- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-599-274/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albertas Milinis (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
- Kreditorius
- UAB „Julianus Inkaso“
- Skolininkas
- R.
- Kategorijos
- 99.1.55pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-599-274/2010 pagal kreditoriaus UAB „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-9099-435/2009 pagal kreditoriaus UAB „Julianus Inkaso“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkės R. Š. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2009-12-23 nutartimi atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo panaikinus 2009-03-19 išduotą teismo įsakymą ir pareiškimą palikus nenagrinėtą.
Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad kreditoriaus paduotą pareiškimą teismas buvo patenkinęs, išdavęs jam teismo įsakymą, o vėliau, kadangi procesinių dokumentų kreditoriaus nurodytu adresu skolininkui įteikti nepavyko, priėmė nutartį, kuria teismo įsakymą panaikino ir paliko pareiškimą nenagrinėtą (CPK 431str. 3 d.). CPK 87 str. 1 d. 3 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą bei skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Tuo tarpu pagal kreditoriaus pareiškimą buvo atlikti procesiniai veiksmai: iškelta civilinė byla, išduotas teismo įsakymas, kuris siųstas skolininkui, o vėliau priimtas teismo įsakymas panaikintas. Dėl šių priežasčių, negalima laikyti, kad joks sprendimas byloje nebuvo priimtas ir taip pat nėra pagrindo taikyti LR CPK 87 str. 1 d. 3 p. nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliantas kreditorius UAB „Julianus Inkaso“ su virš paminėta teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti kreditoriui jo sumokėtą žyminį mokestį. Atskirąjį skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad teismas 2009-05-05 nutartimi panaikino teismo įsakymą ir paliko pareiškimą nenagrinėtą vadovaudamasis LR CPK 435 str. 3 d. kaip neatitinkantį pareiškimo turinio reikalavimų, t. y. išdavus teismo įsakymą paaiškėjo, jog skolininkės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje Nr. 2-45/2009 yra pažymėjusi, jog ieškinys laikytinas grąžintu be sprendimo, jei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Apelianto nuomone, tokia teismų praktika tik patvirtina teismo prievolę sugrąžinti pareiškėjui žyminį mokestį vadovaujantis LR CPK 87 str. 1 d. 3 p. reikalavimais.
Atskirasis skundas atmestinas ir štai dėl kokių priežasčių. Žyminis mokestis ieškovui (pareiškėjui) yra grąžinamas tik, kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtas LR CPK 296 str. 1 d. 1-2, 8, 10 punktuose nurodytais pagrindais (LR CPK 87 str. 1 d. 2,5 p.).
Pagal analogiją remiantis LR CPK 87 str. 1 d. 3 p., žyminis mokestis taip pat turi būti grąžinamas palikus pareiškimą nenagrinėtą LR CPK 296 str. 1 d. 3-4, 9 ir 11 punktuose, 391 str. 2 d., 424 str. 4 d., 431 str. 3 d., 435 str.2 d. 1-2 ir 4 punktuose, 520 straipsnyje išvardytais pagrindais, nes nurodytais atvejais pareiškimas, turintis turinio trūkumų, neretai priimamas dėl teismo klaidos ar neapdairumo arba išnagrinėti bylos ir priimti joje sprendimo negalima dėl objektyvių priežasčių. Kitais atvejais žyminis mokestis, palikus pareiškimą nenagrinėtą, negrąžinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-05-05 nutartimi teismo įsakymą panaikino ir kreditoriaus UAB „Julianus Inkaso“ pareiškimą paliko nenagrinėtą dėl tos priežasties, kad kreditoriaus pareiškime nurodytu adresu skolininkei nepavyko įteikti procesinių dokumentų.
LR CPK 431 str. nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo leistinumo reikalavimus. Šio straipsnio 2 d. 4 p. nustatyta, kad byla negalima būti nagrinėjama bylų dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka, jei skolininko gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakydamas kreditoriui grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį. Ir štai dėl kokių priežasčių.
Pirma, šiuo atveju kreditoriaus pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl to, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, būtų buvęs neapdairus ar padaręs klaidų ir dėl to vėliau, t. y. iškėlus civilinę bylą, dėl objektyvių priežasčių joje nebuvo galima priimti sprendimo.
Antra, CPK nustatyti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo leistinumo reikalavimai įpareigoja kreditorių, kuris renkasi tokią supaprastintą procesinę savo teisių gynimo formą, atidžiai įvertinti bylinėjantis tokia proceso forma keliamus reikalavimus. Taigi, taip pat užtikrinti ir tai, jog yra žinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta. Šis reikalavimas bylose dėl teismo įsakymo išdavimo yra keliamas tam, kad skolininkui būtų galima realiai įteikti teismo procesinius dokumentus. Sutinkamai su LR CK 2.17 str. 1 d., nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, jog procesinius dokumentus mėginęs įteikti kurjeris registruotus siuntos įteikimo pranešime nurodė, kad dokumentai neįteikti, nes skolininkė nurodytu adresu negyvena (b. l. 22). Teismas pats ėmėsi iniciatyvos ir užklausė Gyventojų registro tarnybą prie LR Vidaus reikalų ministerijos apie skolininkės deklaruotą gyvenamąją vietą, į ką gautas atsakymas, kad skolininkė gyvenamosios nėra deklaravusi (b. l. 25). Užklausus VSDFV apie skolininkės darbovietę, duomenų bazėje duomenų apie tai, kad skolininkė dirba, nerasta (b. l. 24). Tai leidžia daryti išvadą, kad kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius atsakingai neįvertino to, ar jo pareiškimas atitinka CPK 431 str. nustatytus leistinumo reikalavimus, o būtent neįsitikino, ar jam yra žinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta. Dėl šios priežasties kreditorius privalo prisiimti ir to pasekoje kylančius neigiamus padarinius – sumokėto žyminio mokesčio praradimą.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p. kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Priteisti iš apelianto – UAB „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, buveinės adresas: Smolensko g. 6, Vilnius. a/s (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas:
5.46 Lt (penkis litus, 46 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.