Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. G., jo atstovams advokatui Vidmantui Žiemeliui ir advokato padėjėjai Dianai Litvinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad jis buvusios auditorės V. N., kuri šiuo metu jau nebedirba, 2016 m. darbą įvertino „gerai“, tačiau ji su tokiu vertinimu nesutiko ir pateikė prašymą vertinti jos tarnybinę veiklą Vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – Komisija). Komisija 2017 m. vasario 20 d. posėdyje pareiškėjo įvertinimą „gerai“ paliko galioti. 2017 m. kovo 28 d. V. N. pateikė tarnybinį pranešimą atsakovei, kuriame nurodė, kad pareiškėjas jos tarnybinę veiklą įvertino netinkamai, o jo emociniai pasakymai suformavo neigiamą požiūrį apie jos asmenybę.

Mano, kad Įsakymas, kuriuo jam paskirta pastaba, yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, reglamentuojantiems tarnybinių nusižengimų nagrinėjimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, bei teisingumo ir teisėtumo principams.

Nurodo, kad ginčo atveju nebuvo nustatytos konkrečios jo veikos, kuriomis būtų atliktas tarnybinis nusižengimas. Visus veiksmus, susijusius su V. N. vertinimu, atliko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintomis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis (toliau – Tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės), o Komisijos 2017 m. vasario 20 d. posėdyje buvo pakomentuoti gauti vertinimo rezultatai.

Teigia, kad jis neturėjo jokių asmeniškumų V. N. atžvilgiu, priešingai, auditorės darbą įvertino nešališkai, remdamasis gautais ir surinktais duomenis. Jos nekokybišką darbą patvirtina 2016 m. gruodžio 29 d. darbo dokumentų peržiūros išvada Nr. 18/16, kurioje pateikti pastebėjimai apie darbo dokumentų trūkumus bei kitus neatitikimus. Tokio pobūdžio pažymos buvo sudarytos ir kitiems darbuotojams, o tai patvirtina, kad V. N. nebuvo išskiriama iš kitų darbuotojų, atvirkščiai, jai buvo teikiamos objektyvios ir pagrįstos pastabos, stengiantis gerinti darbo rezultatus.

Mano, kad jos kritika buvo konstruktyvi, tinkama ir paremta objektyviais duomenimis, kuriuos auditorė pripažino 2017 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje. Šiame posėdyje vyko dalykiškas pokalbis, nebuvo vartojami netinkami epitetai, pasakymai ar frazės, tačiau jis buvo nubaustas už tiesioginių savo darbo funkcijų vykdymą. Be to, iš Komisijos 2017 m. vasario 20 d. posėdžio stenogramos matyti, kad ji dėl pareiškėjo elgesio ar jo atliktų veiksmų pastabų neturėjo.

Nurodo, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvadomis remiantis buvo paskirta nuobauda, atliktas neteisėtai ir nepagrįstai. Su tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas, o vidinėje sistemoje nesuteikta prieiga prie šio dokumento. Mano, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, kaltė, tyčia bei priežastinis ryšys su kilusiais padariniais, o nuobauda paskirta vadovaujantis deklaratyviais auditorės paaiškinimais.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės prieštarauja objektyviems duomenims bei auditorės pasiektiems rezultatams. Tai patvirtina 2015 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. VJ-143, kurioje nustatyta, kad auditorė V. N., atlikdama savo funkcijas, susiduria su problemomis dėl vidaus ataskaitų projektų kokybės ir audito atlikimo terminų. Šios problemos nebuvo ištaisytos, tai patvirtina, kad pozicija dėl auditorės darbo buvo nuosekli, o ne staiga pasikeitusi.

Mano, kad, remiantis teisės aktų reikalavimais, pateiktais objektyviais duomenimis bei formuojama teismų praktika, nėra pagrindo sutikti su paskirta tarnybine nuobauda, nes tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, tendencingai, išvados neišsamios ir nemotyvuotos, o 2017 m. gegužės 18 d. išvada Nr. BR-1540 buvo sudaryta iš esmės vienašališkai, vadovaujantis auditorės V. N. deklaratyviais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kuriuos jis iš esmės paneigė. Nors yra nubaustas už užgaulų ir nepagarbų elgesį, tačiau, jo teigimu, atliekant tarnybinio nusižengimo patikrinimą, net nebuvo paprašyta 2017 m. vasario 20 d. komisijos posėdžio garso įrašo.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad 2017 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje jis pateikė nešališką savo nuomonę, o jo išsakyta kritika V. N. vertintina kaip objektyvi tiesa. Pareiškėjas remiasi 2016 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. 18/16, tačiau šis dokumentas priskirtas vidaus audito ataskaitų ir peržiūrų išvadų dokumentams ir naudojamas Vidaus audito skyriaus darbo reikmėms. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikę valstybės tarnautojai negalėjo žinoti apie šią pažymą, nes ji neregistruota SAM elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje, o pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą, jos nepridėjo. Taip pat nėra duomenų, kad su šia pažyma, kurioje nurodytos Vidaus audito skyriaus vedėjo pastabos, V. N. buvo supažindinta. Kritiškai turi būti vertinama ir pareiškėjo pateikta 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 19/16, nes joje užtušuota vidaus auditoriaus pavardė, todėl neaišku, kam ji buvo skirta.

Pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje kaip vieną iš V. N. veiklos trūkumų nurodė jai priskirtos dalies atlikto viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus audito rezultato pateikimą pažymos forma. Iš prie pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, kuris pridėtas prie 2016 m. gruodžio 19 d. V. N. elektroninio laiško, matyti, kad ji tiesioginiam vadovui (pareiškėjui) išsiuntė patikslintą dokumentą su įstaigos pastabomis ir papildomais dokumentais. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų nesutikęs su tokia atlikto audito pateikimo forma ir apie tai jai būtų pranešęs. Be to, tiek minėtos 2016 m. gruodžio 16 d. pažymos Nr. 18/16 5 punkte nurodyta, tiek pats pareiškėjas skunde teigia, kad vidaus audito rezultatai turi būti įforminti pažyma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. vasario 20 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame buvo vertinama V. N. tarnybinė veikla. Šiame posėdyje pokalbis vyko su V. N., vėliau Komisija uždavė klausimus jos tiesioginiam vadovui Vidaus audito skyriaus vedėjui V. G. (pareiškėjui), po kurių V. N. pranešė tarnybinės veiklos vertinimo rezultatą.

Į Komisijos prašymą papasakoti apie V. N. darbą pareiškėjas atsakė: „kaip sakyt, darbuotoja, kuri kiekvienam žingsny reikalauja visokių išimčių, lygtais įstatymai jai būtų kitokie. Dabar šitas vertinimas irgi. Pagal Vyriausybės nutarimą 909 patvirtintų Taisyklių 14 punktą, aiškiai parašyta, kad darbuotojas įvertintas „gerai“, turi rašyt prašymą komisijai, per personalo skyrių perduoda. Tokio prašymo aš nemačiau, jo turbūt nėra. <...> jeigu taip tiesiai šviesiai, tai pagal veiklos rezultatus už praeitus metus darbuotoja turėjo prasčiausius rezultatus (stenogramos 19 lapas).

Į Komisijos klausimą, kaip su „labai gerai“ kvalifikacija ji gali tik „patenkinamai“ vykdyti funkcijas, pareiškėjas atsakė: „žodžiu tą „labai gerai“ kvalifikaciją darbuotojas pats įvertina, aš galvojau ar mažint tą balą ar ne, bet sakiau paliksiu. <...> sunku su ja dirbti, nes įsivaizduokit, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad yra geriausias Lietuvos vidaus auditorius ir kiti žymiai mažiau nusimano, tada toks ir rezultatas vat taip gaunasi stumdomas <...>. Per tuos šešioliktus metus, keturios tokios pažymos turi būti. Iš jų dvi – pateiktos ne ta forma, kuri numatyta metodikoj, viena pažyma pateikta pavėluotai, kita išvis nepateikta. <...> Programose pas mus numatyti tarpiniai atsiskaitymai, darbo dokumentų pateikimo terminai. Per penkis auditus keturiolika tų tarpinių darbo dokumentų, iš jų pusė pateikti ne laiku. Pavėlavimai nuo vienos dienos, ir dešimt dienų ir dvidešimt dienų. <...> pas kitus žmones yra keturi auditai ir dvi pažymos, čia trys auditai ir viena pažyma. Pats žemiausias rezultatas. <...> Nu tikrai labai gerai negali būti vertinamas. Ir tas vertinimas „gerai“ yra objektyvus. Ir svarbiausia, kad čia kaip sakyt nu vat norų, pageidavimų kartais koncertas gaunasi. Šiuo atveju jinai pati supranta, kad pagal veiklos rezultatus neblizga, bet jinai, vat jai reikia „labai gero“ įvertinimo, ir turi kiti vat“ (stenogramos 21–22 lapas).

Į Komisijos klausimą, kokias konkrečias funkcijas ji vykdė „patenkinamai“, pareiškėjas atsakė: „nu dėl raštų parengimo, toks elementarus dalykas, nu iš esmės nebuvo nei vieno atvejo, kad būtų normaliai parengtas raštas. Duodi užduotį padaro kaip sakyt skubiai, greitai ir paviršutiniškai <...>. Tai pirmas va toks metų pradžioj Finansų ministerija turi gauti vidaus tarnybų veiklų apžvalgos raštus parašyt, nu parašė tokį, nei šiokį, tai aš tada rezoliucijoj parašiau, kad jeigu raštui skiriama pakankamai dienų tai jis ir turi būt toks, o ne...“ (stenogramos 23 lapas).

Komisija, išklausiusi tiek V. N., tiek V. G. paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad V. N. įvykdė visus uždavinius, tačiau jie nebuvo viršyti, todėl paliko tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytą vertinimą „gerai“ (stenogramos 29 lapas).

2017 m. kovo 28 d. V. N. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame išreiškė nesutikimą dėl 2017 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje išsakytų V. G. teiginių, susijusių su jos tarnybinės veiklos vertinimu ir jos asmeniu. Remdamasis šiuo tarnybiniu pranešimu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. balandžio 20 d. rezoliucija pavedė Personalo skyriui pradėti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

2017 m. gegužės 18 d. SAM Personalo skyrius surašė išvadą dėl Vidaus audito skyriaus vedėjo V. G. galimo tarnybinio nusižengimo Nr. BR-1540 (toliau – Išvada). Joje konstatavo, kad V. G. Komisijos 2017 m. vasario 20 d. posėdyje vartojo žmogaus orumą įžeidžiančius palyginimus bei kitus kalbos elementus, nebūdingus kanceliarinei kalbai. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas V. G. padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Nuobaudų skyrimo taisyklės) 14.1 papunkčiu ir 15 punktu, atsižvelgęs į Išvadą, Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas, 2017 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje viešai nemandagiai, užgauliai ir įžeidžiamai atsiliepdamas apie Vidaus audito skyriaus patarėją V. N. bei pateikdamas dezinformaciją, peržengė teisėtos saviraiškos laisvės ribas ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Etikos taisyklių 9 punktą, dėl to jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai nurodyti VTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas, pavyzdingumas. Pavyzdingumo principas, kurį galimai pareiškėjas pažeidė, reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas (VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Etikos taisyklių 9 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis (9.1 papunktis), būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas (9.2 papunktis), savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (9.3 papunktis), būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis (9.4 papunktis), visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti tą informaciją, pagalbą ar paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus (9.5 papunktis), suteikti žmonėms informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius, nedarydamas įtakos žmogaus apsisprendimui ir jo interesams (9.6 papunktis), konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo (9.7 papunktis), pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti (9.8 papunktis).

Valstybės tarnautojo pareigas nustato VTĮ 15 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn (VTĮ 28 straipsnis). Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal šią teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi, valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.

Kaip minėta, pareiškėjui paskirta nuobauda už VTĮ ir Etikos taisyklėse nurodyto pavyzdingumo principo nesilaikymą, t. y. už Komisijos 2017 m. vasario 20 d. posėdyje išsakytą nemandagų, ir įžeidžiantį atsiliepimą (pareiškėjas išreiškė nepagarbą) apie Vidaus audito skyriaus patarėjos V. N. tarnybinę veiklą, pateikdamas dezinformaciją ir peržengdamas teisėtos saviraiškos laisvės ribas.

Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo pažeminti ar sumenkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Netoleruotina situacija, kai kritika išreiškiama nevengiant asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo, reputacijos menkinimo, neigiamų emocijų demonstravimo bei viešai reiškiant savo antipatijas kitiems tarnautojams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-252/2013).

Teismas mano, kad pareiškėjas Komisijos 2017 m. vasario 20 d. posėdyje t. y. V. N. tarnybinės veiklos vertinimo metu, apibūdindamas jos tarnybinę veiklą, kai kuriuos žodžius („pageidavimų koncertas“, „rezultatai neblizga“) vartojo jiems suteikdamas perkeltinę reikšmę, kuri nėra nei užgauli, nei įžeidžianti.

Tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 19 punktas nustato, kad vertinimo komisija, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Tų pačių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. 21 punktas nustato, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.

Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (22 punktas). Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas (23 punktas).

Taigi, pareiškėjas minėtas frazes išsakė 2017 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje, atsakydamas į Komisijos narių klausimus apie V. N. tarnybinę veiklą. Jos išsakytos siaurame rate, dalyvaujant tik Komisijos nariams ir jam pačiam, ir tik Komisijos nariams paprašius.

Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis).

EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, turinį yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą byloje Hertel prieš Šveicariją, Nr. 25181/94, 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01 ir kt.).

Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas neteisėtais veiksmais, t. y. vertinimo komisijos posėdyje, viešai, nemandagiai, užgauliai ir įžeidžiamai atsiliepdamas apie Vidaus audito skyriaus patarėją peržengė teisėtos saviraiškos laisvės ribas.

Iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos darytina išvada, kad teisė į saviraiškos laisvę ginama, kai asmuo laisvai, niekieno neįpareigotas reiškia savo mintis ir įsitikinimus. Šiuo atveju pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo veikla, reglamentuojama imperatyvių įstatymo normų. Pareiškėjas, kaip skyriaus vadovas, pagal nustatytas imperatyvaus pobūdžio Taisykles privalėjo skyriaus darbuotojos V. N. tarnybinę veiklą vertinti pagal nustatytus kriterijus. Jis šią pareigą atliko. Savo vertinimą pateikė Tarnybinės veiklos vertinimo komisijai, ši kolegialiai priėmė sprendimą, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamame įsakyme nurodytas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas dėl saviraiškos laisvės ribų peržengimo atmestinas, nes netaikytinas sprendžiant byloje kilusį ginčą.

Frazės „kaip sakyt, darbuotoja, kuri kiekvienam žingsny reikalauja visokių išimčių, lygtais įstatymai jai būtų kitokie“, „įsivaizduokit, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad yra geriausias Lietuvos vidaus auditorius ir kiti žymiai mažiau nusimano, tada toks ir rezultatas vat taip gaunasi stumdomas“, „nu iš esmės nebuvo nei vieno atvejo, kad būtų normaliai parengtas raštas“, įvertinant pokalbio, kuriame jos buvo išsakytos, kontekstą, tai, kad jos buvo išsakytos vertinant darbuotojo tarnybinę veiklą, pareiškėjo kalbos toną bei tai, kad jis turėjo pareigą vertinti jos tarnybinę veiklą ir asmenines savybes, nelaikytinos tokia kritika, kurią būtų galima vertinti kaip neteisėtus veiksmus.

Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad minėtos frazės buvo pasakytos ramiu tonu, nesiekiant asmenį (V. N.) paniekinti ar įžeisti. Toks nuomonės išsakymas objektyvaus stebėtojo požiūriu iš šalies taip pat nesudaro nepagarbos įspūdžio vertinamam asmeniui, šiuo atveju V. N..

Kiek pareiškėjo išsakytos frazės turėjo įtakos V. N. galutiniam tarnybinės veiklos vertinimui, teismas nenagrinėja, kadangi komisijos nariai valstybės tarnautoją vertina pagal vidinį įsitikinimą balsuodami ir tai yra jų diskrecijos teisė. Pažymėtina, kad Komisijos išvados V. N. neskundė, o tai reiškia, kad ji su jos turiniu sutiko.

Teismas nesutinka su atsakovės išvada, kad pareiškėjo galimai padaryti neteisėti veiksmai, t. y. anksčiau paminėtos galimai nepagarbios frazės apie V. N. tarnybinę veiklą ir jos asmenybę, sukėlė jai pasekmes, nes jos tarnybinė veikla būtų įvertinta aukštesniu balu. Ar V. N. tarnybinė veikla galėjo būti įvertinta aukštesniu balu, galėjo būti patikrinta apskundus Komisijos išvadą.

Pasisakant dėl dezinformacijos pateikimo apie V. N. tarnybinę veiklą, pirmiausia analizuotina jos sąvoka. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vaitkevičiūtė, V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas, 2007, p. 236) „dezinformacija“ apibrėžiama kaip: 1) klaidingų žinių tyčinis skleidimas propagandos sumetimais, karyboje – norint suklaidinti priešą, 2) komp. kompiuteriu perduodamų duomenų sąmoningas iškraipymas, siekiant sukelti klaidingą įvaizdį tų duomenų vartotojams; melagingos informacijos perdavimas. Taigi, dezinformacija gali būti suprantama kaip tyčinis klaidingų, melagingų duomenų skleidimas. Iš 2017 m. vasario 20 d. posėdžio stenogramos matyti, kad Komisija, vertindama V. N. tarnybinę veiklą, išklausė tiek jos pačios, tiek tiesioginio vadovo (pareiškėjo) argumentus ir priėjo prie išvados, kad ji įvykdė visus jai iškeltus uždavinius, tačiau nenustačiusi, kad jie buvo viršyti, paliko tokį vertinimą, kuris nurodytas tarnybinės veiklos išvadoje – „gerai“. Taigi, vertindamas, ar pareiškėjo pateikta informacija ir kiti rašytiniai įrodymai buvo iškraipyti, klaidingi ar melagingi, teismas preziumuoja, kad jie buvo Komisijos įvertinti, o jos išvados, kaip minėta anksčiau, V. N. neskundė.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad su Išvada nebuvo tinkamai supažindintas.

Nuobaudų skyrimo taisyklių 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Tų pačių taisyklių 13 punktas nustato, kad, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios Taigi, iš minėtų nuostatų matyti, kad, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, valstybės tarnautojas turi teisę susipažinti su tyrimo išvada, tačiau pareigos įstaigai su ja supažindinti Nuobaudų skyrimo taisyklės ar kiti teisės aktai nenustato, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pareiškėjo asmeniškai nesupažindinusi su Išvada pažeidė Nuobaudų skyrimo taisykles. Be to, iš pareiškėjo skundo turinio ir pridedamų dokumentų matyti, kad jis įgyvendino minėtą teisę – su Išvada susipažino ir ją, be kita ko, pateikė kartu su skundu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nenustatytos sąlygos pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi pareiškėjas nenurodė prašomos priteisti teismo išlaidų sumos, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, todėl prašymas bus sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, pateikus detalų patirtų teismo išlaidų apskaičiavimą ir tai pagrindžiančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. K-475 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vidaus audito skyriaus vedėjui V. G. skyrimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.