Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-6781 nutarta taikyti nuteistajam M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo atžvilgiu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą dalyvaudamas pozityvaus užimtumo veiklose, paskatintas už dalyvavimą visuomeninėje veikloje, atlikdamas bausmę įgijo ne vieną kvalifikaciją, 2024 m. mokosi dvyliktoje klasėje, stebima motyvacija mokymuisi. Komisija pažymi, kad nuteistasis vengia destruktyvių elgesio modelių, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o jo elgesys nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą.

M. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu kvalifikuota veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 23 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo M. G. atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimai buvo atlikti net penkis kartus, kurių metu nuteistojo rizika buvo vertinama kaip vidutinė. Tai, jog minėta rizika išlieka vidutinė ir yra nekintanti, atskleidžia, jog nuteistasis pataisos proceso metu nesiekia savo nusikalstamo elgesio kreipti išskirtinai pozityvaus pokyčio link. Tokią teismo išvadą sustiprina tai, kad po atlikto paskutinio vertinimo nuteistojo elgesyje nustatyta net 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie aiškiai parodo, kokios probleminės sritys nuteistojo elgesyje turi būti koreguojamos. Minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), neabejotinai turi įtakos galimam nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui ir privalo būti esmingai koreguojami eliminuojant problemines sritis. Be to, nuteistojo elgesyje nustatyti vos du apsauginiai veiksniai, kurie mažina nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti (patvirtinta gyvenamoji vieta; patvirtinta galimybė įsidarbinti), tačiau šios aplinkybės neatsveria nuteistojo elgesyje nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių gausa akivaizdžiai gali lemti tai, jog nevaldomos probleminės sritys gali paskatinti pakartotinį nusikalstamumą. Juo labiau, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penktą kartą, kas parodo, jog iš savo ankstesnio patyrimo M. G. ne tik, kad nėra pasimokęs, tačiau pataisos proceso metu savo elgesio negeba valdyti ir kreipti maksimaliai teigiamos dinamikos link.

Byloje esantys duomenys atskleidžia tai, kad M. G. bausmės atlikimo metu disciplinuotu, stabiliu ir nepertraukiamai teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Iš minėtos pažymos duomenų matyti, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2023 m. liepos 19 d., įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus viso pažeidė net 30 kartų. Vyraujančios pažeidimų priežastys yra įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas. Šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo itin atsainų ir abejingą požiūrį į savo paties kaip asmenybės pokytį bei nuteistojo tyčinį siekį nepaisyti vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, taip aiškiai demonstruojant savo neigiamas nuostatas. Atsižvelgiant į aptartą darytina išvada, kad nuteistasis visiškai nėra linkęs savo nusikalstamo elgesio koreguoti teigiamos dinamikos link, kadangi pažeidimai buvo daromi sistemingai jau tuomet, kai nuteistasis buvo itin gerai susipažinęs su įstaigoje nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas vos tris kartus, kai tuo tarpu bausmę atlieka nuo 2012 m. liepos 23 d., o šią aplinkybę vertinant vidutinės rizikos ir vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, ji nėra laikytina išskirtine ir sudarančia pagrindą spręsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai gebės laikytis įstatymų ir nebenusikals. Juo labiau, kad jokiu kitokiu išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis nepasižymi, o teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nors Komisija, tvirtinti pateiktame nutarime, nurodo teigiamas nuteistojo savybes, tačiau teismas išanalizavęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo teigiamas elgesys dar stebimas sąlyginai trumpą laiką, o šiuo metu M. G. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu, fiksuotos teigiamos aplinkybės, dar neatspindi nuteistojo akivaizdžių pastangų keisti savo nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau fiksuotų vidaus tvarkos taisyklių kontekste. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam ankstesniais teismo nuosprendžiai buvo taikomos ir švelnesnės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakarotinai. Tokiu būdu, šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo elgesyje vyraujanti gausa probleminių sričių dar reikalauja papildomų intervencinių priemonių siekiant išskirtinai teigiamo nusikalstamo elgesio pokyčio ir aiškaus nuteistojo elgesio demonstravimo, kad jis jau yra pasimokęs iš ankstesnio patyrimo. Todėl atsižvelgiant ir į aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti sritis, skatinančias pakartotinį nusikalstamumą, kadangi dabartinėje pataisos stadijoje, materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui dar nenustatytas.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus M. G. neatliktos bausmės dalį ir nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis M. G., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV- 23-6781.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-23-6781 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.