaip deliktinę. Jei BUAB ,,Iskera“ ir turėjo atitinkamas prievoles dėl mokėtinų baudų užsienyje, tai jos kilo delikto, o ne sutarčių pagrindu. Trečia, užsienio bendrovės pateiktuose reikalavimuose nėra jokių dokumentų, kad minėtos baudos skirtos būtent UAB ,,Iskera“, už kurios prievoles laidavo atsakovas.
3. Teismas padarė procesinius teisės pažeidimus, kadangi bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo trečiojo asmens BUAB ,,Iskera“ atstovas, nors atsakovas tokį prašymą buvo išreiškęs. Ypatingai svarbus trečiojo asmens dalyvavimas buvo sprendžiant klausimą dėl ieškovo neva sumokėto kelių mokesčio, kuris yra priteistas iš atsakovo. Tik išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes buvo galima spręsti, ar ieškovas sumokėjo kelių mokestį, ar baudas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Ūkio banko lizingas“ prašo atsakovo D. S. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovui sugrąžintas lizingo sutarčių turtas buvo įvertintas ne paties ieškovo, o nepriklausomų vertintojų – UAB ,,Lituka“ ir Ko ir įformintas sudarant turto vertinimo ataskaitas. Atsakovo į bylą pateiktoje UAB ,,Centrako“ ir VšĮ ,,Emprekis“ informacijoje yra tik duomenys apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę rinkos kainą, tačiau konkretaus automobilio kainai įtaką daro daugelis veiksnių – techninė būklė, nusidėvėjimas ir kt. Be to, VšĮ ,,Emprekis“ minėtame internetiniame puslapyje aiškiai nurodyta, kad kainos yra orientacinės. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovas susigrąžintus automobilius pardavė už nepagrįstai mažą kainą, privalėjo teismui pateikti šių konkrečių automobilių vertinimo dokumentus, o ne kritiškai vertintiną informaciją apie vidutinę panašių transporto priemonių vertę.
2. Teismas pagrįstai priteisė 1 342,41 Lt kelių mokesčio išlaidas. Pagrįsta teismo išvada, kad šiuo aspektu reikšminga ne sumokėtų sumų paskirtis, o tai, kad reikalavimai jas sumokėti buvo reiškiami ieškovui, kaip registruotam transporto priemonių savininkui. Minėtuose pranešimuose nurodyti konkrečių transporto priemonių numeriai, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad nėra duomenų, kad šias išlaidas patyrė būtent UAB ,,Iskera“.
3. Trečiajam asmeniui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas padarė procesinį teisės pažeidimą išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl nuostolių iš turto pardavimo
Kaip minėta, ieškovas 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė iš lizingo gavėjo UAB ,,Iskera“ susigrąžintas transporto priemones (6 vilkikus ir 5 puspriekabes) už 933 000 Lt kainą (1 t., b.l. 175-177). Transporto priemonės buvo parduotos už vertę, numatytą ieškovo prašymu UAB ,,Lituka“ ir Ko atliktose turto vertės nustatyto ataskaitose (2 t., b. l. 76-191; 3 t., b. l. 4-40).
Apelianto teigimu, minėtose turto vertės nustatymo ataskaitose nustatyta ginčo transporto priemonių vertė neatitinka realios rinkos kainos (yra mažesnė nei reali rinkos kaina). Siekdamas įrodyti šias aplinkybes, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją iš VšĮ ,,Emprekis“ (b. l. 20-22), minėtų transporto priemonių pardavėjo UAB ,,Centrako“ duomenis (3 t., b. l. 32), viešų skelbimų apie parduodamas transporto priemones duomenis (2 t., b. l. 40-43).
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir neatsižvelgė į kiekvieno iš įrodymų patikimumą. Priešingai, skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus apie ginčo transporto priemonių rinkos vertę, kuriuos išanalizavęs, padarė išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami paneigti ieškovo pateiktus turto vertės nustatymo ataskaitos duomenis.
Kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada ir įrodymų vertinimu sutinka. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo transporto priemonių realios rinkos kainos, pagrįstai nesirėmė VšĮ ,,Emprekis“ pateiktose pažymose nurodyta informacija, nes jose pateikiama informacija tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija savo internetiniame puslapyje VšĮ ,,Emprekis“ bazę yra nurodžiusi kaip rekomenduojamą naudoti siekiant nustatyti vidutinę automobilių rinkos kainą, skirtingai nei teigia apeliantas, nepaneigia individualaus vertinimo būdu nustatytos konkrečių transporto priemonių vertės. VšĮ ,,Emprekis“ informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma, kurios paskirtis apskaičiuoti pajamų natūra apmokestinimą (1 t., b. l. 53-54).
Vien atsakovo pateikta informacija apie atitinkamos rūšies transporto priemonių rinkos vertę, nepaneigia ieškovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų, kuriose transporto priemonių vertės nustatytos apžiūrėjus transporto priemones, ir atlikus konkrečios transporto priemonės vertinimą, atsižvelgiant į jos techninius parametrus ir būklę. Turto vertinimo ataskaitų turinys patvirtina, kad transporto priemonės buvo apžiūrėtos, įvardinti jų techniniai parametrai, rida ir kt.
Ieškovui pateikus minėtas turto vertinimo ataskaitas ir atsakovui nesutinkant su jose nurodyta turto verte, bylos nagrinėjimo metu teismas atsakovui išaiškino teisę minėtų transporto priemonių vertei nustatyti skirti ekspertizę. Atsakovas šia teise nepasinaudojo.
Be to, pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateiktoje transporto priemonių gamintojo UAB ,,Centrako“ pažymoje, kuria remiasi atsakovas, nurodyta žemesnioji tikėtina kainos riba iš esmės atitinka ieškovo pateiktose ataskaitose nurodytą turto vertę (3 t., b. l. 52). Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina, kad minėtose ataskaitose buvo nustatyta reali transporto priemonių kaina.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė leistinų įrodymų (turto vertinimo ataskaitų, ekspertizės akto ir kt.) paneigiančių ieškovo pateiktose turto vertinimo ataskaitose nustatytą transporto priemonių rinkos vertę.
Esant individualiai nustatytai turto vertei ir duomenims apie atitinkamos rūšies transporto priemonių rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi individualiai nustatyta turto verte.
Dėl 1 342,16 Lt sumos priteisimo
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1 342,16 Lt mokestį.
Byloje pateikti užsienio įmonių baudos pranešimai (1 t., b. l. 178-181) patvirtina, kad ieškovui, kaip lizingo objektu esančių transporto priemonių teisiniam savininkui, buvo siųsti Baudos pranešimai. Minėtų pranešimų pavadinimas ir turinys leidžia labiau tikėti, kad minėta suma yra bauda už nesumokėtą kelių mokestį, o ne kelių mokestis (CPK 185 str.). Ieškovas, įrodinėdamas, kad minėtas mokestis yra kelių mokestis, tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija minėtuose pranešimuose nurodytos sumos neturi pagrindo traktuoti kitaip nei bauda (CPK 185 str.).
Sumokėti kelių mokestį yra transporto priemonės valdytojo pareiga, kurio nesumokėjus jam kyla administracinė atsakomybė, už kurią laiduotojas nėra laidavęs, todėl neturi pareigos atsakyti.
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas bendrą priteistą 830 956,11 Lt sumą sumažinant 1 342,16 Lt suma, t. y. iki 829 613,95 Lt, ir atitinkamai žyminį mokestį nuo 6 155 Lt iki 6 148 Lt.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteisiamas 3 161 Lt žyminis mokestis, o iš ieškovo 32 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi (4 t., b. l. 91-92; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. galutinį sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
,,Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Ūkio banko lizingas“, j. a. k. 234995490, 829 613,95 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai trylika litų 95 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 148 Lt (šeši tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 46 Lt (keturiasdešimt šeši litai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3 161 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“, j. a. k. 234995490, valstybei 32 Lt (trisdešimt du litus) žyminio mokesčio.