Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-977-544/2015

Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01049-2015-9

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės steigiamos daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija „(duomenys neskelbtini)“) atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 23 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei daugiabučio namo butų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija „(duomenys neskelbtini)“), kuriuo buvo prašoma įpareigoti Bendriją „(duomenys neskelbtini)“ parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas bei atnaujinti bendrijos reorganizavimo sąlygų parengimo ir paskelbimo terminus. Ieškinyje buvo nurodoma, kad 2015 m. gegužės 12 d. įvyko Visagino daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), butų savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo 56 namo butų savininkai. Šio susirinkimo metu buvo nutarta atsijungti nuo Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir įsteigti naują bendriją –„(duomenys neskelbtini)“. Be to, steigiamajame susirinkime dalyvavo Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ir Visagino miesto savivaldybės atstovas. Jokių pastabų dėl procedūrų pažeidimo gauta nebuvo. Vėliau ieškovė kreipėsi į Bendriją „(duomenys neskelbtini)“ dėl reorganizavimo sąlygų parengimo, tačiau, net ir pašalinus nustatytus trūkumus, buvo atsisakyta jas išduoti bei pasiūlyta bendrijos atidalijimo procedūrą pradėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau ši pateikto prašymo, t. y. Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyti išduoti reorganizavimo sąlygas, netenkino ir du kartus pasiūlė pašalinti nustatytus trūkumus. Ieškovės vertinimu, tokie veiksmai rodo, jog naujos bendrijos steigimas yra vilkinamas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės steigiamos Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Išaiškino, kad dėl kilusio ginčo su Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ji turi kreiptis į išrinktą (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją, o, nepavykus kilusio ginčo išspręsti ikiteismine tvarka, ji turi teisę kreiptis į teismą. Teismas nurodė, kad, susipažinęs su pateiktu ieškiniu ir jo priedais, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijoje yra išrinkta ginčų nagrinėjimo komisija, dėl ko tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pirmiausiai turi būti sprendžiamas ginčų nagrinėjimo komisijoje. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog iš byloje esančių duomenų, matyti, kad ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijoje veikiančią ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau ginčas nebuvo sprendžiamas, kadangi ieškovė nepašalino nustatytų trūkumų. Taigi nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimo sprendimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad 2015 m. gegužės 12 d. įvyko Visagino daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), butų savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo 56 namo butų savininkai. Šio susirinkimo metu buvo nutarta atsijungti nuo Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir įsteigti naują bendriją –„(duomenys neskelbtini)“, patvirtinti Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, Bendrijos pirmininke patvirtinti N. T.. Kartu buvo spręsti komunalinių paslaugų, kaupiamųjų lėšų tarifų dydžių ir kiti klausimai. Steigiamajame susirinkime dalyvavo Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ir Visagino miesto savivaldybės atstovas (20 – 23 b. l.). Atsižvelgiant į tai, 2015 m. gegužės 13 d. N. T., kaip Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, kreipėsi į Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką K. L. su prašymu parengti bendrijų reorganizavimo sąlygas (24 b. l.). Tačiau Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė tą daryti. Iš pradžių nurodė pašalinti trūkumus, t. y. pateikti steigiamojo susirinkimo protokolą, o jį pateikus nurodė, kad reorganizavimo sąlygos nebus parengiamos. Kartu buvo pasiūlyta pradėti bendrijų atidalinimo procedūrą iš naujo (25 – 28 b. l.). Dėl šių aplinkybių ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją (29 – 30 b. l.), tačiau ir ši pateikto prašymo nenagrinėjo bei nustatė 14 dienų nuo rašto gavimo dienos terminą trūkumams pašalinti. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. liepos 27 d. raštu nurodė, kad ieškovės pateiktas prašymas turi trūkumų – nėra nurodyta kita ginčo šalis, prie prašymo nėra pridėtų nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, prašymas paduotas steigiamos Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės, nors į aptariamą ginčų komisiją gali kreiptis tik Bendrijos nariai ir valdymo organai. Aptariamame rašte kartu buvo nurodyta, jog ieškovės prašymo trūkumai yra nustatomi atsižvelgiant į Ginčų nagrinėjimo komisijos darbo tvarkos aprašo nuostatas ir reikalavimus (31 – 32 b. l.). Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovė, pašalinusi nustatytus trūkumus, 2015 m. rugpjūčio 6 d. vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją. Tačiau 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu prašymas buvo atsisakytas nagrinėti, kadangi ir vėl buvo nustatyti trūkumai: prašymą pasirašė ne tik steigiamos Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išrinkta pirmininkė, tačiau ir kiti asmenys; nenurodyta jokių aplinkybių dėl ginčo esmės ir tai patvirtinančių įrodymų (37 b. l.). Tokius veiksmus vertindama kaip prašymo išsprendimo vilkinimą ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris, kaip jau minėta, nutarė atsisakyti priimti ieškinį, kadangi nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, pagal kurias bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams yra numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kai yra sudaroma ar renkama ginčų komisija ar tokius ginčus sprendžiantis asmuo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią civilinę bylą neatskleidęs nagrinėjamo klausimo esmės.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 1 d. nurodoma, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Pastarojo straipsnio 2 d. numatyta, jog tuo atveju, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi iš šių nuostatų akivaizdu, kad bendrijos, turinčios ginčų komisiją, įstatuose turi būti numatyti esminiai šios ginčų komisijos sudarymo bei pačių ginčų nagrinėjimo nuostatai. Tai kartu patvirtina, jog sprendžiant klausimus, susijusius su šios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos taikymu, yra būtina tiesiogiai ištirti bendrijos įstatus ir įsitikinti, ar konkrečiu atveju yra sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija, kokia jos sudėtis bei tai, ar ji sudaryta laikant įstatymo reikalavimų. Byloje esantys duomenys, o būtent (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos raštų turinys, leidžia pagrįstai spręsti, kad šios komisijos darbo tvarką, ginčų nagrinėjimo sąlygas bei kitus jos veiklos aspektus reglamentuoja dar ir Ginčų nagrinėjimo komisijos darbo tvarkos aprašas (31 – 32, 37 b. l.). Todėl siekiant tinkamai įvertinti ir nustatyti, ar ginčo klausimas tikrai priklauso ginčų nagrinėjimo komisijos kompetencijai, ar ši komisija pagal Ginčų nagrinėjimo komisijos darbo tvarkos aprašo reikalavimus sprendė kreipimosi priėmimo klausimą, ar pagrįstai atsisakė jį nagrinėti ir reikalavo pašalinti tam tikrus trūkumus ir kokiu momentu pagal minėto Aprašo ir įstatų nuostatas pripažįstama, kad ikiteismine tvarka pasinaudota (negalima ja pasinaudoti) ir ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Nagrinėjamu atveju susipažinus su bylos medžiaga tampa neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė kategoriškas išvadas, kad ieškovė nėra pasinaudojusi ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir, pašalinusi nurodytus trūkumus, turi dar kartą kreiptis į (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją, kadangi byloje nėra nei Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, nei šios bendrijos ginčų komisijos darbo tvarkos aprašo. Nesant šių dokumentų, nėra galimybės įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos nustatyti trūkumai yra pagrįsti, ar yra reglamentuotas trūkumų šalinimo institutas, ar yra aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, jog kilusio ginčo bendrijos ginčų komisijoje nepavyko išspręsti ir tai sudaro pagrindą šį ginčą spręsti kitais įstatymo numatytais būdais. Neištyrus ir neįvertinus minėtų aktų turinio, negalima padaryti vienareikšmiškų išvadų dėl (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos sudėties teisėtumo, dėl priskirtos kompetencijos ir įgaliojimų apimties, dėl to, kokio pobūdžio procesinius sprendimus ir per kokius terminus turi priimti minėta komisija dėl iškilusio ginčo. Tik nustačius šias aplinkybes galima padaryti išvadas dėl to, ar tikrai nepasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, ar steigiamos Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrimas nuo Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstai vilkinamas bei sudaromos formalios kliūtys bendrijai reorganizuotis.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios nėra pagrįstos byloje esančiais duomenimis ir tokiu būdu išnagrinėjo šią bylą neatskleidęs jos esmės, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ieškinio priėmimo klausimas. Pagal byloje pateiktus įrodymus klausimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme negali būti išspręstas, nes minėtų norminių akte byloje nėra (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Taigi skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje civilinės bylos stadijoje yra sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau ieškinyje keliami reikalavimai iš esmės nėra sprendžiami (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Todėl dėl ieškovės reikalavimų įpareigoti Bendriją „(duomenys neskelbtini)“ parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas bei atnaujinti bendrijos reorganizavimo sąlygų parengimo ir paskelbimo terminus teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma, kadangi šiuos klausimus turės spręsti kilusį ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas. Be to, šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas ir žyminio mokesčio mokėjimo klausimas. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, dėl ko neturi prašyti būti nuo jo atleidžiama ir teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.