Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4750-837/2016 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. R. B.ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. B. 514,31 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovei skolą sumokėjus, ieškovas pareiškė atsisakymą nuo ieškinio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, priėmė atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė. Teismas nutartimi grąžino ieškovui R. B. 10,25 Eur žyminio mokesčio dalį, priteisė iš atsakovės A. B. bylinėjimosi išlaidas: 30,75 Eur žyminio mokesčio dalį ir 450 Eur už advokato teisinę pagalbą ieškovo R. B., naudai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė A. B. atskiruoju skundu prašo pakeisti 2016 m. birželio 2 d. teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atleisti ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad atsakovas, kreipdamasis į teismą, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes jis prieš kreipdamasis į teismą jokio pranešimo atsakovei neatsiuntė, nepaskambino. Gavusi ieškinį, atsakovė skolą iškart sumokėjo, taigi ginčą galima buvo išspręsti taikiai.Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad byla nesudėtinga, advokatui reikėjo paruošti tik vieną procesinį dokumentą, skolos suma yra 514,31 Eur, artima ieškovo prašomam bylinėjimosi išlaidų 450,00 Eur dydžiui, todėl mano, kad teismas nepagrįstai jų nesumažino.Atsakovė yra neįgali, gauna 182,21 Eur netekto darbingumo pensiją, todėl 450,00 Eur suma už advokato pagalbą yra neteisinga.Nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo grąžinamo ir ieškovės priteistino žyminio mokesčio dalį.Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. B. prašo 2016 m. birželio 2 d. teismo nutartį palikti nepakeistą.Atsakovė apie skolą ieškovui žinojo iš nagrinėjamų bylų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovas neturėjo pareigos kiekvieną kartą priminti apie skolą, todėl kreipėsi į advokatą dėl skolos priteisimo.Advokatas, ruošdamas procesinį dokumentą, rinko įrodymus, konsultavo ieškovą, prašomas priteisti 450 Eur dydis neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.Teismas atsižvelgė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl pagrįstai jas priteisė iš atsakovės.Atsakovė nurodo, kad ji yra neįgali, jos pajamos nedidelės, tačiau jos pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti siejama su turtine padėtimi. Kiekvienas asmuo turi teisę bylą vesti pats arba per advokatą. Ieškovo nuomone, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, asmens kaltę dėl jų susidarymo, todėl jam išlaidas priteisė iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keičiama (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 94 str. numato, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad bylos šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, kitos dalies išlaidų nepriteisdamas.Nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė ieškinio ir teismas bylą nutraukė atsakovei sumokėjus skolą iki sprendimo priėmimo, todėl padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui susidarė dėl atsakovės elgesio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo pagrindą priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.).Tačiau nagrinėjamu atveju, kai byla nesudėtinga, advokatas paruošė tik vieną procesinį dokumentą (ieškinį dėl 514 Eur skolos priteisimo), ieškovo reikalavimų suma atsakovei mažai skiriasi nuo atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumos, priteistos bylinėjimosi išlaidos aiškiai per didelės. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų iš dalies yra kaltas ir pats ieškovas. Teismo vertinimu nustatytomis aplinkybėmis šalys galėjo išspręsti susidariusią situaciją taikiai, nesikreipiant į teismą. Atsakovė, gavusi ieškinį, iškart sumokėjo ieškovo prašomą sumą. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad dalį savo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atsakovas turi prisiimti pats. Todėl, vadovaudamasi CK 1.5 str., CPK 3 str. 7 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bei siekiant nepažeisti byloje dalyvaujančių asmenų procesinio lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme sumažinti nuo 450 Eur iki 200 Eur (CPK 98 str.).Teikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 47,00 Eur žyminį mokestį, nors pagal ginčo sumą 514,31 Eur turėjo mokėti tik 20 Eur (CPK 87 str.1d.). Pirmosios instancijos teismas dalį žyminio mokesčio ieškovui grąžino, bet nepagrįstai žyminį mokestį paskaičiavo ne nuo mokėtinos, bet nuo ieškovo sumokėtos žyminio mokesčio sumos ir iš atsakovės A. B. priteisė 30,75 Eur žyminio mokesčio. Šioje dalyje nutartis keičiama ir žyminio mokesčio išlaidos perskirstomos. Ieškovui grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis ir 75 proc. nuo mokėtino (20 Eur) žyminio mokesčio (27 Eur ir 15 Eur), o iš atsakovės jam priteisiama 25 proc. mokesčio dalis (5 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais, teismas

nutar i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

G. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurai) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2016-05-14. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 5,00 Eur (penki eurai) žyminio mokesčio dalį ir 200 Eur (du šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.