Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, susipažinusi su nukentėjusiojo J. S. privataus kaltinimo skundu, kuriuo V. M. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo J. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vyriausiajai specialistei pavaduojančiai teisės skyriaus vadovą V. M..

Skunde nurodoma, kad 2012 m. gegužės 23 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vyriausioji specialistė V. M. pagamino Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPC-28-12, kurį patvirtino savo parašu. Šis dokumentas buvo viešai paskleistas tretiesiems asmenims ir jo turinys tapo žinomas daugeliui asmenų. Minėtame sprendime pavartoti teiginiai, žeminantys J. S. įvaizdį :

„Tarnyba, siekdama užtikrinti betarpišką ir kokybišką vieno advokato atstovavimą pareiškėjui baudžiamojoje byloje, bei atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjo ir advokatės D. R. šioje byloje yra iškilęs interesų konfliktas, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-24-12 antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2011 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (1.31) TPC-353-11 paskyrė advokatą V. G.“;

Šis teiginys, anot pareiškėjo J. S., neatitinka tikrovės, nes joks interesų konfliktas tarp jo ir advokatės D. R. baudžiamojoje byloje nr. 1-23-215/2012 nėra iškilęs. Interesų konfliktas tarp J. S. ir advokatės D. R. iškilo anksčiau, dar prieš paskiriant ją atstovauti J. S. interesus;

„Įspėti pareiškėją, kad jo elgesys turi piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba požymių, todėl, jeigu pareiškėjas nebendradarbiaus su naujai paskirtu advokatu, savalaikiai neteiks visos būtinos informacijos, kels nepagrįstas kliūtis antrinės teisinės pagalbos teikimui, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotos iš pareiškėjo“.

Šis teiginys, anot pareiškėjo, taip pat neatitinka tikrovės, turi šmeižimo požymių. Šiais teiginiais V.M paskleidė apie J. S. tikrovės neatitinkančias žinias, galinčias pakenkti jo reputacijai, pakirsti teismo pasitikėjimą J. S..

Privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiojo J. S. skundą pradėti atsisakoma.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą. Nukentėjusysis J. S. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkę - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vyriausiajai specialistę, pavaduojančią teisės skyriaus vadovą, V. M. už šmeižimą. Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

Susipažinus su J. S. skundu bei kartu su juo pateiktu 2012 m. gegužės 23 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPC-28-12, nustatyta, kad specialistė V. M. jame įrašydama advokato pakeitimo pagrindą nurodė iškilusį interesų konfliktą tarp asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba J. S. ir jam teikti teisinę pagalbą paskirtos advokatės D. R.. Pareiškėjas J. S. privataus kaltinimo skunde patvirtino, kad interesų konfliktas su advokate D. R. buvo, tačiau kitoje byloje. Specialistės V. M. 2012 m. gegužės 23 d. Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPC-28-12 išdėstyti vertinimai ir apibendrinimai išsakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Be to, specialistė V. M., motyvuodama sprendimą dėl advokatės D. R. pakeitimo kitu advokatu, rėmėsi paties pareiškėjo J. S. pranešimais, kad advokatė D. R. atsisakė su juo bendrauti, bei šiuo pagrindu priimtu tarnybos 2012-01-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-4-12 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui J. S., todėl nelaikytina, kad jos paskleista informacija yra neturinti jokio pagrindo ir visiškai išgalvota, siekiant jį tyčia pažeminti.

Teismo nuomone, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vyriausioji specialistė V. M. surašydama 2012 m. gegužės 23 d. Sprendimą Nr. (1.31)-TPC-28-12, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie J. S. elgesį ir jį apšmeižti. Sprendime ji tik išdėstė advokatų pakeitimo priežastis, ir, įspėjo pareiškėją J. S. dėl galimų pasekmių už piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba. Vertinant V.M. S. išdėstytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino J. S. garbę ir orumą, Visi teiginiai turi aiškiai apibrėžtus vertinamųjų teiginių požymius, todėl jų teisingumas negali būti įrodinėjamas.

Privataus kaltinimo bylos procesas, nesant LR BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, negali būti pradėtas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiojo J. S. privataus kaltinimo skundą.

Nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas šią nutartį per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Skundas paduodamas per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.