- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- eAN2-32-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00093-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2019 m. birželio 17 d. nutarimu J. D. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkintas J. D. skundas ir Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2019 m. birželio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti; 2) apeliacinės instancijos teismui nusprendus nenutraukti bylos, priimti naują nutarimą - taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, sumažinant skirtą minimalią baudą ir skirti 6 mėnesius teisės vairuoti atėmimo bausmę.
1.1. Skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į J. D. ir liudytojo V. Z. paaiškinimus, kad J. D. apsisprendimas vairuoti buvo būtinasis reikalingumas, kuris atitinka ANK 16 straipsnio požymius. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į pareigūnų pažeidimus, o nutartį priėmė tik išimtinai pagal pareigūnės parodymus, kurie, kaip ji pati pripažino, yra tik pagal bylos medžiagą, nes įvykių beveik neprisiminė.
1.2. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai, nelaukdami 15 min., iškarto liepė pūsti J. D. į alkotesterį, kuris parodė +/-0,48 promilės. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad policijos pareigūnai neleido antrą kartą pūsti po 15 min., nepaaiškino J. D. apie galimybę vykti į ligoninę per valandą laiko priduoti kraujo, tokiu būdu užkirto galimybę J. D. įrodyti savo nekaltumą.
1.3. Pirmos instancijos teismas pateisino neteisėtus pareigūnų veiksmus, nors pagal alkotesterių naudojimo taisykles pareigūnai turėjo duoti supakuotą antgalį, kurį turėjo pats išpakuoti ir uždėti ant alkotesterio. Pareigūnai turėjo paaiškinti kaip elgtis ir naudoti prietaisą, tačiau to nepadarė ir davė pūsti jau su uždėtu antgaliu, kurio išpakavimo ir uždėjimo J. D. nematė, tačiau teismas šio pareigūnų pažeidimo nevertino.
1.4. Teismas nevertino, kad prieš išvažiuojant J. D. gėrė giros, kuri galėjo sukelti parodytą promilių kiekį. Pareigūnai neklausė kada jis gėrė alkoholį. Teismas nutartyje klaidingai nurodė, kad J. D. pripažino nusižengimą, nes nuo pat pradžių J. D. pripažino tik pačio gėrimo faktą, tačiau nėra pripažinęs nusižengimo padarymo, dėl ko ir prašė galimybės pūsti antrą kartą.
1.5. Pirmos instancijos teismas nevertino lengvinančių aplinkybių, kad pareigūnams sustabdžius J. D. jis pakluso pareigūnų reikalavimams, elgėsi mandagiai ir atsakė į visus užduodamus klausimus. Taip pat teismas nevertino dėl neproporcingai neigiamų pasekmių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinei, kasdienei veiklai, asmeniniam gyvenimui, o kartu ir finansinei padėčiai.
1.6. Prašo atsižvelgti į tai, kad nusižengimas padarytas netiesiogine tyčia, kad vairavo tuo metu, kai eismo nebuvo, o nustatytas alkoholio kiekis galėjo atsirasti nuo išgertos giros ir nebuvo didelis. Nusižengimas padarytas pirmą kartą, analogiškų pažeidimų J. D. nėra padaręs. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad J. D. prarado galimybę dirbti, yra šeimos maitintojas, o netekęs pajamų šaltinio gali prarasti butą, už kurį moka paskolą.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į J. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.
1.1. Atsiliepime pažymėjo, kad apelianto kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti apeliantą.
1.2. Sustabdžius pareiškėją, jam buvo atliktas neblaivumo patikrinimas ir nustatytas 0,48 prom. neblaivumas. Apelianto neblaivumui nustatyti naudotas prietaisas turėjo galiojantį patikros sertifikatą. Asmuo pirminio paaiškinimo metu su nusižengimu sutiko ir gailėjosi jį padaręs. Administracinio nusižengimo protokole apeliantas J. D. paaiškino, kad per visą dieną suvartojo 3 skardines alaus, prieš važiavimą vartojo prieš pusantros valandos. Taigi, apeliantas neneigė, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholiniu gėrimus.
1.3. J. D. praeityje yra baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, kad jis ignoruoja galiojančius įstatymus. Apelianto padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, todėl nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ar tenkinti kitus skunde išdėstytus prašymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apeliaciniu skundu J. D. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, kad transporto priemonę vairavo neblaivus ir tuo pagrindu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Kauno apskrities VPK 2019 m. birželio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir J. D. skundas netenkintas, yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
7. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities VPK 2019 m. gegužės 25 d. J. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą bei 2019 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. D. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 25 d. 21.58 val. Kaišiadorių r. sav. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,48 +/- 0,01 prom.). Už administracinio nusižengimo padarymą J. D. paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. terminui.
8. Kauno apskrities VPK administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad J. D., sustabdytas policijos pareigūnų, nurodė, jog per visą dieną suvartojo 3 skardines alaus, iki vairavimo vartojo prieš pusantros valandos, jautėsi gerai, todėl nesitikėjo, kad gali viršyti leistinas promiles, dėl savo poelgio apgailestauja (1 t., b. l. 72-73). Administracinio nusižengimo nutarime pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 74). Taigi, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. prisipažino, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, dėl savo poelgio gailėjosi. J. D. kaltę patvirtina ir alkotesterio šaknelė, kurioje užfiksuoti duomenys, jog J. D. 2019 m. gegužės 25 d. 22.12 val. nustatytas 0,48 prom. girtumas (1 t., b. l. 76).
9. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas J. D. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), nėra. Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris „Alcotest 6810“ kaip įrodo 2019 m. sausio 31 d. patikros sertifikatas Nr. 0856083 – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. liepos 31 d., prietaiso paklaida ± 0,017 promilės (1 t., b. l. 78). Konstatuota, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti.
10. Teismo vertinimu, J. D. nurodyta versija, kad vairavo išgėręs tik todėl, nes reikėjo parvežti brolį į Vilnių dėl staiga pablogėjusios brolio sūnaus sveikatos, t. y. jog veikė esant būtinajam reikalingumui, paneigta byloje surinktais įrodymais. Pareigūnė D. V. parodė, kad sustabdytas asmuo teigė gėręs nestipriuosius alkoholinius gėrimus bei minėjo, kad planavo pasilikti nakvoti, tačiau apsigalvojo, o apie sergantį vaiką nieko neminėjo. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog brolio sūnų į priėmimo skyrių nuvežė su greitąja pagalba, o į namus grįžus pareiškėjo broliui, brolio sūnus jau buvo namuose. Šias aplinkybes patvirtino ir apelianto brolis liudytojas V. Z. Taigi, teismas sprendžia, kad administracinį nusižengimą J. D. padarė nesant būtinojo reikalingumo.
11. Apeliantas taip pat teigia, kad policijos pareigūnai padarė pažeidimus, nes nedavė jam antrą kartą pūsti į alkotesterį, neišaiškino jam teisės vykti į gydymo įstaigą priduoti kraujo, taip pat nedavė pačiam išpakuoti alkotesterio antgalio.
12. Pagal Taisyklių 4 punktą nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamu atveju vairuotojas pareigūnams pasakė, jog gėrė prieš pusantros valandos, jam nustatytas 0,48 promilės neblaivumas ir dėl vairuotojo veiksmų nebuvo sukeltas eismo įvykis. Taigi, vadovaujantis Taisyklių 4 punkto nuostatomis, šiuo atveju policijos pareigūnai neturėjo pareigos J. D. blaivumą tikrinti antrą kartą.
13. Pareigūnė D. V. nurodė, kad pirmiausia asmenį patikrino bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė, kad yra nustatytas alkoholio kiekis. Tada asmeniui liepė prieiti prie automobilio, nes su alkotesteriu reikia pasitikrinti blaivumą ir nustatyti promiles. Pareigūnė prie asmens iš bagažinės išėmė alkotesterį, prie jo akių išpakavo alkotesterio antgalį, jį uždėjo ir asmuo pūtė į alkotesterį. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas tikrinimo metu ginčijo neblaivumo nustatymo procedūrą. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog alkotesterio antgalį išpakavo ne pats pareiškėjas, o pareigūnė, nepaneigia alkotesteriu nustatytų neblaivumo duomenų. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad asmuo minėjo, jog alkoholį vartojo prieš porą valandų, todėl laukti 15 minučių pareigūnai neturėjo pagrindo. Pareigūnė D. V. taip pat nurodė, kad su alkotesteriu asmenį patikrino maždaug po 15 minučių nuo tikrinimo bekontakčiu alkotesteriu. Taigi alkotesteriu gauti duomenys laikytini patikimais ir patvirtina, kad J. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
14. Apeliantas teigė, kad nustatytas promiles galėjo viršyti ir dėl išgertos giros, tačiau ši jo versija taip pat paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pareigūnas G. J. teigė, kad protokolo surašymo metu asmuo nurodė, kad alkoholį buvo vartojo prieš daugiau nei valandą laiko. Pareigūnė D. V. parodė, kad asmuo jai nurodė, jog alkoholį vartojo prieš porą valandų, nepamena, jog būtų ką nors sakęs apie vartotą girą. Administracinio nusižengimo protokole rašydamas paaiškinimą J. D. taip pat nieko nenurodė apie gertą girą. Pats J. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo nuo 14.00 val., o baigė gerti alų apie 20.00 val. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojų parodymai gali būti subjektyvūs, ar, kad policijos pareigūnai būtų šališki ar suinteresuoti neteisingai patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Taigi, J. D. apeliaciniame skunde nurodytos versijos vertinamos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
15. Teismas pažymi, jog Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šiuo atveju iš administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas neginčijo padaryto pažeidimo fakto, nurodė gėręs alų, todėl teismo mano, kad pareigūnai neturėjo pareigos aiškinti jo teisės vykti į gydymo įstaigą priduoti kraujo.
16. Taigi aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, apygardos teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėties požymių buvimo J. D. veiksmuose argumentuotos ir pagrįstos, apelianto kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais nurodytais įrodymais ir abejonių nekelia, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.
17. Apeliantas prašo, netenkinus prašymo dėl administracinės nusižengimo bylos nutraukimo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sumažinti jam paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – terminą iki 6 mėnesių.
18. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
19. Iš administracinio nusižengimo nutarimo matyti, kad J. D. už administracinį nusižengimą padarytą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskirta minimali 800 Eur bauda bei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 12 mėnesių.
20. J. D. padarė šiurkštų teisės pažeidimą ir vairuodamas neblaivus sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad J. D. administracine tvarka už KET pažeidimus yra baustas 5 kartus. Šie duomenys neigiamai apibūdina J. D., jo elgesys kelyje rodo, kad įstatymų reikalavimų laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams jam nėra pirmenybė. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas tinkamai įvertino J. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
21. J. D. skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie jo išsilavinimą, darbą, apie tai, kad prarado galimybę dirbti, nors yra šeimos maitintojas, o netekęs pajamų šaltinio gali prarasti butą, už kurį moka paskolą – nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo nusižengimo darymo. Šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog J. D. paskirta minimalaus dydžio nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Taigi, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti J. D. paskirtą nuobaudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra pagrindo.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.