Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą - Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovei L. S. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus Vyriausiosios inspektorės L. S. 2022-05-11 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis, R. V., 2022-02-23 apie 16.45 val. N1 kategorijos transporto priemone Citroen Jumpy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo magistraliniu keliu A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir tuo pražeidė 2000-10-21 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6. str. 1 d., už kurios pažeidimą nustatyta administracinė atsakomybė, numatyta ANK 463 straipsnio 3 dalyje ir nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, paskirta 170 Eur bauda.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu motyvuodamas tuo, kad 2022-02-23 Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų kuopų posto vyr. inspektorius A. V., Pikelių kaime šalia degalinės „Circle K“, kuris yra nutolęs kelis kilometrus nuo protokole surašytos „neva muitinio patikrinimo vietos“ surašytame ANP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto pažeidimo esmė ir aplinkybės neatitinka tikrovės. Jokio muitinio patikrinimo nebuvo, jų minimame kelyje jo vairuojama transporto priemonė muitiniam tikrinimui stabdoma ir tikrinama nebuvo, o muitinės pareigūnų veiksmais jį stabdant važiuojant iš paskos su įjungtais švyturėliais ir sustabdžius neišsiaiškinus visų aplinkybių ir surašant ANP buvo perteklinis, pasireiškiantis piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir akivaizdžiu aplaidžių tarnybinių funkcijų atlikimu. Teigia, kad mokamo kelio kirtimas, administracinės atsakomybės numatytos ANK 463 straipsnio 3 dalyje neužtraukia ir tai nurodyta 2007-03-23 Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-97, 8-ame punkte – „Naudotojo mokestis netaikomas, jei apmokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertant apmokamą kelią, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie važiuoja iki savo dirbamo lauko ir grįžta iš jo, taip pat 2007-03-23 Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-97, 6-ame punkte nurodyta, kad „Transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus aukščiausiosios kategorijos kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais ir nurodytomis teisės normomis nagrinėjamai situacijai nesutinka.

ANK 463 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais M2 ir N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančiame 2007-03-23 Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nei 8, nei 6 punktų turinys neatitinka pareiškėjo nurodytų nuostatų turinio. Šiuo aspektu sutiktina su Institucijos argumentais, kad nagrinėjamoje situacijoje turi būti vadovaujamasi 2007-03-23 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų ir naudojimo tvarkos aprašo“ (nauja redakcija nuo 2022-02-01) 11 p., kuriame nurodyta, kad kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinius kelius, privalo turėti galiojančią elektroninę vinjetę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad Žemaičių plentu privažiavo Kryžkalnį ir ketindamas važiuoti į Vilnių, neturėdamas GPS navigacijos prietaiso, suklydo ir nepasuko į reikiamą kelią-greitkelį, vedantį į Vilnių. Apsisukęs kelyje, t. y. kirtęs kelią Kryžkalnis - Tauragė, nuvažiavo link greitkelio Klaipėda-Vilnius, dar nebuvo įvažiavęs į magistralinį kelią, tačiau šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas jau vien išvažiavęs iš Žemaičių plento į Kryžkalnį, kirto mokamą kelią A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas dar net neįsukus į kitą mokamą magistralę A1 Klaipėda – Vilnius. Pažymėtina, kad kelių žymėjimas ties Kryžkalniu yra itin nuoseklus, žymintis ne tik atskirų kelių atkarpas bet ir kelių pobūdį įvažiuojant į magistralinį kelią. Todėl, kad pareiškėjas per klaidą įvažiavo Vilniaus kryptimi į magistralę per apsirikimą yra sunkiai tikėtina. Juolab, kad į A1 mokamą magistralę jis įvažiavo iš kito mokamo kelio A12. Šias teismo abejones patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai teismo posėdžio metu.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad dirba Klaipėdos teritorinės muitinės mobilios grupės poste. Su kolega M. Ž. 2022 m. kovo mėn. patruliavo Klaipėdos teritorinės muitinės patruliavimo zonoje. A12 kelyje 121 km pastebėjo įtartiną krovininį automobilį, kurį pradėjo vytis įtardami, kad nesumokėtas kelių mokestis arba vežasi draudžiamų daiktų. Automobilį susistabdė su įjungtais garsiniais signalais ir švyturėliais, ties įvažiavimu į antrą magistralės degalinės nuvažiavimą. R. V. sakė, kad durys neatsidaro, nors abi krovininio automobilio durys atsidarė lengvai. R. V. paklausus apie kelių mokestį, pasakė kad kelių mokestis nėra sumokėtas, todėl buvo surašytas ANP. Automobilio kelių mokestis nebuvo sumokėtas, nes R. V. sakė, kad jam nereikia, motyvų nenurodė.

Pareiškėjas teigia, kad jo automobilis sustabdytas nepagrįstai, tačiau akivaizdu, kad aptartų aplinkybių visumoje Institucijos pareigūnai tinkamai vykdė jiems priskirtas darbines funkcijas ir nepažeidė nei teisės aktų, nei jų Institucijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjo teiginys, kad pareigūnų veiksmais jį stabdant važiuojant iš paskos su įjungtais švyturėliais ir sustabdžius neišsiaiškinus visų aplinkybių ir surašant ANP buvo perteklinis, pasireiškiantis piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir akivaizdžiu aplaidžių tarnybinių funkcijų atlikimu vertinimas kaip pasirinkta gynybos pozicija. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, pareigūnų veiksmus skunde vertindamas kaip neteisėtus, apie pareigūnų neteisėtus veiksmus niekam nepranešė ir pareigūnų neteisėtų veiksmų neskundė, kas tik patvirtina, jog pareiškėjas pareigūnų veiksmų nevertina kaip neteisėtų, o tik pareigūnų veiksmus deklaratyviai įvardindamas neteisėtais, ginasi nuo jam pareikšto kaltinimo. Muitinės pareigūnai turi teisę sustabdyti įtarimą kėlusią transporto priemonę ir pašalinti visus kilusius neaiškumus, ko be šių veiksmų padaryti būtų neįmanoma. Sustabdžius pareiškėjo valdomą transporto priemonę buvo aiškinamasi tiek dėl jo vežamo krovinio turinys, tiek kelio mokesčio sumokėjimo faktas.

Visiškai neįtikinamu laikytinas ir pareiškėjo teiginys, kad kelio mokesčio vinjetę važiuojant magistraliniu keliu A1 Klaipėda-Vilnius būtų įsigijęs „Circle K“ degalinėje (Pikelių k., Kryžkalnis 60376) remdamasis, pagal jau nebegaliojančio minėto teisės akto nuostatas „Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis“). Pagal pareiškėjo nurodytą važiavo kryptį „Circle K“ nėra pirmoji degalinė įvažiuojant į magistralinį kelią, kadangi pirmąją degalinę „Orlen“ dar prieš įsukant į magistralę Klaipėda – Vilnius, esančią Kryžkalnis, ​Pikelių k. 8, Kaunas-Klaipėda 106 km, jis jau buvo pravažiavęs. Darytina prielaida, kad jei pareiškėjas būtų rūpestingas ir atidus vairuotojas ketinęs sumokėti kelių mokestį už vairuojamą transporto priemonę, šia galimybe jis būtų pasinaudojęs privažiavęs pirmąją degalinę.

Atsižvelgiant į nustatytą konstatuotina, kad pareiškėjas R. V. vairuodamas N1 kategorijos transporto priemonę „Citroen Jumpy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įvažiuodamas į mokamą kelią A12 už važiavimą juo turėjo būti sumokėjęs ir įsigijęs reikiamą vinjetę, nes jo ketinimas apsisukti mokamame kelyje nelaikoma apylanka. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Be to, pažymėtina, kad įvažiavus į magistralinį kelią apsisukimo manevras nėra galimas ir yra numatytas tik atitinkamose kelio atkarpose, o tai reiškia, kad įvažiavus į magistralinį kelią net ir per apsirikimą juo bus važiuojamas tam tikras atstumas, todėl tai nedaro išlygų ir nepašalina prievolės kelių mokesčiui nemokėti.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad R. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjui R. V. paskirta administracinė nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą parinkta tinkamai, sankcijos ribose, nesant jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad 2022-05-11 Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausiosios inspektorės L. S. nutarimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais naikinti jo nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo R. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.