Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. K. ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2006 m. spalio 18 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini) namo, tamsiu paros metu griežtu balsu pareikalavo iš nukentėjusiųjų A. I. ir S. S. parodyti mobiliojo ryšio telefonus ir tokiu būdu sukūrė situaciją, kuri buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, taip iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. I. pagrobė nukentėjusiajai J. I. priklausantį 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230“, o iš nepilnamečio nukentėjusiojo S. S. pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“. Taip kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, įvykdė plėšimą ir pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 700 Lt.

Nuteistasis prašo pakeisti nuosprendį – skirti švelnesnę bausmę, t. y. nesusijusią su laisvės atėmimu, kadangi jis dirba, vienas augina mažametį sūnų ir atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuosprendį pakeisti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, skirdamas bausmę už apysunkio nusikaltimo padarymą, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažymėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai asmenys.

Bausmė nuteistajam paskirta remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas teisingai pažymėjo, kad apysunkį nusikaltimą nuteistasis padarė jau būdamas teistas ir teistumas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką nėra išnykęs. Nors teistumas nėra savaime atsakomybę griežtinanti aplinkybė, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepagarbą visuomenei ir įstatymams, visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių nesilaikymą. Taigi R. G. yra recidyvistas, kadangi neišnykus teistumui už vieno tyčinio nusikaltimo padarymą jis padarė kitą tyčinį nusikaltimą. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), todėl už šią nusikalstamą veiką nuteistajam teisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atitinka tiek konkrečių įvykio kriterijų, tiek baudžiamojo įstatymo dėl bausmių paskyrimo nuostatų vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neigiamai įvertino nuteistojo asmenybę, nes R. G. įvykio metu buvo vyresnis už nepilnametį bendrininką G. K., tačiau jo neatkalbėjo ir nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo, priešingai, savo aktyviais veiksmais įvykdė apiplėšimą.

R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nuteistojo motyvas, jog šis dirba ir vienas augina mažametį sūnų, nesudaro pagrindo mažinti bausmės dydį: kaip minėta, nuteistajam už didesnį pavojingumą turintį nusikaltimą paskirta palyginti švelni laisvės atėmimo bausmė. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų, kad nuteistasis atlygino žalą abiem nukentėjusiesiems.

Nuteistajam paskirtoji bausmė nėra per griežta, todėl ją švelninti jokių pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.