Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio, kuriuo O. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista:

pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš O. M. priteista E. P. 2000 litų advokato paslaugoms apmokėti, priteista S. P. 1000 litų moralinei žalai bei 82,14 Lt turtinei žalai atlyginti, priteista 1800,38 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, už tai, kad 2009-05-08, apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydama visuomenės rimtį bei tvarką, pašalinių žmonių ir kieme buvusių vaikų akivaizdoje, priėjusi prie nukentėjusiosios nepilnametės S. P., gim. (duomenys neskelbtini), priekaištaudama, jog nukentėjusioji jos mažamečiam sūnui sakė angliškus necenzūrinius žodžius, sugriebė nukentėjusiąją S. P. už plaukų, vieną kartą jos galvą trenkė sau į koją, po to iš S. P. paimta rakete sudavė jai per sugipsuotą dešiniąją ranką, tris kartus spyrė nukentėjusiajai S. P. į kojas. Dėl to tuo S. P. nustatytas galvos sumušimas, veido minkštųjų audinių patinimai, galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusiosios S. P. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Apeliaciniame skunde nuteistoji O. M. teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistoji nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik liudytojos J. A. parodymais, pripažindamas, kad ši liudytoja vienintelė, kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, kad ši liudytoja nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir nekintančius parodymus.

Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka todėl, kad ši liudytoja kategoriškai nepatvirtino, jog nuteistoji nukentėjusiajai sudavė keliu į galvą. Nuteistosios teigimu, liudytoja J. A. dėl nepilnametystės dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėta nebuvo, ji buvo gera nukentėjusiosios S. P. draugė, kartu su ja žaisdavo kieme, nukentėjusioji prižiūrėdavo jos mažesnįjį brolį, dažnai lankė ją ligoninėje. Šios liudytojos parodymai nėra patvirtinti kita byloje surinkta medžiaga.

Nuteistoji tvirtina, kad po įvykio nukentėjusioji ligoninėje nurodė, jog jai buvo sumuštas sprandas ir galva, skundėsi skausmu sprande ir pakaušyje. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad nuteistoji jai spyrė į koją, tempė už plaukų, kumščiu sudavė į galvą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji netvirtino, kad nuteistoji jai smūgį į galvą sudavė koja, tačiau patvirtino, kad į galvą buvo suduota kumščiu ir rakete. Apeliantės teigimu, tokių kūno sužalojimų galvoje specialistas nenustatė, nenustatė sužalojimų ir kojose. Jei, nuteistosios įsitikinimu, ji būtų nukentėjusiajai spyrusi į koją, kojoje būtų likusios kraujosruvos.

Liudytoja I. N. parodė, kad ji matė konfliktą, būdama šalia, patvirtino, kad apeliantė nukentėjusiąją už kasos tik timptelėjo, jokių smūgių ranka ar koja nesudavė.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo sumušta galva, nustatyti veido minkštųjų audinių patinimai. Nuteistosios nuomone, jei ji būtų sudavusi į veidą kumščiu, tai veide turėjo likti kraujosruvos, o ne patinimai, o nuo smūgio į pakaušį, kaip tvirtino nukentėjusioji, tokių sužalojimų veide atsirasti negalėtų. Nuteistoji tvirtina, kad iš specialistui pateiktos ligos istorijos turinio matyti, jog nukentėjusioji griuvo ir susitrenkė galvą jau būdama ligoninėje, todėl nuo šio griuvimo ir susitrenkimo galėjo atsirasti specialisto išvadoje paminėti veido minkštųjų audinių patinimai.

Nuteistoji tvirtina, kad jos parodymai, jog ji nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė, o tik timptelėjo už kasos, nepaneigti. Nuo tokių nuteistosios veiksmų galvos smegenų sukrėtimo būti negalėjo. Dieną iki konflikto nukentėjusioji buvo patyrusi dešinės rankos traumą, kaip pati nurodė, griuvo žaisdama, todėl neatmetama galimybė, kad nukentėjusiosios smegenys galėjo būti sutrenktos šios traumos metu.

Nuteistoji O. M. įsitikinusi, kad nukentėjusioji su savo motina, siekdamos išvengti atsakomybės už nuteistosios sumušimą, kreipėsi į policiją ir melagingai apkaltino ją, padarius nusikaltimą, be to, siekė iš šio konflikto ir pasipelnyti.

Apeliantės aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis grindžiamas negali būti, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nuteistosios nuomone, jos veikoje nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., sudėties nėra. Nuteistoji O. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendį panaikinti ir priimti ją išteisinantį nuosprendį.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl O. M. pripažinimo kalta pagal BK 284 str. 1 d. naikintina dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p., 3 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p).

Nuosprendyje ir apeliaciniame skunde minimos liudytojos J. A. parodymais netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo. Iki konflikto J. A. santykiai buvo geri ir su nukentėjusiąja, ir su nuteistąja. Liudytoja J. A. paliudijo apie konflikto tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios pradžią, ne tik tai, kad S. P. nuteistosios sūnaus nemušė, bet nenuslėpė, kad nukentėjusioji S. P. nuteistajai O. M. necenzūrinius žodžius pasakė tik po to, kai ši nepagrįstai S. P. apkaltino O. M. sūnaus mušimu. Liudytoja J. A. parodė, kad O. M. taip pat keikėsi, konflikto metu O. M. tempė nukentėjusiąją už plaukų, trenkė jos galvą į koją, grasino sulaužyti nukentėjusiosios ranką, teniso rakete sudavė per sugipsuotą nukentėjusiosios S. P. ranką, spyrė nukentėjusiajai į koją.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, liudytoja J. A. su S. P. buvo nuo konflikto su nuteistąja pradžios ir konflikto pradžią stebėjo iš arti. Apeliaciniame skunde siūloma nelaikyti J. A. parodymų nuosekliais todėl, kad ji teisiamajame posėdyje kategoriškai nepatvirtino, jog nuteistoji nukentėjusiajai sudavė keliu į galvą. Teisiamajame posėdyje liudytoja J. A. parodė, kad nuteistoji O. M. S. P. tempė už plaukų, sudavė jai teniso rakete per sugipsuotą ranką, sakė, kad ir kitą ranką sulaužys, tris kartus spyrė koja. Patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja J. A. parodė, kad tiksliai nebeatsimena, bet „tikriausiai“ nuteistoji nukentėjusiosios galvą trenkė į koją. Liudytoja neprisiminė, ar nuteistoji nukentėjusiajai sudavė į galvą kumščiais (t. 1, b. l. 161–164). Ikiteisminio tyrimo metu J. A. parodė, kad O. M. S. P. galvą, paėmusi už plaukų, trenkė į savo koją (t. 1, b. l. 32–34), tačiau nukentėjusioji S. P. tokios aplinkybės nepatvirtino (t. 1, b. l. 154), todėl manyti apie kokį nors šios liudytojos ir nukentėjusiosios susitarimą apkalbėti O. M. nėra jokio pagrindo. Nukentėjusioji S. P. parodė tai, kad O. M., laikydama už plaukų, bandė jos galvą palenkti į apačią, spyrė koja į koją (t. 1, b. l. 34, 154). Nuteistosios O. M. veiksmai, kuriais ji bandė palenkti nukentėjusiosios galvą į apačią, suėmus už plaukų, galėjo liudytojai J. A. pasirodyti kaip nuteistosios bandymas suduoti nukentėjusiosios galvą sau į koją. Toks J. A. įsitikinimas tyčiniu faktų iškraipymu nelaikytinas. Teismo medicinos ekspertas kategoriškai nepatvirtino, kad S. P. galva buvo sužalota smūgiuojant galvą į koją ar koja į galvą (t. 1, b. l. 43–44, t. 2, b. l. 20).

Kadangi nukentėjusioji S. P. nepatvirtino, kad nuteistoji O. M. nukentėjusiosios galvą sužalojo koja, tokių liudytojos J. A. parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, pagrindo pripažinti O. M. kalta dėl nukentėjusiosios galvos sudavimo sau į koją ir už tai nuteisti nebuvo pagrindo. Ši kaltinimo dalis iš nuosprendžio šalintina kaip neįrodyta.

Nuteistoji O. M. prisipažino, kad buvo sučiupusi S. P. už plaukų, bet tvirtino, kad daugiau jokio fizinio smurto nevartojo. Iš specialisto išvados Nr. G 804/09 (03), kuri surašyta remiantis medicininių dokumentų pagrindu, matyti, kad tokie sužalojimai, kokie buvo nustatyti S. P., atsirasti vien tik nuo S. P. plaukų palaikymo rankoje negalėjo. Kad nukentėjusiosios S. P. griuvimas ligoninėje turėjo kokios nors įtakos jos sužalojimo sunkumui kvalifikuoti, ekspertas nepatvirtino. Duomenų, kuriais būtų galima paneigti teismo medicinos eksperto išvadas (t. 1, b. l. 43–44, t. 2, b. l. 19–20) dėl S. P. padarytų sužalojimų pobūdžio, sužalojimų atsiradimo laiko, jų sunkumo, byloje nėra, todėl netikėti tomis išvadomis nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistosios sesuo I. N. apklausta nebuvo. 2009-09-22 teisiamajame posėdyje I. N. parodė, kad gulėdama kambaryje pro atvirą langą girdėjo, kaip mergaitė „labai grubiai kažkam pasakė abiežaite, t. y. apeikite, apvažiuokite“. Pažvelgusi pro langą, pastebėjo, kad mažiems vaikams taip aiškino mergaitė. Kad mergaitė šiurkščiai kalba su sesers sūnumi, mojuoja rakete, liudytojai pasakė ir motina R. N.. Pažvelgusi pro langą dar kartą, liudytoja, be sesers sūnaus, pastebėjo dar du vaikus, S. P.. Vėliau pro langą išgirdo tą patį balsą sakant „fucking head“. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad S. P. rakete rodo sūnėnui į galvą, suprato, kad ji sūnėnui sakė ir tuos žodžius. Liudytoja išėjo į lauką, susirado seserį O. M. ir papasakojo, kokį pokalbį girdėjo tarp vaikų. O. M. nuėjo prie S. P. ir paklausė, kodėl ši negražiai kalbasi su jos sūnumi, keikiasi angliškai. S. P. pasiteisino, kad angliškai kalbėti nemoka. Kai liudytoja patvirtino, ką girdėjusi, S. P. pradėjo keiktis, įžeidinėti, mosavo rakete. Tada O. M. patempė S. P. už plaukų, o S. P. O. M. sudavė rakete. O. M. raketę atėmė. S. P. nubėgo, sakė, kad kvies policiją (t. 2, b. l. 158–161). Iš liudytojos I. N. parodymų matyti, kad konflikto tarp O. M. ir S. P. iniciatore buvo ji pati. Pati O. M. jokio incidento tarp savo mažamečio sūnaus ir S. P., žaidusios su J. A., nematė ir negirdėjo (t. 1, b. l. 150–153).

Liudytoja J. K., kuri iki konflikto pradžios lauke sėdėjo su O. M. ant suoliuko ir stebėjo vaikus, jokio konflikto nepastebėjo. Tik kai priėjusi moteris (I. N.) pasakė O. M., kad S. P. skriaudė jos vaiką, O. M. nuėjo aiškintis su S. P.. Kai S. P. pradėjo keiktis, liudytoja su savo ir O. M. sūnumi nuėjo nuo įvykių vietos toliau, todėl muštynių tarp O. M. ir S. P. nematė (t. 2, b. l. 9–10). Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad O. M. prie S. P. priėjo ir konfliktą pradėjo patikėjusi savo sesers I. N. informacija, kad S. P. skriaudė mažametį O. M. sūnų.

Nuteistoji O. M. parodė, kad S. P. patempė už plaukų todėl, kad ši keikėsi (t. 2, b. l. 11).

Liudytojas V. K. parodė, kad pro savo buto langą matė, kaip mušėsi dvi moterys, jaunuolis, dalyvavo ir nukentėjusioji, matė, kaip E. P. kvietė policiją, kaip atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Dėl ko kilo konfliktas, jo pradžios nematė. Ar S. P. ranka buvo sugipsuota, nematė. Muštynės baigėsi, kai liudytojas pradėjo šaukti (t. 2, b. l. 187–189). Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jis konflikto tarp nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios pradžios nematė.

Liudytojai policijos pareigūnai R. G., R. P. į įvykio vietą atvyko tik po to, kai gavo pranešimą, jog sumušta nepilnametė. Kai atvyko į įvykio vietą, vaikai parodė į kaltininkę – kaltinamąją. Į policiją O. M. nevežė, nes ji turėjo mažametį vaiką (t. 2, b. l. 7–9).

Liudytojai E. P., E. P. S. P. ir O. M. konflikto pradžios nematė (t. 1, b. l. 155–158, 164).

Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistoji O. M., pavartodama fizinį smurtą prieš S. P., tikslo savo elgesiu sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, pažeisti viešąją tvarką neturėjo. Nuteistoji nukentėjusiąją užsipuolė pasitikėdama nepatikrinta savo sesers I. N. informacija apie tai, kad nukentėjusioji skriaudė nuteistosios vaiką, prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą pavartojo tarpusavio konflikto metu, kitų aplinkinių ar aplinkos rimties sutrikdyti tikslo neturėjo. Kolegijai nustačius tokias aplinkybes, nuosprendžio dalis dėl O. M. pripažinimo kalta pagal BK 284 str. 1 d. naikintina, dėl tos nuosprendžio dalies priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.), O. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dalį išteisintina, nes tokios veikos nepadarė (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Galutinė O. M. paskirta bausmė nemažintina, nes bausmės už atskirus nusikaltimus buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., o nežymiai sumažėjus kaltinimų apimčiai pagal BK 138 str. 1 d., nelaikytina, kad už šio nusikaltimo padarymą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Nors apeliaciniame skunde civilinių ieškinių klausimai neliečiami, tačiau apylinkės teismo nuosprendyje padaryta klaida, priteisiant iš nuteistosios O. M. 1800,38 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiosios S. P. gydymą, yra taisytina, nuosprendžio dalis dėl to keistina (BPK 328 str. 4 p.). Į bylą buvo pateiktas patikslintas 1792,13 Lt ieškinys dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 126–128), tačiau teismas vadovavosi pirminio ieškinio duomenimis (t. 1, b. l. 49–50) ir priteisė iš nuteistosios per didelę pinigų sumą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė priteisti 300 litų advokato darbui apmokėti (BPK 106 str.), prašymo pagrįstumui įrodyti pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 470477. Prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK BPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 329 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio dalį, kuria O. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., panaikinti, O. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pašalinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio nustatomosios dalies kaltinimą, kad O. M. vieną kartą S. P. galvą trenkė sau į koją.

Ištaisyti klaidą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo Valstybinei ligonių kasai, ištaisyti nuosprendyje nurodytą 1800,38 Lt sumą į 1792,13 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistosios O. M. nukentėjusiajai S. P. tris šimtus (300) litų išlaidoms, turėtoms ryšium su advokato darbo apmokėjimu (BPK 106 str.).