Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kazachijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2005 m. liepos 11 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, uždraudžiant lankytis kavinėse, bendrauti su nukentėjusiuoju, įpareigojant būti namuose nuo 23 vai. iki 6 val., nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2007 m. vasario 23 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2009 m. vasario 24 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1875 Lt) bauda. 2010 m. vasario 23 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista 7 parų areštu;

4) 2010 m. balandžio 8 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

5) 2010 m. birželio 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda. 2011 m. gegužės 17 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 30 valandų viešųjų darbų bausmę;

6) 2012 m. balandžio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda;

7) 2012 m. spalio 9 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 3 MGL (390 Lt) bauda;

8) 2013 m. vasario 7 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Subendrinus su 2012 m. spalio 9 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 90 parų arešto ir 3 MGL (390 Lt) baudos bausmė;

9) 2014 m. birželio 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 82 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 7 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda. Šis nuosprendis pakeistas 2014 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2013 m. vasario 7 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

10) 2014 m. lapkričio 14 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjo būdu su 2014 m. birželio 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2014 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su 3 MGL (390 Lt) bauda. 2016 m. kovo 2 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi 2014 m. lapkričio 14 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neišieškota 1,46 MGL dydžio baudos dalis pakeista į 6 valandas viešųjų darbų. 2016 m. rugsėjo 16 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o pasibaigus intensyvios priežiūros terminui lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos A. Ž. nustatytos tokios pareigas: 1) viso likusio lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su legaliu darbu ar mokymusi; 2) per 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

11) 2018 m. spalio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 12 MGL (600 eurų) bauda;

12) 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 56 parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neįsiteisėjęs);

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2018 spalio 2 d. apie 10 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – grynuosius pinigus, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai siūlydamas G. G. už 360 eurų parduoti 60 butelių lenkiškos degtinės „Wibarowa“, ir iš anksto žinodamas, kad sandoris neįvyks, už tariamai parduodamus daiktus paimdamas 370 eurų grynųjų pinigų, nurodė automobilį, stovintį namo kieme ir paėmė pledą buteliams atsinešti, taip suklaidino nukentėjusiąją G. G., tačiau žodinio susitarimo nesilaikė, sutartų daiktų nukentėjusiajai nepristatė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 370 eurų vertės turtą ir padarė G. G. 370 eurų dydžio turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018 m. spalio 2 d. Naujoje Vilnioje, prie parduotuvės „Rimi“ sutiko jau ne kartą matytą vyrą, tačiau jo vardo nežino. Pasiūlė vyrui pirkti cigarečių ir degtinės. Tas vyras pasakė, kad jam nereikia, tačiau reikia jo seseriai. Tada kartu su tuo vyru, automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, nuvažiavo pas jo seserį, gyvenančią prie Naujosios Vilnios turgelio, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, tikslaus adreso pasakyti negali. Kartu su vyru užėjo į jo sesers butą, moteris prisistatė G. vardu. Su moterimi tarėsi dėl kontrabandinių baltarusiškų cigarečių „Fest“ pardavimo, ji norėjo nupirkti 20 blokų cigarečių ir dėžę, t. y. 6 butelius lenkiškos degtinės „Wiborowa“. Susitarė viską parduoti už 353 eurus. Davė G. savo telefono numerį – (duomenys neskelbtini), tikslu susiskambinti, jei ateityje jai reikės dar prekių. G. iš savo numerio paskambino jam, kad jis turėtų jos telefono numerį. Tuo metu jos brolis paėmė krepšį cigarečių blokams atnešti ir išėjo į lauką bei laukė jo ten. G. padavė jam 370 eurų, turėjo jai dar duoti grąžos, davė pledą blokams uždengti ir jis išėjo į lauką. Prie mašinos stovėjo G. brolis, jis paėmė iš jo tašes, padėjo į automobilį ir vienas išvažiavo. Tiksliai neatsimena, bet atrodo pasakė G., kad už valandos atveš prekes. Nuvažiavo cigarečių, tačiau sutartoje vietoje, kurios pasakyti negali, cigarečių nebuvo, todėl neturėjo, ką atvežti G.. Po kelių dienų prekių taipogi negavo, todėl nieko G. nenuvežė, jos pinigus pasiliko sau ir išleido savo reikmėms. Matė, kad G. jam skambino, tačiau jis jai neperskambino ir nieko nepaaiškino. Sutinka, kad apgaule savo naudai įgijo 370 eurų iš G.. Gailisi dėl padaryto, prižada grąžinti G. pinigus (b. 1. 139-140).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2018 m. spalio 2 d. ji su savo vyru V. G. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras yra neįgalus. Apie 10.00 val. jiems paskambino į duris, atidariusi pamatė, kad atėjo jos brolis V. D.. Brolis buvo su jai nepažįstamu vyru, tačiau jie bendravo pakankamai draugiškai, todėl pagalvojo, kad yra geri pažįstami ir nieko neįtardama įsileido juos į savo namus. Vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, kad vyras, atėjęs su broliu – tai A. Ž.. A. Ž. pasiūlė jai įsigyti lenkiškos degtinės „Wiborowa“, 0,7 1 talpos, po 5,50 euro už butelį ir įvairių cigarečių. Nei ji, nei vyras nerūko, todėl cigarečių atsisakė. Norėjo nusipirkti alkoholio atsargai, todėl susigundė nusipirkti pigiau. Paprašė parduoti jai 20 butelių, tačiau A. pasakė, jog tokio mažo kiekio po 5,50 euro už butelį parduoti negali. Tada paskambino savo dukrai ir dar vienai pažįstamai su pasiūlymu įsigyti alkoholio pigiau ir galiausiai sutiko pirkti 60 butelių. A. paskaičiavo, kiek privalo sumokėti ir nurodė – 360 eurų, be to, pasakė užrašyti jo telefono numerį (duomenys neskelbtini), jei sugalvotų pirkti dar alkoholio. Kad patikrintų, ar gerai užrašė numerį, paskambino A., jo telefonas suskambo. A. atrodė labai skubantis, viską sakė ir darė greitai, vis nurodydavo į po langais stovėjusį automobilį, kuriuo atvažiavo su broliu, neva alkoholio dėžės yra automobilyje. Automobilio modelio ir valstybinių numerių nežino, automobilis buvo tamsios spalvos, universalo tipo. Tada A. pasakė V. paimti šiukšlių maišus ir eiti į lauką jo laukti, o ji nuėjo į kitą kambarį pinigų. 370 eurų sumą padėjo virtuvėje ant stalo. A. paėmė pinigus, pledą degtinei uždengti, pasakė, kad atneš grąžos ir išėjo pro duris. Jos brolis stovėjo lauke, prie mašinos ir rūkė. A. išėjus, netrukus, pro langą pamatė jį vieną, jau važiuojantį automobiliu. Nesupratusi, kas vyksta, pradėjo jam skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Išėjusi į lauką, pamatė prie laiptinės durų numestą savo pledą, tada suprato, kad ją apgavo ir jog A. neplanavo nieko parduoti, nes jokios degtinės jis su savimi neturėjo, o atvažiavo su tikslu pasisavinti jos pinigus. Iš karto nesikreipė į policiją, kadangi patyrė stiprų stresą, o jos sveikata labai silpna. 2018 m. lapkričio 15 d. A. Ž. jai sumokėjo 370 eurų, t. y. visą sumą, kurią iš jos pasisavino, jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo jam neturi, prideda prie apklausos protokolo jos rašytą pakvitavimą (b. l. 18, 21- 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. D. parodė, kad vasarą, jam išeinant iš „Rimi“ prekybos centro (duomenys neskelbtini) prie jo privažiavo tamsios spalvos automobilis, modelio nepažįsta, kuriame sėdėjo du vyrai. Automobilio vairuotojas buvo aukštas, praplikęs, liekno kūno sudėjimo, pasiūlė jam darbą, sakė, kad per porą valandų darbo uždirbs 25 eurų. Koks tai darbas neklausė, iškart atsisakė, nes suprato, kad tiek už porą valandų gali pasiūlyti tik už nelegalų darbą. Vyrai tąkart nuvažiavo. Kitą kartą, vieną iš šių vyrų, vairuojantį tą patį automobilį, sutiko 2018 m. spalio 2 d. ryte, kai išėjo apsipirkęs iš to paties prekybos centro „Rimi“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vyras šį kartą pasiūlė pirkti pigesnių cigarečių. Padavė jam vieną pakelį „Fest“ cigarečių, mėlynos spalvos, ir pasakė, kad jei imtų didelį kiekį, tai parduotų po 1 eurą už pakelį, o jei dėžėmis, tai po 0,80 euro. Dar vyras siūlė pirkti lenkiškos degtinės „Wyborowa“, sakė kokybiška, po 4 ar 5 eurus už butelį. Jis neturėjo pinigų, pasakė, kad susimokėtų tik gavęs invalidumo pašalpą. Vyras atsakė, kad gali ir palaukti, dykai atidavė jam tą pakelį „Fest“, bei paklausė, ar nežino kam reikėtų cigarečių. Vyras jam savo vardo nepasakė, kalbėjo lietuviškai. Pasakė vyrui, kad sesers žentas rūko, jog galima pasiūlyti cigarečių jai, pasiūlė nuvažiuoti pas ją. Kelią pas seserį rodė jis. Kai privažiavo sesers namus, adresu (duomenys neskelbtini), tas vyras sustabdė automobilį aikštelėje šalia sesers namo. Vyras elgėsi laisvai, buvo greitas. Kartu su tuo vyru nuėjo į sesers butą, adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidarė sesuo – G. G. ir įsileido juos į vidų. Seseriai tą vyrą pristatė kaip savo pažįstamą. Vyras siūlė seseriai įsigyti cigarečių ir degtinės. Kai važiavo pas seserį, automobilyje matė gulinčias kelias kartonines dėžes, kaip nuo cigarečių. Ką vyras susitarė su seserimi, jis neklausė, kurį laiką buvo išėjęs į kitą kambarį, o po to parūkyti. Matė, kaip vyras seseriai siūlė pirkti, daug kalbėjo, kažką skaičiavo, rašė. Matė, kaip sesuo koridoriuje, šalia virtuvės, skaičiavo pinigus. Ar ji padavė pinigus tam vyrui ir kokią sumą turėjo paduoti, jis nežino ir nematė. Kažkuriuo momentu vyras jam pasakė eiti su juo link mašinos ir padėti atnešti prekes. Jie kartu išėjo iš sesers buto, nusileido į lauką. Čia vyras pasakė, kad jis patrauks mašiną į kitą vietą, kad „nematytų turgaus kameros“, o jam sakė laukti kur stovi, dar užsiminė, kad pats seseriai sunešios prekes. Jis liko stovėti, parūkė, o vyras įsėdęs į savo automobilį nuvažiavo. Kažkiek pastovėjęs pamatė, kad vyras negrįžta, tada pakilo į sesers butą, ji paaiškino, kad vyras paėmė pinigus už cigaretes ir degtinę ir nuėjo neva viską atnešti iš automobilio. Jis paaiškino G., kad vyras kažkur išvažiavo. Tarpusavyje pasiginčijo, kodėl ji padavė pinigus negavusi prekės, sesuo jį išbarė, kad atsivedė tokį draugą į jos namus, jis aiškino, kad tą vyrą matė vos porą kartų, po ko išėjo namo. Po šio įvykio praėjus porai savaičių, matė vyrą pavogusį sesers pinigus, nuiminėjantį pinigus iš bankomato tame pačiame „Rimi“ prekybos centre. Kol išėjo iš parduotuvės, vyras buvo nutolęs nuo jo, nepavijo to vyro. Kiek atsimena, vyro automobilis buvo lengvasis, su pakeliamomis į viršų bagažinės durimis, be jokių ypatingų požymių, pirmasis valstybino ženklo numerio skaičius „5“. Anksčiau minėtą vyrą gali atpažinti iš veido bruožų, kūno sudėjimo, ūgio, manierų, šnekos, nes pakankamai gerai į jį įsižiūrėjo, vyras yra apie 40 metų amžiaus (b. 1. 27-28).

Iš 2018 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. D. atpažino vyrą, apie kurį davė parodymus, kurį sutiko 2018 m. spalio 2 d. ryte, išėjęs iš parduotuvės „Rimi“, (duomenys neskelbtini), kuris siūlė įsigyti pigesnių cigarečių ir degtinės, po ko kartu su juo nuvažiavo pas G. G., adresu (duomenys neskelbtini), kuris apgaulės būdu pasisavino jo sesers G. G. pinigus – 370 eurų (b. 1. 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). A. Ž. pažįsta tiek, kad jis nuomojosi pas ją kambarį 2018 metais, nuo gegužės mėnesio iki rugsėjo mėnesio, tikslaus laiko nurodyti negali. Kambario nuomos sutarties pasirašę nebuvo. Jis nuomojosi kambarį jos bute pagal skelbimą, kurį ji buvo patalpinusi laikraštyje „Reikia“. A. Ž. mokėjo mokesčius, retai jį matydavo, jis sakė, kad dirba vairuotoju, namuose būdavo tik savaitgaliais, darbo dienomis jo nebuvo. Šiuo metu nuomininkas jos bute nebegyvena. Jos prašymu kažkurią rugsėjo mėnesio dieną jis išsikraustė, nes pradėjo dažnai vartoti alkoholį ir triukšmauti. Kur jis gyvena, dabar nežino. Girdėjo iš kaimynų, kad A. Ž. vairuoja prabangų automobilį, modelio, spalvos, valstybinius numerius nurodyti negali. Telefoną „Nokia“, baltos spalvos korpusu, kuriame buvo įsidėjusi „Tele2“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko už 20 eurų iš A. Ž., kai jis gyveno jos bute. Telefonu naudojosi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2018 spalio 31 d., kada jai paskambino pareigūnas, po ko telefonu naudotis nustojo. Telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), yra pas ją, savanoriškai pateikia jį prie apklausos protokolo (b. 1. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. T. parodė, kad I. M., (duomenys neskelbtini), yra jos motina. Mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra neįgali, prižiūrima globėjos. Nuo šių metu gegužės mėnesio iki rugsėjo mėnesio motina nuomojo vieną savo buto kambarį nuomininkui. Iš gautos jam korespondencijos, žino, kad tai A. Ž.. Asmeniškai A. Ž. nepažįsta. Rudenį, tikslios datos neatsimena, motina iš A. Ž. už 20 Eur įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kuriuo naudojosi įsistačiusi „Tele2“ ryšio SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad ieško minėto telefono naudotojo, motina išsigando ir telefono nebenaudojo. 2018 m. lapkričio 8 d. motina apklausiama Utenos policijos pareigūnų pateikė telefoną. Minėtas telefonas nėra vogtas, todėl prašo telefoną grąžinti jai, perduos jį motinai (b. 1. 33-34).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo įvykio metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ši SIM kortelė buvo naudota su telefono aparatu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio minėtas mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, o vėliau naudotas su SIM kortele, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Tele2“ abonentui I. M.. Bendraujant su I. M. ir jos dukra E. T., paaiškėjo, kad minėtą telefono aparatą I. M. įsigijo iš buto nuomininko A. Ž. (b. l. 74).

Daiktų pateikimo protokolu I. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43), daiktų apžiūros protokolu telefonas buvo apžiūrėtas (b. l. 46-48), pakvitavimu grąžintas E. T. (b. l. 49).

Iš 2018 m. spalio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. G. ikiteisminiam tyrimui pateikė raštelį su nusikalstamą veiką padariusio asmens rankraštiniais įrašais (b. l. 39-41), 2018 m. lapkričio 6 d. daiktų apžiūros protokolu raštelis buvo apžiūrėtas (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 15 d. pakvitavimo matyti, kad G. G. iš A. Ž. gavo 370 eurų ir pretenzijų dėl žalos atlyginimo jam neturi (b. l. 24).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 10 d. apie 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš G. G. brolio draugas (neprisistatęs) galimai pavogė 370 eurų (b. l. 5-6).

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. Ž. 2018 spalio 2 d. apie 10 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – grynuosius pinigus, melagingai siūlydamas G. G. už 360 eurų parduoti 60 butelių lenkiškos degtinės „Wibarowa“, ir iš anksto žinodamas, kad sandoris neįvyks, už tariamai parduodamus daiktus paimdamas 370 eurų grynųjų pinigų, tyčia suklaidino nukentėjusiąją G. G., sutartų daiktų nukentėjusiajai nepristatė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 370 eurų vertės turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, 370 eurų vertės svetimo turto įgijimas apgaule nėra priskiriamas prie nedidelės vertės turto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši A. Ž. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties, nukentėjusiosios G. G., liudytojų V. D., I. M. ir E. T. parodymais, taip pat policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolais, BIRT ataskaitų žiūryklės įrašais bei kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Kaltinamasis A. Ž. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma arešto bausme (b. l. 143-145).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas nuosavybei), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į A. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), į tai, kad atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį A. Ž. – ne kartą baustas administracine tvarka, dalį baudų yra sumokėjęs (b. l. 131-132), daug kartų teistas, paskutinį kartą teistas taip pat už sukčiavimą (b. l. 80-87), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą (per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO gautas išrašo apie asmens darbovietę duomenimis). Atsižvelgdamas į išvardintas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 75 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 parų arešto bausmės (BK 64¹ str.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. Ž. 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 84 parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 56 paros arešto. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, teismas sprendžia, kad šiai dienai nėra tikslinga bendrinti 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtiną bausmes.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 141-142).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui: vokas, kuriame yra raštelis su nusikalstamą veiką padariusio asmens rankraštiniais įrašais (b. l. 41), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti A. Ž. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Ž. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus – voką, kuriame yra raštelis su nusikalstamą veiką padariusio asmens rankraštiniais įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.