- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-336-198/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- Stefanijai, Panevėžio, J.G. M., S.D. G.
- Trečiasis asmuo
- notarei V
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-336-198/2008
2008 m. rugpjūčio 21d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei Z. V., atsakovams Stefanijai D. G., J.G. M.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. gegužės 21d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Juozapui G. M., Stefanijai D. G., trečiajam asmeniui notarei V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Jonaitienės pranešimą apie bylą, ieškovės Z. V., atsakovų J.G. M., S.D. G. paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė nurodė, kad 1991-12-21 pareiškė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį senelio K. M. nekilnojamąjį turtą - į 16,18 ha žemę. Į tą patį turtą pretendavo ir Juozapas G. M. bei Stefanija D. G.. Tiek J. G. M. ir S.D. G., tiek Panevėžio apskrities viršininko darbuotojai ir kt. nurodė, jog privalo pasirašyti susitarimą, kad sutinka, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos lygiomis dalimis su J. G. M. ir S.D. G.. Pasirašius susitarimą, sumažėjo turto dalis, kuri priklausytų jai pagal įstatymą. Šiuo susitarimu jai atkuriamos nuosavybės teisės sumažėjo 3,37 ha. Teigė, kad ji, ieškovė, būdama garbaus amžiaus ir neturėdama jokių teisinių žinių, dėl silpnos sveikatos negalėjo tinkamai įvertinti pasirašomo susitarimo teisines pasekmes. Pagal 2003-10-23 susitarimą, pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovų J.G. M., S.D. G., ieškovei ir atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,6791 ha žemės sklypą esantį Garažų g. 2, Panevėžio mieste, ieškovei teko 0,5709 ha žemės, J.G. M. - 0,5373 ha žemės, Stefanijai D. G. -0,5709 ha žemės bei į žemės sklypą esantį Paliūniškio g. 7C, Panevėžio mieste, kur ieškovei teko 0,0295 ha žemės, J.G. M. - 0,0278 ha žemės, Stefanijai D. G. -0,0295 ha žemės. Nurodo, kad 2005-06-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimai Nr. 101013-1687, Nr. 101014-1688, Nr. 101015-1689, iš dalies neteisėti, kadangi priimti ginčijamo susitarimo pagrindu. Terminas Panevėžio apskrities viršininko sprendimams ir išvadoms ginčyti nepraleistas, nes apie savo pažeistas teises ieškovė sužinojo tik dabar. Prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2003-10-23 sudarytą susitarimą dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atkūrimo, iš dalies panaikinti 2005-06-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 101014-1688 pirmąją dalį, kurioje nuspręsta atkurti nuosavybes teises Z. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,6004 ha žemės, grąžinant natūra 1,6791 ha žemės sklypą, esantį Garažų g. 2, Panevėžio mieste, bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: Z. V. - 0,5709 ha su Juozapu G. M. - 0,5373 ha žemės, Stefanija D. G. - 0,5709 ha žemės, 0,0868 ha žemės sklypą, esantį Paliūniškio g. 7c, Panevėžio mieste bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: Z. V. - 0,0295 ha žemės su Juozapu G. M. - 0,0278 ha žemės, Stefanija D. G. - 0,0295 ha žemės ir septintąją dalį, kurioje nuspręsta nuosavybes teises į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 6,1396 ha atkurti vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą, 2005-06-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 101015-1689 pirmąją dalį, kurioje nuspręsta atkurti nuosavybes teises į piliečiui Juozapui G. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,5651 ha žemės, t.y. grąžinant natūra 1,6791 ha žemės sklypą, esantį Garažų g. 2, Panevėžio mieste, bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: Juozapui G. M. - 0,5373 ha žemės su Z. V. - 0,5709 ha žemės, Stefanija D. G. - 0,5709 ha žemės, 0,0868 ha žemės sklypą, esantį Paliūniškio g. 7c, Panevėžio mieste bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: Juozapui G. M. - 0,0278 ha žemės su Z. V. - 0,0295 ha žemės, Stefanija D. G. - 0,0295 ha žemės ir septintąją dalį, kurioje nuspręsta nuosavybės teises į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį - 5,8743 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą, 2005-06-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 101013-1687 pirmąją dalį, kurioje nuspręsta atkurti nuosavybės teises piliečiui Stefanijai D. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,6004 ha žemės, grąžinant natūra 1,6791 ha žemės sklypą, esantį Garažų g. 2, Panevėžio mieste, bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: Stefanijai D. G. - 0,5709 ha žemės su Juozapu G. M. - 0,5373 ha žemės, Z. V. - 0,5709 ha žemės, 0,0868 ha žemės sklypą, esantį Paliūniškio g. 7c, Panevėžio mieste bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: Stefanijai D. G. - 0,0295 ha žemės su Juozapu G. M. - 0,0278 ha žemės su Z. V. - 0,0295 ha žemės, Stefanija D. G. - 0,0295 ha žemės ir septintąją dalį, kurioje nuspręsta nuosavybės teises į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 6,0382 ha atkurti vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą, 2000-06-23 Panevėžio apskrities sprendimo Nr. 67491-542 septintąją dalį, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 6.5408 ha bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą, nustatyti, jog ieškovei, Z. V., tenkanti dalis į kurią turi būti atkurta nuosavybės teisė pagal „LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo" įstatymo 2 str. 4 dalį į K. M. priklausiusią 20,22 ha žemę Senamiesčio kaime (dabar Panevėžio miestas) yra 10,11 ha ir atitinkamai: nustatyti, jog nuosavybės teisė į žemės sklypą 1,6791 ha Garažų g. 2 Panevėžio mieste turi būti atkuriamos pretendentams, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais, grąžinant , Z. V., 0,8563 ha žemės bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais Juozapu G. M. ir Stefanija D. G. bei nustatyti, jog nuosavybės teisė į žemės sklypą 0,0868 ha Paliūniškio g. 7c, Panevėžio mieste turi būti atkuriamos pretendentams, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais, grąžinant, Z. V., 0,0443 ha žemės bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais Juozapu G. M. ir Stefanija D. G.. Prašė teismo įpareigoti Panevėžio apskrities viršininką per mėnesį laiko nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti, Z. V., nuosavybės teises į priklausančias žemės sklypų dalis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismui manant, jog praleistas terminas administraciniam aktui ginčyti, šį terminą atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. gegužės 21d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad esminio suklydimo faktui konstatuoti, būtina nustatyti, kokia sandorį sudariusios, o dabar ginčijančios šalies valia sandorio sudarymo metu. Tik esminis suklydimas ir šio suklydimo įtakoje atsiradusi sandorį sudariusios šalies valios yda gali būti pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu darė išvada, kad 2003 m. spalio 3 d. notarės V. P. patvirtintas susitarimas tarp Z. V., Stefanijos D. G. ir Juozapo G. M. atitiko šalių valią ir konstatuoti, kad šis susitarimas buvo patvirtintas apgaulės ir suklydimo įtakoje, nėra pagrindo. Teismas nurodė, jog pasirašant susitarimą, visoms šio sandorio šalims buvo žinoma, kad jie pretenduoja į jų senelio K. M. turėtą 20,22 ha žemę Senamiesčio kaime (dabar Panevėžio miesto savivaldybės teritorija priskirta iki 1995 m. birželio 1 d.). Teismas darė išvadą, kadangi atkurti nuosavybės teises į senelio K. M. turėtą 20,22 ha žemę priklausė visiems pretendentams, todėl nesutiko su ieškovės teiginiu apie tai, kad ji yra apgauta ir sandoris buvo sudarytas suklydimo įtakoje. Ieškovei nuo prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo dienos, buvo žinoma, kad į K. M. turėtą žemę pretenduoja ne tik ji, bet ir Stefanija D. G. ir Juozapas G. M.. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovei nebuvo žinomos kokios nors aplinkybės dėl jos teisės atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę. Apie tai, kad ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jai buvo žinoma nuo 1991 metų, t.y. pateikus prašymą dėl žemės grąžinimo, taip pat ieškovei buvo žinoma apie kitus pretendentus atkurti nuosavybės teises, todėl teigti, kad susitarimas patvirtintas apgaulės būdu, nėra jokio pagrindo. Teismas nurodė, jog visi trys pretendentai laisva valia kreipėsi pas notarą, kur buvo patvirtintas susitarimas. Be to, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais ir prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Teismas teigė, jog visi trys pretendentai nesutarė dėl laisvos grąžinamos žemės dalių bei nepateikė jokio susitarimo dėl natūra grąžinamos laisvos žemės dalių, todėl Panevėžio apskrities viršininkas 1,6791 ha ir 0,0868 ha natūra grąžinamas žemės sklypų, esančių Garažų g. 2, Paliūniškio g. 7C, Panevėžio mieste, dalis nustatė proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Teismas darė išvadą, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimais nuosavybės teisės atkurtos grąžinant žemės sklypus natūra bendrosios nuosavybės teisėmis visiems pretendentams į žemę, t.y. Z. V., Stefanijai D. G. bei Juozapui G. M., todėl pagrindo pripažinti Panevėžio apskrities viršininko sprendimus iš dalies negaliojančiais, nėra. Teismas nurodė, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikoma ieškinio senatis. Panevėžio apskrities viršininko sprendimas Z. V. įteiktas 2005 m. liepos 29 d. Šis faktas įrodo, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2005 metais, priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujinamas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, byloje nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Z. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Teigia, kad 2008-02-25 nutartimi teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir toks teismo atsisakymas esant pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo iš esmės neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į visus rašytinius įrodymus ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas 270 str. 4d. 2, 3 punktų reikalavimus. Nurodo, kad teismo išvada, jog 2003-10-03 tarp šalių sudarytas susitarimas atitiko ieškovės valią, prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovei buvo atliekamas spaudimas iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos pusės žodžiu ir raštu ( 1998-06-12 rašte Nr. 01-1124, 2003-04-24 - Nr. S-302, 2003-07-31 - Nr. (1.38/60)-20-2206), jog susitarimą su kitais pretendentais pasirašyti ji privalo. Nesant susitarimo tarp pretendentų Panevėžio apskrities viršininkas privalėjo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo remiantis įstatymu, o ne reikalauti tokio susitarimo. Ginčijamas susitarimas buvo pasirašytas 2003-10-23, nustatant, jog nuosavybės teisės į žemę atkuriamos lygiomis dalimis po 6,74 ha kiekvienam iš pretendentų, tačiau Panevėžio apskrities viršininko administracija dar 2000-06-21 išvadoje nustatė, jog J.G. M. nuosavybės teisė nustatoma į 6,74 ha Panevėžio mieste turėtos žemės, o 2000-06-23 sprendimu tai patvirtino. Teigia, jog 1991 metais nebuvo žinoma, jog atkurti nuosavybės teisę pretenduoja ir atsakovai J.G. M. bei S.D. G.. Atsakovų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat įrodo, jog jie 1991 metais nelaikė savęs pretendentais į K. M. turėtą žemę Senamiesčio vienkiemyje, kadangi jie prašė atkurti nuosavybės teises į 30 arų žemės. Nurodo, jog pas notarą nebuvo išaiškinamos susitarimo pasekmės, kadangi tvirtinama buvo tik pasirašiusių asmenų parašų tikrumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S.D. G. ir G. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti papildomus ieškovės reikalavimus ir sprendė klausimą, ar yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą 30 dienų terminą skųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teigia, jog ieškovė nenurodo nei vieno rašto, kuriame būtų apskrities viršininko administracijos nurodoma ir reikalaujama, kad pretendentai susitartų dėl nuosavybės atkūrimo lygiomis dalimis. Teigia, kad teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti, nes ieškovė nenurodė nei vienos rimtos priežasties kodėl nesikreipė į teismą 3 metus dėl Panevėžio apskrities viršininko sprendimo panaikinimo. Ieškovė nenurodė aplinkybių, trukdžiusių pareikšti jai ieškinį per įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą skųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nepagrįstai ilgas delsimas skundui paduoti yra savarankiškas pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimus dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę, atmesti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, motyvuodamas tuo, jog pasirašant 2003 m. susitarimą visoms šio sandorio šalims buvo žinoma, kad jie pretenduoja į jų senelio K. M. turėtus 20,22 ha žemės Senamiesčio kaime. J.G. M. turėjo pirmumo teisę rinktis naują žemės sklypą, kadangi buvo neteisėtai represuotas, todėl 2000-06-23 sprendimu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1992 ha žemės sklypą, esantį mažoji Gamtininkų g. 15B, Panevėžio mieste.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Juozapui G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko K. M. nuosavybės teisėmis valdytą 6,7400 ha žemės nekilnojamojo turto dalį - 0,1992 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1992 ha žemės sklypą, esantį M. G. g. 15b, Panevėžio mieste (1t.b.l.12). 2003m. spalio 23 d. Panevėžio miesto 4-o notarų biuro notarė V. P. patvirtino parašų tikrumą susitarime tarp Stefanijos D. G., Z. V., Juozapo G. M., kuriuo pretendentai į buvusio savininko K. M. žemės valdą, turėtą Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus kaime 20,22 ha, susitarė nuosavybės teises atstatyti į žemę tokiu būdu: Stefanijai D. G. – 6,74 ha, Z. V. – 6,74 ha, Juozapui G. M. - 6,74 ha. Taip pat šiame susitarime nurodoma, kad pretendentų tarpusavio įsipareigojimai pretenzijų nereikšti (1t. b.l.7). J. G. M. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį -0,5651 ha žemės sklypą, grąžinant natūra 1,6791 ha žemės sklypą, esantį Garažų g.2, Panevėžio m., bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: J. G. M. – 0,5373 ha žemės su Z. V. – 0,5709 ha žemės, S. D. G. – 0,5709 ha žemės, 0,0868 ha žemės sklypą, esantį Paliūniškio g. 7c, Panevėžio mieste bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais : J. G. M. – 0,0278 ha žemės su Z. V. – 0,0295 ha žemės, S. D. G. – 0,0295 ha žemės (1t. b.l. 11). Z. V. pagal jos prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko K. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį, t.y. 6,700 ha, atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 0,6004 ha žemės sklypą, grąžinant natūra 1,6791 ha žemės sklypą, esantį Garažų g. 2 Panevėžio mieste, bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: Z. V. – 0,5709 ha žemės su J. G. M. – 0,5373 ha žemės, S. D. G. – 0,5709 ha žemės, 0,0868 ha žemės sklypą, esantį Paliūniškio g. 7c, Panevėžio mieste bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais : Z. V. – 0,0295 ha žemės su J. G. M. -0,0278 ha žemės, S. D. G. – 0,0295 ha žemės (1t. b.l. 13). S. D. G. remiantis prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 6,7400 ha žemės, atkurtos nuosavybės teisės į S. D. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,6004 ha žemės, grąžinant natūra 1,6791 ha žemės sklypą, esantį Garažų g. 2, Panevėžio mieste, bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: S. D. G. - 0,5709 ha žemės su J. G. M. – 0,5373 ha, Z. V. – 0,5709 ha žemės, 0,0868 ha žemės sklypą, esantį Paliūniškio g. 7c, Panevėžio mieste bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais: S. D. G. 0,0295 ha žemės su J. G. M. – 0,0278 ha žemės, Z. V. – 0,0295 ha žemės (1t. b.l. 10). Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. Ž-1191, nustatytos natūra grąžinamų žemės sklypų, esančių Panevėžio mieste, Garažų g. 2 ir Paliūniškio g. 7 C dalys proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą: 1,6791 žemės sklypo, esančio Panevėžio mieste, Garažų g. 2 dalys nustatytos šiems bendraturčiams – Z. V. - 0,5709 ha, J. G. M. – 0,5373 ha, S. D. G. - 0,5709 ha, 0,0868 ha žemės sklypo, esančio Panevėžio mieste, Paliūniškio g. 7C , dalys nustatomos šiems bendraturčiams: Z. V. - 0,0295 ha, J. G. M. - 0,0278 ha, S. D. G. – 0,0295 ha žemės (Panevėžio apskrities byla, b.l. 142).
Ieškovė 2003 m. spalio 23 d. susitarimą ginčija kaip sudarytą apgaulės ir suklydimo pasėkoje, todėl neatitinkantį tikrosios jos valios. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jeigu jis buvo sudarytas dėl apgaulės. Toks sandoris turi sandorio šalies valios trūkumų. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių taip pat, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai tiek aktyvūs, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio fakto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių, tiek nutylėjimas. Apgaule nelaikomas sandorio sudarančio asmens suklydimas dėl sandorio pasekmių. Ieškovė nurodė, kad jai buvo atliekamas spaudimas iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos pusės ir pastoviai teigiama žodžiu, bei raštu, jog susitarimą su kitais pretendentais dėl lygių dalių pasirašyti ji privalo. Be to, pas notarą nebuvo išaiškintos tokio susitarimo pasekmės. Kolegija pažymi, jog ieškovės minėtuose raštuose 1998-06-12 Nr. 01-1124, 2003-04-24 Nr. S-302, 2003-07-31 Nr. (1.38/60)-20-2206 aiškiai buvo nurodyta, kad turi būti visų pretendentų rašytinis susitarimas, kokiomis dalimis jie pageidauja susigražinti žemę, o šalys būtent ginčijamu susitarimu ir nusistatė dalis. Tokiu būdu ieškovės teiginys, kad 2003-10-23 susitarimą dėl lygių dalių ji privalėjo pasirašyti dėl Panevėžio apskrities viršininko spaudimo neatitinkantis tikrovės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai kokiu nors būdu apgavo ieškovę ir šios apgaulės įtakoje ieškovė klysdama pasirašė ginčijama susitarimą. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus ( CK 1.5 str.), t.y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Ieškovės ginčijamo 2003-10-23 susitarimo turinys nesudėtingas – aiškiai nurodyta, jog visi trys pretendentai susitaria nuosavybės teisę atkurti po 6,74 ha žemės, t.y. po lygiai. Ieškovė yra raštinga, susitarimą pasirašė perskaičiusi ir suprato ginčijamo susitarimo turinį. Pažymėtina tai, kad analogiško turinio susitarimą ieškovė buvo pasirašiusi ir 2003-10-14( t.1, b.l.72). Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas kokį nors veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir veikdamas tokiu būdu pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes.
Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus rašytinius įrodymus, dėl jų išsamiai pasisakė ir pagrįstai, teisėtai ieškovės nurodytu pagrindu nepripažino susitarimo negaliojančiu, nes ieškovė savo reikalavimo pagrindo neįrodė (CPK 178 str.).
Netenkinus reikalavimo dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindo iš dalies panaikinti Panevėžio apskrities viršininko sprendimus.
Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gegužės 21 d. sprendime padarė techninę klaidą, nurodydamas neteisingą ginčijamo susitarimo datą – 2003m.spalio 3 d. Ši data neteisingai buvo pakartota ir ieškovės apeliaciniame skunde. Klaida taisytina, nurodant teisingą ginčijamo susitarimo datą - 2003m. spalio 23 d.( t.1, b.l.7)
J. G. M. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintą tvarką turėjo pirmumo teisę rinktis naują žemės sklypą. Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 278ž, patvirtintas piliečių, kurie buvo 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo ( rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar V. K. ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai ( įvaikiai), sąrašas. J. G. M., kaip politiniam kaliniui, numatyta perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Į minėtą sąrašą J. G. M. įtrauktas remiantis 1991-01-28 išduotu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymėjimu, iš kurio matyti, kad J. G. M. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietoje nuo 1948 m. gruodžio 11 d. iki 1953 m. balandžio 27 d. Todėl Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 67491-542 Juozapui G. M., remiantis prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią buvusio savininko K. M. nuosavybės teisėmis valdytą 6,7400 ha žemę, pagrįstai atkurtos nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį - 0,1992 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1992 ha žemės sklypą, esantį M. G. g. 15b, Panevėžio mieste. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-08-06 išrašo matyti, jog minėtą žemės sklypą 2000-11-02 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo D. M., kurį Panevėžio apskrities viršininko administracija prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą ( t.1, b.l.37). Pirmosios instancijos teismas šio prašymo nesprendė. D. M. yra atsakovo Juozapo G. M. sūnus, jam apie šios bylos nagrinėjimą žinoma iš tėvo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens D. M. teisių nepažeidė. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ieškovė šia aplinkybe apeliacinio skundo ir negrindžia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir dėl neįtraukto asmens į bylos nagrinėjimą nenukentėjo teismo išvados teisingumas.
Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės 2008-02-12 patikslintą ieškinį. Byloje ( t.1 b.l.49-56 ) yra priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, surašytas 2007-11-11, kuris yra visiškai analogiškas ieškovės pateiktam ir teismo nepriimtam 2008-02-12 ieškiniui ( t.l, b.l.109-115).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329, 330 str.).
Atmetant apeliacinį skundą, iš ieškovės priteisiamos valstybei turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, t.2, b.l.16).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13Lt ( trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.