Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gruodžio 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. J. 2008 m. gruodžio 16 d., apie 16 val. 30 min., vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į gyvatvorę, esančią prie namo adresu (duomenys neskelbtini), ją aplaužė, ir, nepranešęs apie eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 231.2, 234, 16 punktų reikalavimus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

V. J. 2008 m. gruodžio 22 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau Šakių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu pagal minėtus ATPK straipsnius nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, nes V. J. kaltė įrodyta administracinėje byloje esančiais įrodymais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarimu išvadą, kad V. J. veikoje nėra jam inkriminuotų administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, padarė neištyręs visų bylos įrodymų ir neišaiškinęs svarbių apelianto atsakomybei aplinkybių, netinkamai vertino apelianto paaiškinimus ir liudytojų parodymus, netyrė jų visų bylos aplinkybių kontekste.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad V. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę AUDI 80, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio bortą, užvažiavęs ant borto, atsitrenkė į gyvatvorę, ją apgadino (b. l. 6). Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, registruotas A. B. vardu (b. l. 7-9). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. J. veiksmuose nėra kaltės, gyvatvorei žala nepadaryta, o automobilis priklauso pačiam V. J., todėl laikė, kad jam nebuvo tikslo slapstytis, išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad V. J. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai ir atsikirtimai turėtų būti vertinami kritiškai, analizuojant juos kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Teismas į šį faktą neatsižvelgė, taip pat nenustatinėjo liudytojo A. B., kurio vardu registruotas automobilis, parodymų patikimumo, neatsižvelgė į tai, kad jis ir V. J. yra geri pažįstami, kartu gyvenę ir dirbę užsienyje. Minėtos aplinkybės kelia pagrįstą abejonę A. B. kaip liudytojo objektyvumu. Šią abejonę dar labiau sustiprina tas faktas, kad jis kartu su V. J. 2009 m. kovo 5 d., tai yra prieš pat teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, pasirašė ir pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 46). Pažymėtina, kad minėta sutartis yra rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią nei V. J. paaiškinimai ir liudytojo A. B. parodymai, kurie vertintini kritiškai kaip siekimas ir atitinkamai kaip padėjimas išvengti administracinės teisinės atsakomybės. Minėtoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintos sąlygos suponuoja visiškai priešingą nei iš V. J. ir A. B. parodymų darytina išvadą, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas ir V. J. nuosavybės teises į jį įgijo tik nuo 2009 m. kovo 5 d., tai yra eismo įvykio metu jis nebuvo minėto automobilio savininkas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, prieštaravimų tarp šių įrodymų nepašalino.

Pažymėtina, kad konstatuojant faktą, jog žala gyvatvorei nepadaryta, taip pat buvo nustatytos ir įvertintos ne visos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žala gyvatvorei eismo įvykio metu neabejotinai buvo padaryta. Žalos padarymo faktas užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, fotonuotraukose (b. l. 6-9), iš kurių matyti, kad krūmai buvo nubrozdinti, išlaužyti. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai R. Š., A. D. (b.l. 48-49). Teismas minėtų parodymų neanalizavo, nenurodė argumentų, kodėl jais nesivadovauja. Pažymėtina, kad pats V. J. 2008 m. gruodžio 29 d. paaiškinime nurodė, kad gyvatvorė apgadinta labai mažai ir įsipareigojo padarytą materialinę žalą atlyginti (b. l. 15). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. J. suvokė, jog žala eismo įvykio metu buvo padaryta. Kadangi šis faktas turi esminės reikšmės, sprendžiant V. J. kaltės klausimą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėtų šią aplinkybę įvertinti iš naujo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kas yra šioje byloje nukentėjusysis, kadangi byloje objektyvių duomenų, kad gyvatvorė priklauso ne savivaldybei, o daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams, nėra.

Dėl V. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad V. J. veika pagal minėtą straipsnį kvalifikuota neteisingai, ir atskirai dėl to nepasisako. Tuo pačiu teisėjų kolegiją pažymi, jog tas faktas, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį nutraukta pagrįstai, nedaro viso pirmos instancijos teismo nutarimo teisėto ir pagrįsto.

Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.