Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. P., jo atstovei Marinai Gušauskienei, atsakovo atstovei Žydrei Stirbienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

VTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „<...> Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. Pareiškėjas nurodo, kad vien ilgo sirgimo faktas, net ir viršijant VTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pats savaime (formaliai) negali būti teisiniu pagrindu atleisti iš užimamų pareigų. LVAT praktikoje pažymima, kad „<...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų , taigi tarnybos vadovas (šiuo atveju direktoriaus pavaduotoja) turėjo galimybę ir teisę vertinti esamą faktinę padėtį, o ne priimti formalų, neproporcingą ir sąžiningumo principui prieštaraujantį sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad minėta VTĮ norma jo atžvilgiu buvo taikoma formaliai, tikslu kuo greičiau mane atleisti, nes tapo „nepatogiu“ tarnybai dėl nuolat vieno asmens rašomų skundų. Šias aplinkybes patvirtina akivaizdūs tarnybos veiksmai: visiškai nepagrįstai buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei paskirta tarnybinė nuobauda, net griežtesnė nei buvo siūloma komisijos išvadose (šiuo metu ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, administracinės bylos Nr. eI-5729-171/2017), jam informavus tarnybą (abipusis komunikavimas vyko nuolat telefonu), jog yra nukreiptas į kompetentingą medicinos įstaigą dėl jo darbingumo įvertinimo ir tinkamumo pareigoms, iš karto gavo raštą, kuriuo buvau informuotas, jog yra atleistas iš pareigų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad Skundžiamas įsakymas neteisėtas, priimtas paskubomis, tikslu „atsikratyti“ „nepatogaus“ darbuotojo. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjui buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Dėl vykusios komisijos darbingumui bei jo lygiui nustatyti, negalėjo išeiti į darbą ( sprendimus dėl asmens nedarbingumo priima gydantis gydytojas), tad VTĮ nustatytą 140 dienų terminą buvo priverstas viršyti ir viršijo vos kelias dienas, šios aplinkybės buvo žinomos ir darbdaviui, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta, priimant Skundžiamą įsakymą.

J. Č., atstovaujantis asociacijai „Visuomeninė kraštotvarkos draugija“ 2017 m. kovo 24 d. pateikė Tarnybai raštą „Dėl jūsų pavaldume esančio parko direktoriaus nuolatinių įstatymų pažeidimų“. Nagrinėdama šį raštą, Tarnyba nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškėjui, kuris nuo 1994 m. eina saugomos teritorijos direktoriaus pareigas, 2017 m. vasario 8 d. surašė savavališkos statybos aktą dėl savavališkai rekonstruoto nuosavo gyvenamojo namo ir privalomąjį nurodymą nugriauti / išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis. Šios informacijos pagrindu Tarnybos direktorius pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, kadangi, jo nuomone, regioninio parko direktoriui, atsakingam už statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų saugomoje teritorijoje laikymąsi ir turinčiam toje teritorijoje savo gyvenamąjį namą su priklausiniais, neleistina pačiam daryti tokio pobūdžio pažeidimus. 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjui buvo surašytas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas tuo metu atostogavo, o nuo balandžio 14 d. prasidėjo jo laikino nedarbingumo laikotarpis, kuris buvo daug kartų tęsiamas ilgiau kaip 6 mėnesius (iki spalio 26 d.). Tarnyba mano, kad pareiškėjas tokiu būdu galimai vengė tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros ir galimos tarnybinės nuobaudos, todėl, tikėtina, vilkino laiką. Pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas tik rugsėjo 1 d., kai jis sugrįžo iš laikinojo nedarbingumo ir atvyko į Tarnybą pas Direktorių pokalbiui. Tarnybos direktorius 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. Pl-125 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aukštadvario regiono parko direktoriui V. P.“, kuriuo paskyrė jam tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Pareiškėjas šią nuobaudą yra apskundęs teismui, bylos nagrinėjimas dar nepradėtas. Tarnyba 2015-2017 metais yra gavusi daugiau negu 20 įvairių J. Č. skundų, pranešimų, paklausimų ir kitokių raštų, kuriuose skundžiami įvairūs Aukštadvario regioninio parko direktoriaus - pareiškėjo veiksmai. Visi raštai buvo išnagrinėti ir J. Č. atsakyta nustatyta tvarka. Tarnybos atsakymus, kurie netenkino, J. Č. apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui. VAGK, išnagrinėjusi J. Č. skundus, priėmė sprendimus šiuos skundus atmesti .Tarnyba nuo 2014 metų buvo / yra įtraukta į 10 teisminių procesų dėl įvairių J. Č. skundų, nagrinėjamų teismuose. Tarnyba buvo paskyrusi pareiškėjui tarnybinę nuobaudą papeikimą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus (tarnybinio transporto naudojimas ne tarnybos reikmėms), kuriuos nustatė atlikusi tarnybinį tyrimą 2015 metais, pagal J. Č. pateiktą informaciją. Tarnyba 2016 m. birželio mėnesį gavo Lietuvos Respublikos Seimo narės D. K. raštą atlikti patikrinimą dėl pareiškėjo žemės sklype esančių statinių teisėtumo, atlikusi tyrimą, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas savavališkai ir nepaisydamas galiojusių teisės aktų, pastatė namo terasą, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta dėl senaties termino. Pareiškėjo atleidimas iš pareigų negali būti traktuojamas kaip J. Č. „susidorojimas“ ar „kerštas“. Akivaizdu, kad pareiškėjo veikloje 2015-2017 m. tam tikrais laikotarpiais buvo nustatyti pažeidimai, skirtos drausminės nuobaudos, tačiau nė vienu atveju nebuvo taikytos kraštutinės priemonės - atleidimas iš pareigų. Pareiškėjas nurodo, kad nors Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis yra diskrecinio turinio ir leidžia įstaigos vadovui, įvertinus visas aplinkybes, priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo / neatleidimo, „vien ilgo sirgimo faktas, net ir viršijant VTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pats savaime (formaliai) negali būti teisiniu pagrindu atleisti iš užimamų pareigų.“ Tarnyba nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais.

VTĮ 44 str. 2 d. nurodoma, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. Šioje normoje nurodytas nedarbingumo laikas iš vienos pusės yra pagrindas atleisti pareigūną iš einamų pareigų, o iš kitos pusės - atlieka garantijos, kad sergantis pareigūnas šiuo laikotarpiu negali būti atleistas iš pareigų, funkciją. Nurodyta teisės norma turi dvejopą (atleidimo iš pareigų pagrindo bei socialinės garantijos) reikšmę. Garantijos nustatymo aspektu atleidimas iš pareigų dėl laikinojo nedarbingumo reglamentuotas VTĮ 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi garantija darbuotojui, jog jis nebus atleistas iš einamų pareigų galioja iki sueinant 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių laikotarpiui arba 120 dienų iš eilės laikotarpiui. VTĮ 44 str. 2 d. yra dispozityvi norma, todėl pasibaigus normoje nurodytam darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiui, darbdavys įgyja diskrecijos teisę apsispręsti, ar atleisti tokį darbuotoją iš darbo, ar palikti jį dirbti. Iš šios teisės normos turinio darytina išvada, kad VTĮ nedraudžia atleisti iš pareigų valstybės tarnautojo, kuris nedirba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesiu ir jo laikinojo nedarbingumo metu. VTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta papildomų sąlygų, vertinant kurias, darbuotojas, viršijęs nedarbingumo laiką daugiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, turėtų būti atleidžiamas. Vienintelė sąlyga, kurią įgyvendinus gali būti svarstomas darbuotojo atleidimas, vadovaujantis VTI 44 str. 2 p., yra viršytas įstatyme nustatytas nedarbingumo laikas. Kadangi nurodyta teisės norma yra dispozityvi, viršijus įstatyme nustatytą nedarbingumo laiką, darbuotojas nėra atleidžiamas automatiškai, t. y. darbdaviui priklauso diskrecijos teisė pasirinkti tokį darbuotoją atleisti ar ne. Todėl teismui vertinant atleidimo pagal VTĮ 44 str. 2 p. teisėtumo klausimą, nėra vertinamas darbdavio diskrecijos teisės įgyvendinimo pagrįstumas, t. y. darbdavys, įgyvendindamas šią teisę gali atleisti nedarbingumo laiką viršijusį darbuotoją arba ne, ir tai priklauso nuo darbdavio valios, atsižvelgiant į darbdavio vykdomą veiklą ir atitinkamu laikotarpiu susidariusias aplinkybes darbovietėje. Pareiškėjas yra Aukštadvario regioninio parko direkcijos vadovas, jis yra atsakingas už Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių), biologinės įvairovės apsaugą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją privalo kontroliuojanti, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla regioniniame parke atitiktų nustatytus saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo reikalavimus (Aukštadvario regioninio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-229, 1 p.). Pagal Aukštadvario regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašymą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2002 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 42, direktoriaus pareigos yra vadovauti Aukštadvario regioninio parko direkcijai (toliau - direkcija), organizuoti aplinkosauginę ir aplinkotvarkinę, mokslinę, pažintinę, rekreacinę, švietėjišką - propagandinę ir kitą direkcijos veiklą, siekiant išsaugoti vertingiausius gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti. Parko direktorius pagal kompetenciją organizuoja parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo laikymosi kontrolę, kraštotvarkinės bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijos, kontrolę, nagrinėja ir teikia išvadas dėl projektinės dokumentacijos derinimo. Pagal Direkcijos nuostatu 24.3 papunkti direktorius planuoja, organizuoja ir kontroliuoja direkcijos veikla, atsako už direkcijos disponuojamu lėšų panaudojimą. Pastaruoju metu Aukštadvario regioninio parko direkcijos darbas nebuvo tinkamai ir efektyviai planuojamas, organizuojamas ir kontroliuojamas. Direktoriui sergant daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės (su trumpomis pertraukomis, nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki spalio 26 d., išklotinė iš „Sodros“ duomenų bazės pridedama) ir negalint vykdyti savo funkcijų, buvo sutrikdyta ne tik direkcijos veikla, bet ir atskirų jos darbuotojų veikla, nes jų darbo krūvis padidėjo dvigubai, nebeliko veiklos koordinavimo, planavimo, kontrolės. Laikinai pavadavusiam direktorių B. S. teko dviguba atsakomybė ir darbo krūvis.

Tarnyba pažymi, kad egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jų pareigūnų darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus įstaigos pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Situacija, kai įstaiga, kuri vykdo saugomose teritorijose daug ūkinių, priežiūros ir kontrolės funkcijų, teikia paslaugas gyventojams, derina įvairių statybos leidimų, projektų klausimus, reikalaujančius specialiu žinių ir kompetencijos ir yra susiję su padidinta atsakomybe, neturi vadovo šešis mėnesius, yra išskirtinė, sudėtinga; tuo tarpu vadovo - pareiškėjo nedarbingumas buvo vis pratęsiamas, nepranešant Tarnybos direktoriui (tiesioginiam vadovui) apie galutinę datą, kada pareiškėjas vėl galės pradėti vykdyti savo, kaip vadovo, funkcijas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Tarnybos direktorius, turėdamas diskrecijos teisę apsispręsti, priėmė sprendimą pareiškėją atleisti iš direkcijos vadovo pareigų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas visą laikino nedarbingumo laikotarpį Tarnybai neteikė jokios informacijos apie savo sveikatos būklę, o Tarnyba šios informacijos neturėjo galimybės gauti, nes tai yra asmens duomenys, kurie gali būti renkami tik asmens sutikimu. Pareiškėjas klaidina teismą, kad „nuolat bendravo telefonu“ su Tarnyba. Pareiškėjas buvo atvykęs į Tarnybą pas direktorių A. S. rugsėjo 1 d., tačiau tuo metu jis buvo darbingas ir neinformavo direktoriaus apie savo sveikatos būklę. Tarnybos direktoriaus įsakymu pareiškėjui buvo suteiktos atostogos nuo 2017 m. spalio 2 iki 20 d., bet nuo spalio 16 d. pareiškėjas vėl turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai, kad yra nukreiptas į Komisiją darbingumui nustatyti, pareiškėjas pranešė telefonu Tarnybos direktoriaus pavaduotojai R. L. spalio 25 dieną, kai jau buvo suėjęs daugiau kaip 140 dienų laikino nedarbingumo laikotarpis ir Tarnybos direktoriaus pavaduotoja R. L. jau buvo pasirašiusi skundžiamą sprendimą. Tarnyba vertina, kad Tarnybos direktorius, priimdamas skundžiama sprendimą, nepažeidė VTĮ nuostatų ir teisėtai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise nuspręsti dėl pareiškėjo atleidimo, neperžengdamas šios teisės ribų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą, prašydami jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2017-10-25 įsakymo Nr.P1-139 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2017-10-25 Tarnyba priėmė įsakymą Nr.P1-139 “Dėl Aukštadvario regioninio parko direktoriaus V. P. atleidimo iš pareigų“. Šiuo įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Aukštadvario regioninio parko direktoriaus pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44str.2d.( valstybės tarnautojas, dėl laikino nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių). Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos Įsakymu ir atleidimu iš pareigų, prašo teismo panaikinti minėtą Įsakymą, įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėją į eitas valstybės tarnautojo pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atleidimas iš pareigų - tai J. Č. susidorojimas , kerštas jam. Atsakovas nurodė, kad J.Č. T. 2015-2017m. pateikė daugiau nei 20 įvairių skundų, pranešimų, paklausimų ir kt., kuriais buvo skundžiami pareiškėjo veiksmai. J. Č. buvo atsakyta nustatyta tvarka, jo skundai buvo nagrinėjami VAGK bei atmesti. Tarnyba buvo paskyrusi pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimus (tarnybinio transporto naudojimas ne tarnybos reikmėms), kuriuos nustatė atlikusi tarnybinį tyrimą 2015m. pagal J. Č. pateiktą informaciją. Teismui atsakovas pateikė skundus, kuriuos parašė J. Č., kaip Asociacijos „Visuomeninė kraštotvarkos draugija“ įgaliotas asmuo (2017-10-19 (t.1., b.l.46-47); 2017-11-30 (t.1., b.l.49-50; 2017-12-19 (t.1, b.l.48)), tačiau tik 2017-10-19 skunde iš esmės pasisakoma dėl pareiškėjo tarnybos, jam paskirtos tarnybinės nuobaudos. Kiti skundai nėra susiję su pareiškėju bei pateikti , kai pareiškėjas jau buvo atleistas iš pareigų ir iš esmės su pareiškėjo asmeniu nesusiję.

Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų pagal VTĮ 44str.2d., todėl nėra pagrindo laikyti, jog jis buvo atleistas iš pareigų, su juo „susidorojant“ ar „kerštaujant“ bei atsižvelgiant į J. Č. skundus bei raštus. VTĮ 44str.2d. nurodyta, kad valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. VTĮ 44str.2d. nurodytas nedarbingumo laikas iš vienos pusės yra pagrindas atleisti pareigūną iš einamų pareigų, o iš kitos pusės – atlieka garantijos, kad sergantis pareigūnas šiuo laikotarpiu negali būti atleistas iš pareigų, funkciją. Ši teisės norma turi dvejopą reikšmę (atleidimo iš pareigų pagrindo ir socialinės garantijos). Tokiu būdu garantija darbuotojui , kad jis nebus atleistas iš einamų pareigų galioja iki sueinant 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių laikotarpiui arba 120 dienų iš eilės laikotarpiui. Pasibaigus normoje nurodytam darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiui, darbdavys įgyja diskrecijos teisę nuspręsti, ar atleisti tokį darbuotoją iš darbo, ar jį palikti dirbti. Vienintelė sąlyga, kurią įgyvendinus gali būti svarstomas darbuotojo atleidimas, vadovaujantis VTĮ 44str.2d. yra viršytas įstatyme nustatytas nedarbingumo laikas. Vertinant pareiškėjo atleidimo iš darbo pas atsakovą teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vertina ir tas aplinkybes, jog pareiškėjas buvo Aukštadvario regioninio parko direkcijos vadovas, jo funkcijos ir kompetencija apibrėžta Aukštadvario regioninio parko direkcijos nuostatuose, patvirtintuose Tarnybos direktoriaus 2016-12-29 įsakymu Nr.V-229,1p.) (t.1, b.l.20-24) bei Aukštadvario regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2017-06-16 įsakymu Nr.V-112 (t.1, b.l.51-53). Tarnybos direktoriaus pareigos yra vadovauti Direkcijai, organizuoti aplinkosauginę ir aplinkotvarkinę, mokslinę, pažintinę, rekreacinę, švietėjišką-propagandinę ir kitą direkcijos veiklą, siekiant išsaugoti vertingiausius gamtinius ir kultūrinius kompleksus ir objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti. Pagal Direkcijos nuostatų 24.3p. direktorius planuoja, organizuoja ir kontroliuoja direkcijos veiklą, atsako už direkcijos disponuojamų lėšų panaudojimą. Kaip seka iš Aukštadvario regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašymo, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendrojoje veiklos srityje – įstaigos veiklos administravimą ir specialiose srityse – vadovavimą direkcijos darbui, regioninio parko valdymą tvarkymą, apsaugą ir naudojimo režimo kontrolės organizavimą. Kaip seka iš 2017-01-12 Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr.P8-25 (t.1., b.l.64-67) pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016m. buvo įvertinta gerai. Kaip seka iš Sodros duomenų bazės (išklotinė nuo 2017-04-14 iki 2017-10-26) – pareiškėjas sirgo daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės (su trumpomis pertraukomis) (t1.b.l.18). Apklausta teisme liudytoja D. B. , dirbanti Aukštadvario regioninio parko direkcijoje finansininke ir kartu atliekanti personalo specialisto pareigas, paaiškino, kad pareiškėjas ją telefonu informuodavo apie nedarbingumo laikotarpius, be to jai duomenis apie pareiškėjo nedarbingumą teikė ir Sodra. Liudytoja nurodė, kad ir pati ji telefonu informavo atsakovą apie pareiškėjo nedarbingumą. Pareiškėjas 2017-10-26 sms žinute informavo atsakovo darbuotoją R. L. apie tai, kad pradėjo procedūra nedarbingumo vertinimui (t.1., b.l.63). Siuntimas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie SADM pareiškėjui buvo išrašytas 2017-10-30 (t. 1., b.l.59-61), t.y. jau po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pas atsakovą 2017-10-25 įsakymu Nr.P1-139 „Dėl Aukštadvario regioninio parko direktoriaus V. P. atleidimo iš pareigų“ (t.1. , b.l.15).

Teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjui negalinti vykdyti savo funkcijų, direkcijos veikla buvo sutrikdyta, padidėjo darbo krūvis , veikla nebuvo tinkamai koordinuojama bei kontroliuojama. Direkcija saugomose teritorijose vykdo ūkines, priežiūros ir kontrolės funkcijas, teikia paslaugas gyventojams, derina įvairių statybos leidimų, projektų klausimus. Vadovo nebuvimas šešis mėnesius iš esmės apsunkino Direkcijos veiklą. Teismas laiko, kad Tarnybos direktorius, turėdamas diskrecijos teisę nuspręsti, priėmė tinkamą sprendimą atleisti pareiškėją iš direkcijos vadovo pareigų. Pareiškėjas apie savo sveikatos būklę laikinojo nedarbingumo laikotarpiu teikė informaciją darbdaviui, be to duomenys apie laikinojo nedarbingumo laikotarpį atsispindi Sodros duomenų bazėje. Tarnybos direktoriaus įsakymu pareiškėjui buvo suteiktos atostogos nuo 2017-10-02 iki 2017-10-20, tačiau nuo spalio 16d. pareiškėjas vėl turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą. Suėjus daugiau kaip 140 dienų laikino nedarbingumo laikotarpiui, 2017-10-25 buvo priimtas skundžiamas įsakymas. 2017-10-31 pareiškėjui buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 65 proc. darbingumo lygis. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą įsakymą, nepažeidė VTĮ nuostatų, teisėtai pasinaudojo suteikta diskrecijos teise nuspręsti dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Esant minėtoms aplinkybėms, netenkintinas pareiškėjo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo. Atmetus šį reikalavimą, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str., 91 str., 132 str. 1 d., 133 str.

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.