Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-370/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-21
Bylos Nr.: 2A-370/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Donatas Šernas (pirm.), Kazys Kailiunas, Ale Bukaviniene
Ieškovas: A. G., uždarosios akcines bendroves „Investiciju valdymo sprendimai“
Advokatai: Tomas Petkevičius

Kategorijos

21.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civiline byla Nr. 2A-370/2011Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.1; 35.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Ales Bukavinienes, Kazio Kailiuno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešejo),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovic,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tomui Petkeviciui,atsakovu atstovams V. K. ir Ž. T.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. G. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilineje byloje Nr. 2-1511-258/2010 pagal ieškovu uždarosios akcines bendroves „Investiciju valdymo sprendimai“ ir A. G. ieškinius atsakovams bankrutuojanciai akcinei bendrovei „flyLAL – Lithuanian Airlines“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, Vilniaus Gedimino Technikos Universitetui del kreditoriu teisiu gynimo, sandoriu pripažinimo negaliojanciais. Treciasis asmuo – Vilniaus miesto 22 notaru biuras.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

I. Ginco esme

Ieškovas UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ kreipesi i Vilniaus apygardos teisma su ieškiniu atsakovams BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, Lietuvos valstybei, Vilniaus Gedimino Technikos universitetui, prašydamas pripažinti neteisetais ir negaliojanciais ab initio:

1) AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ valdybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendimo 14.3 punkta leisti parduoti AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ lektuvu angara 3G1bg viešojo konkurso budu, pradine kaina nustatant 30 000 Lt ir apie konkursa paskelbiant spaudoje ne veliau kaip prieš 20 dienu;

2) AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 8 d. isakyma del lektuvu angaro 3G1bg, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo konkurso salygu patvirtinimo;

3) AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ generalinio direktoriaus 2000 m. lapkricio 23 d. isakymo Nr. 503 dali (1.2.3. punkta), kuria isakoma paruošti lektuvu angaro 3G1bg, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo konkurso salygas;

4) AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ lektuvu angaro 3G1bg, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pardavimo konkurso salygas;

5) AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ 2001 m. sausio 28 d. ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo komisijos nutarima (sprendima) konkurso nugaletoju paskelbti Vilniaus Gedimino technikos universiteta;

6) AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (dabar - BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2001 m. gegužes 11 d. sudaryta lektuvu angaro pirkimo-pardavimo sutarti;

7) pritaikyti restitucija ir ipareigoti bankrutuojancia AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ bei Lietuvos valstybe, atstovaujama Vilniaus Gedimino technikos universiteto, gražinti vienas kitam visa, ka yra gave pagal 2001 m. gegužes 11 d. lektuvu angaro pirkimo-pardavimo sutarti: ipareigoti BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ gražinti Vilniaus Gedimino technikos universitetui 40 000 Lt, o Lietuvos valstybe, atstovaujama Vilniaus Gedimino technikos universiteto, gražinti BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ pastata garaža/lektuvu angara 3G1bg, esanti (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovas nurode, kad 2006 m. lapkricio 20 d. reikalavimo teisiu perleidimo sutartimi iš UAB „Baltijos vertybiniai popieriai“ jis igijo reikalavimo teise iš atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ išsireikalauti sumoketi 22 480 Lt. Nurode, kad 2000 m. lapkricio 10 d. AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ (buvusi AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“) valdyba, veikdama priešingai bendroves istatuose nurodytiems veiklos tikslams, viršydama normalia gamybine-ukine rizika, akivaizdžiai nuostolingai prieme sprendima parduoti lektuvu angara 3G1bg, esanti (duomenys neskelbtini), viešo konkurso budu mažesne negu rinkos kaina, t. y. pradine pardavimo kaina nustatydama 30 000 Lt, nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šio turto rinkos verte yra 80 000 Lt. Anot ieškovo, valdybos sprendimu buvo nesilaikyta Akaciniu bendroviu istatymo 18 straipsnio 6 dalies draudimu, todel toks sprendimas pripažintinas neteisetu ir turi buti panaikintas. Taip pat nurode, kad mineto neteiseto valdybos sprendimo pagrindu imones generalinis direktorius 2000 m. gruodžio 8 d. isakymu patvirtino viešojo konkurso salygas, pradine pardavimo kaina nustatydamas 30 000 Lt. Pagal šias salygas 2001 m. gegužes 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi angaras buvo parduotas vieninteliam konkurso dalyviui Vilniaus Gedimino technikos universitetui už 40 000 Lt, t. y. už dvigubai mažesne kaina, nei reali šio turto rinkos verte. Ieškovo teigimu, pardavus turta (lektuvu angara) mažesne nei rinkos kaina, buvo pažeistos atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ kreditoriu, taip pat ir jo, teises. Todel siekdamas susigražinti 22 480 Lt skola, praše taikyti actio Pauliana instituta ir apginti ji nuo nesažiningu atsakovo veiksmu, kuriais atsakovo kreditoriai prarade galimybe visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Pasak ieškovo, 2001 m. gegužes 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra neteiseta ir negaliojanti, nes: 1) buvo sudaryta AB aviakompanijos „Lietuvos avialinija“ neteisetai priimto valdybos sprendimo ir generalinio direktoriaus isakymo pagrindu; 2) prieštarauja AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ veiklos tikslams; 3) lektuvu angaras buvo parduotas už du kartus mažesne nei rinkos kaina ir sutarties sudarymo metu abi šalys tai žinojo, todel veike nesažiningai; 4) atsakovas AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ sutarti sudare, turedamas finansiniu sunkumu; 5) sumažejo atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ turtas, kuriuo jis atsako savo kreditoriams už savo prievoliu vykdyma.

Ieškovas A. G. ieškiniu atsakovams BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, Lietuvos valstybei praše:

1) pripažinti 2001 m. gegužes 11 d. tarp AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (dabar BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto sudaryta lektuvu angaro pirkimo-pardavimo sutarti negaliojancia nuo sudarymo momento;

2) pritaikyti restitucija ir ipareigoti BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ bei Lietuvos valstybe, atstovaujama Vilniaus Gedimino technikos universiteto, gražinti vienas kitam visa, ka yra gave pagal 2001 m. gegužes 11 d. lektuvu angaro pirkimo-pardavimo sutarti: ipareigoti BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ gražinti Vilniaus Gedimino technikos universitetui 40 000 Lt, o Lietuvos valstybe, atstovaujama Vilniaus Gedimino technikos universiteto, gražinti BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ pastata garaža/lektuvu angara, kurio unikalus Nr. 1097-0044-5027, žymejimas plane 3G1bg, esanti adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurode, kad su VšI „Kairio skrydžiai“ 2007 m. liepos 17 d. jis sudare reikalavimo teisiu perleidimo sutarti ir tokiu budu tapo atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ kreditoriumi. Peremes reikalavimo teise, ieškovas pareikalavo sumoketi 83 730 Lt skola, taciau atsakovas šio reikalavimo neivykde. Ieškovo teigimu, 2001 m. gegužes 11 d. lektuvu angaro pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia jo teises, nes ieškovas, nenaudingomis sau salygomis sudarydamas sutarti, sumažino savo mokuma ir gebejima laiku ir tinkamai su ieškovu atsiskaityti: turta pardave už du kartus mažesne kaina, nei yra reali jo rinkos verte, ir tokiu budu nepagristai sumažino savo turta. Atsakovas, budamas privatus juridinis asmuo, tokios sutarties, kuria per puse pigiau, negu rinkos kaina, parduodamas turtas, neprivalejo sudaryti. Atsakovas AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“, sudarydamas gincijama sutarti, buvo nesažiningas, nes jis ne tik žinojo, jog sandoris pažeidžia kreditoriu teises, bet ir samoningai nesieke tokio pažeidimo išvengti. Ieškovas taip pat teige, kad apie savo teisiu pažeidima jis sužinojo tik tada, kai kitas atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ kreditorius pateike duomenis apie civiline byla, iškelta del ginco sutarties pripažinimo negaliojancia, todel, ieškovo nuomone, ieškinys paduotas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovu UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ ir A. G. ieškinius atmete.

Teismas nustate, kad 2001 m. gegužes 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po to, kai Finansu ministerija, VI Valstybes turto fondas leido ši turta parduoti viešo aukciono budu. Pasak teismo, byloje pateikti AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ 2000 m. gruodžio 31 d., 2001 m. gruodžio 31 d. balansai patvirtina fakta, jog AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ gincijamo sandorio sudarymo metu buvo moki imone. Lektuvu angaro balansine (likutine) verte pagal 2000 m. balansa buvo 12 839,19 Lt. Konkurso laimetoju pripažinus Vilniaus Gedimino technikos universiteta, turtas buvo parduotas daugiau nei tris kartus didesne kaina, nei buvo šio turto balansine verte. Vertindamas šias aplinkybes, teismas padare išvada, jog gincijami AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ valdymo organu sprendimai negali buti vertinami kaip neteiseti ir negaliojantys, nes šiais sprendimais nebuvo pažeisti bendroves istatai, Akciniu bendroviu istatymo ar CK reikalavimai. Pasak teismo, gincijamu sandoriu imone gavo pelna, todel šis sandoris buvo ekonomiškai naudingas ir nera pagrindo pripažinti, kad gincijami imones veiksmai buvo priešingi jos veiklos tikslams, o sudaryta sutartis - nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga. Teismas pripažino, kad sandoris, sudarytas viešo konkurso budu, buvo sudarytas, vadovaujantis istatymu reikalavimais. Teismas taip pat pažymejo, kad nei ieškovai, nei asmenys iš kuriu jie pereme reikalavimus, gincijamo sandorio sudarymo metu nebuvo AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ kreditoriai: UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ kreditoriumi tapo 2006 m. lapkricio 20 d., kai su UAB FMI „Baltijos vertybiniai popieriai“ pasiraše reikalavimo teisiu perleidimo sutarti del reikalavimo apmoketi 22 480 Lt isiskolinima, o - 2007 m. liepos 17 d., kai pasiraše reikalavimo teisiu perleidimo sutarti su VŠI „Kairio skrydžiai“. Ivertines šias aplinkybes, teismas padare išvada, jog ieškovo UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ reikalavimams, atsiradusiems iš konkurso salygu, rezultatu, yra suejusi ieškinio senatis. Pasak teismo, kadangi gincijamu sandoriu sudarymo metu ieškovai nebuvo AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ kreditoriai, jie neturi teisinio pagrindo actio Pauliana budu gincyti 2001 m. gegužes 11 d. pirkimo-pardavimo sandori, atitinkamai nera pagrindo pripažinti, jog gincijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovu teises. Teismas, vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog byloje nera irodytas gincijamo sandorio šaliu nesažiningumas. Atsižvelges i tai, kad parduodamas turtas buvo nesuformuotame žemes sklype, teritorijoje, i kuria patekimas yra labai apribotas, i ja gali patekti tik subjektai, užsiimantys tik tam tikra veikla, teismas padare išvada, jog objektas pagal savo specifika galejo buti patrauklus tik specifiniam pirkeju ratui, šiuo atveju Vilniaus Gedimino technikos universitetui studentu mokymo tikslams. Pažymejo, kad lektuvu angaro pastatas buvo blogos bukles (apleistas,) neeksploatuojamas, buvusi jo paskirtis - mažu lektuvu aptarnavimas. Teismas nurode, jog turto verte, nustatyta turto vertinimo pažyma, ir turto verte, kuria nustato pati rinka, gali nesutapti, todel sandorio kainos nesutapimas su turto verte, nustatyta pažymoje, ir sandoriu gautas imones finansinis pelnas nepablogino pardavejo finansines bukles. Aplinkybe, jog sandorio šalis Vilniaus Gedimino technikos universitetas pasiule daug mažesne už rinkos verte angaro kaina, anot teismo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos ieškovu teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i apeliacini skunda argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendima ir išspresti klausima iš esmes – jo ieškini patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas.

Apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad apeliantas atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ kreditoriumi tapo tik 2007 m. liepos 17 d. Anot apelianto, VšI ,,Kairio skrydžiai“, iš kurios jis pereme reikalavimo teise, buvo atsakovo kreditorius nuo 2000 m. gruodžio 13 d. ir gincijamos sutarties sudarymo metu turejo 54 400 Lt reikalavimo teise. Apelianto teigimu, reikalavimo teises perleidimo-priemimo faktas neleidžia daryti išvados, jog tarp naujojo kreditoriaus bei debitoriaus atsiranda nauja prievole. Priešingai, sutartinis teisinis santykis, i kuri istoja naujasis kreditorius, išlieka nepakites ir reikalavimo teises peremes asmuo tik perima visas teises ir pareigas, kurios iki tol priklause VšI „Kairio skrydžiai“. Be to, istatymas nenustato ieškovo pareigos irodyti, kad jis jau gincijamo sandorio sudarymo metu buvo atsakovo kreditorius: apeliantas turi tik pareiga irodyti turis neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise. Reikalavimo teises atsiradimo momentas neturi reikšmes actio Pauliana taikymui. Kiekvienas atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ sudarytas sandoris (tuo paciu ir gincijamas sandoris), kuriuo buvo sumažinta jam priklausancio turto verte, tokiu budu apsunkinant kreditoriu galimybes igyvendinti turimas reikalavimo teises, pažeidžia apelianto teise realizuoti turima reikalavimo teise. Gincijama sutartis turejo itakos atsakovo nemokumui. Todel pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, jog gincijama sutartis nepažeidžia apelianto teisiu. Angaro balansine verte, kuria pirmosios instancijos teismas vadovavosi, vertindamas sutarties kaina, neturi jokios reikšmes nagrinejamoje byloje, sprendžiant del angaro pirkimo-pardavimo sutarties ekonomines naudos atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ padeciai. Sprendžiant del atitinkamo pirkimo-pardavimo sandorio teikiamo pelno (nuostolio) atitinkamam ukio subjektui, turi buti vadovaujamasi ne balansine, o rinkos verte. Del nesažiningai sudarytos gincijamos sutarties atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ prarado iki 80 000 Lt, todel akivaizdu, kad galimu gauti pajamu netekimas sumažino atsakovui priklausancio turto verte.Nera pagrindo sutikti su pirmosios tesimo instancijos nuomone, kad ieškovai nagrinejamoje byloje neirode gincijamos sutarties šaliu nesažiningumo. Tiek proceso šalys teismo posedžiu metu, tiek bylos medžiagoje surinkti irodymai patvirtino, kad abiem sutarties šalims buvo žinoma, jog sutarties kaina yra iš esmes mažesne už parduodamo angaro rinkos kaina. Atsakovu AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Lietuvos valstybes nesažiningumas nagrinejamoje byloje yra preziumuojamas pagal istatyma. Šalys nepaneige istatyme nustatytos nesažiningumo prezumpcijos (CK 6.67 str. 4 ir 7 p.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto verte, nustatyta turto vertinimo ataskaitoje ir turto verte, kuria nustato pati rinka, gali nesutapti, prieštarauja Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatyme pateiktai turto rinkos vertes definicijai (šio istatymo 2 str. 13 d.).Pirmosios instancijos teismas netyre aplinkybes, jog byloje buvo pateiktos triju skirtingu nepriklausomu turto vertintoju nustatytos angaro rinkos vertes, todel pažeide pareiga priimti galutini teismo sprendima, ji pagrindžiant visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybiu išnagrinejimu (CPK 185 str. 1 d.). Spresdamas del pareikšto ieškinio pagristumo, teismas privalejo vadovautis nenugincyta ir juridine galia turincia angaro vertinimo ataskaita, taciau to nedare, todel buvo pažeistos irodymu vertinimo taisykles.Pirmosios instancijos teismas nepagristai nepanaikino gincijamos sutarties, kaip prieštaraujancios atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklos tikslams, steigimo dokumentams, nes: 1) atsakovo valdymo organai veike aplaidžiai; 2) gincijamos sutarties šalys veike nesažiningai.Ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino. UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ apie angaro pardavima sužinojo tik 2006 m. lapkricio 22 d., kai ji informavo pats atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, o ieškini teismui pateike 2006 m. gruodžio 6 d. Apeliantas apie gincijama sandori sužinojo tik po poros savaiciu, kai pereme reikalavimo teises iš VšI „Kairio skrydžiai“, nes apie angaro perleidima ji informavo ieškovo UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ atstovas. Ieškini teismui apeliantas pateike 2007 m. rugpjucio 20 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i ieškovo apeliacini skunda atsakovas Lietuvos valstybe prašo apeliacini skunda atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendima palikti nepakeista.

Atsiliepima grindžia šiais argumentais:

AB „Lietuvos avialinijos“, perleidusi lektuvu angara, netapo nemoki, nesumažino savo galimybes ivykdyti finansines prievoles kreditoriams, todel gincijamu sandoriu nepažeide kreditoriu teisiu ir teisetu interesu. Apeliantas nesikreipe i teisma del skolos priteisimo iš atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ bei nepateike jokiu objektyviu duomenu, kad emesi visu priemoniu, siekdamas susigražinti skola iš atsakovo, bei duomenu, kad atsakovas negaletu atsiskaityti su ieškovais. Atsakovo skoliniai isipareigojimai ieškovams, lyginant su jo finansine padetimi, nera dideli, ir duomenu, kad butent del gincijamu sandoriu atsakovas negali ar negales atsiskaityti su ieškovais, taip pat rašytiniu irodymu, patvirtinanciu, kad atsakovas nera padenges skolininiu isipareigojimu, nera.Byloje pateiktos nekilnojamojo turto ivertinimo ataskaitos neturetu buti vertinamos kaip irodymai, patvirtinantys lektuvu angaro rinkos verte, nes taikydami lyginamosios vertes metoda, turto vertintojai pasirinko lyginamuosius objektus, kurie savo charakteristikomis iš esmes skyresi nuo vertinamo turto charakteristikos.Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog turto vertintoju nustatyta turto verte ir verte, kuria nustato pati rinka, gali nesutapti. Objektyviausias ir efektyviausias budas parduoti turta palankiausiomis salygomis – turto pardavimas viešo konkurso budu, suteikiant galimybe visiems galimiems potencialiems pirkejams dalyvauti pirkimo procese ir siulyti savo kaina, o konkurso dalyviu pasiulyta kaina paprastai atitinka realia parduodamo objekto verte rinkoje. Nagrinejamu atveju angaras buvo parduotas už realia rinkos verte, nepažeidžiant nei juridinio asmens veiklos tikslo, nei kreditoriu interesu. Nera pagrindo teigti, jog gincijama sandori sudariusios šalys buvo nesažiningos, nes viešas konkursas buvo paskelbtas, suderinus su tam tikromis institucijomis, konkurse dalyvavo tik vienas kandidatas, kuris pasiule didesne angaro kaina, nei praše pirkejas, be to, atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ privalejo sudaryti pirkimo-pardavmo sutarti su konkursa laimejusiu asmeniu. Apeliantas, irodinedamas gincijamos sutarties šaliu nesažininguma, nepagristai vadovaujasi CK 6.67 straipsnio 7 punktu, nes atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (ar imones steigejas) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nekontroliuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Duomenu, kad vienos iš sandoriu šaliu vadovas ar valdymo organo narys turejo kito juridinio asmens piniginiu inašu, taip pat nera.Nera pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkto, kadangi turtas viešo konkurso budu buvo parduotas už realia rinkos verte. Skolininko turto pardavimas už žymiai mažesne kaina tam tikrais atvejais gali buti pripažistamas aplinkybe, leidžiancia taikyti nesažiningumo prezumpcija pagal ši punkta, bet tai savaime nereiškia, kad toks sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.Apeliantas praleido ieškinio senaties termina: apie ketinima parduoti lektuvu angara buvo paskelbta viešai – dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2000 m. gruodžio 18 d.), todel preziumuojama, kad kreditorius apie angaro pardavima žinojo arba turejo žinoti 2000 m. gruodžio 18 d. Be to, VšI „Kairio skrydžiai“ buvo sudariusi angaro nuomos sutarti su AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, todel tai sudaro pagrinda manyti, kad J. K. domejosi tokio pobudžio pastatu nuoma, pardavimu ir jam buvo žinoma apie lektuvu angaro pardavima.Ieškovai ir AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ iš esmes siekia ne apginti tariamai pažeistas teises, o teismo keliu nesažiningai padeti AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ susigražinti lektuvu angara, tokiu budu pažeidžiant savininko – valstybes ir turto patiketinio – Vilniaus Gedimino technikos universiteto teises ir teisetus interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i ieškovo apeliacini skunda atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas prašo apeliacini skunda atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendima palikti nepakeista.

Atsiliepima grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pagristai konstatavo, kad yra praleistas CK 6.125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vieno menesio senaties terminas. Apie ketinima parduoti turta už 30 000 Lt pradine kaina buvo paskelbta viešai, todel preziumuojama, kad pirminis kreditorius VšI „Kairio skrydžiai“ apie angaro pardavima turejo sužinoti 2000 m. gruodžio 18 d. Be to, pirminis kreditorius negalejo nežinoti apie angaro pardavima, nes tuo metu, kai buvo sudaryta gincijama sutartis, jis nuomojosi kita angara, esanti šalia parduotojo.

2. Teismas pagristai konstatavo, kad atsakovo sprendimai negalejo pažeisti kreditoriu teisiu. Byloje esantis 2004 m. vasario 3 d. tarpusavio atsiskaitymu suderinimo aktas ir suvestine neirodo, kad VšI „Kairio skrydžiai“ buvo atsakovo kreditorius gincijamo sandorio sudarymo metu.

3. Atsakovas, paskelbes vieša turto pardavimo konkursa, sutarti privalejo sudaryti su VGTU, nes pastarasis buvo paskelbtas konkurso laimetoju.

4. Nepagristas apelianto teiginys, kad gincijamas sandoris pažeide kreditoriu teises. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ per laikotarpi nuo gincijamo sandorio sudarymo iki ieškiniu šioje byloje pareiškimo turejo pakankamai turto savo kreditoriniams isipareigojimams ivykdyti, ieškovo mokumas del angaro pardavimo nepasikeite.

Atsiliepimas

5. Apeliaciniame skunde nepagristai teigiama, kad gincijamo sandorio šalys buvo nesažiningos. Konkurso salygose buvo nurodyta tik minimali ginco turto pardavimo kaina – 30 000 Lt. Tik pripažinus VGTU konkurso laimetoju, parengtame sutarties projekte buvo irašyta iš turto inventorizacines bylos perkelta vidutine jo rinkos verte, kuri nustatyta teoriškai, neapžiurejus statinio. Turto vertintoju 2007 m. nustatyta tiketina turto vidutine rinkos verte nebutinai atitinka realia rinkos verte, nes nebuvo vertinama angaro bukle ir faktas, kad apie ji nera suformuotas žemes sklypas. Nepagristas ir apelianto teiginys, kad sutarties sudarymo metu abi jos šalys buvo kontroliuojamos valstybes: pagal Konstitucija VGTU turi autonomija, o sutarties sudarymo metu pagal istatyma finansiniai universiteto ištekliai jam priklause nuosavybes teise.

6. Byloje yra irodymu, kad atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ iki ieškiniu šioje byloje padavimo sieke angara nupirkti iš VGTU. Šioje byloje atsakovas siekia angara susigražinti teismo keliu. A. G. ieškini pareiške, kitam ieškovui paviešinus nevieša pripažinta bylos medžiaga. Tokie šaliu veiksmai yra nesažiningi.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 daliu nuostatas, bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribu butu pažeistos asmens, visuomenes ar valstybes teises ir teiseti interesai.

Teiseju kolegija, apeliacine tvarka išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo A. G. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo, daro išvada, kad pagrindu, nurodytu Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, del kuriu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turetu buti naikinamas apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytu absoliuciu šio sprendimo negaliojimo pagrindu nera.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas A. G. praše pripažinti negaliojancia 2001 m. gegužes 11 d. tarp AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (dabar BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto sudaryta lektuvu angaro pirkimo-pardavimo sutarti ir taikyti restitucija, teigdamas, kad mineta sutartis pažeidžia jo, kaip BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“, teises, nes ieškovas, nenaudingomis sau salygomis sudarydamas sutarti, sumažino savo mokuma ir gebejima laiku bei tinkamai su ieškovu atsiskaityti, teisiniu ieškinio pagrindu, be kita ko, nurodydamas C K 6.66 straipsni. Taigi, šioje byloje ieškovas A. G. pareiške actio Pauliana.

Teismu praktikoje yra pripažistama, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditoriu nuo nesažiningu skolininko veiksmu, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kreditoriaus galimybe gauti visiška savo reikalavimo patenkinima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Reikšdamas toki ieškini, kreditorius siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeista jo mokuma, sugražinant tai, ka skolininkas nesažiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Sandorio pripažinimas negaliojanciu nera pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemone atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeista jo mokuma ir sugražinti skolininka i ankstesne turtine padeti, kad kreditorius galetu patenkinti savo reikalavima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turejo tiksla ne patenkinti savo reikalavima, o kad teismas pripažintu sandori negaliojanciu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negaletu buti tenkinamas.

Atsižvelgiant i tai, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijes su sutarties laisves principo ribomis, pripažinti sandori negaliojanciu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytu salygu visumai, kad butu užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagristam skolininko teisiu suvaržymui. Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, actio Pauliana instituto taikymo salygos yra šios: kreditorius turi tureti neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise; gincijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nera suejes vieneriu metu ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalejo sudaryti gincijamo sandorio; skolininkas buvo nesažiningas, nes žinojo ar turejo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; treciasis asmuo, sudares su skolininku atlygintina dvišali sandori, buvo nesažiningas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padare išvada, kad nei ieškovai, nei asmenys iš kuriu jie pereme reikalavimus, gincijamo sandorio sudarymo metu (2001 m. gegužes 11 d.) nebuvo AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ kreditoriai ir neturi teises actio Pauliana budu gincyti 2001 m. gegužes 11 d. lektuvu angaro pirkimo-pardavimo sutarties. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmes pripažino, kad nera vienos iš esminiu salygu, butinu actio Pauliana institutui taikyti – salygos, pagal kuria kreditorius turi tureti neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise.

Atsižvelgdama i tai, kad apeliacini skunda del pirmosios instancijos teismo sprendimo padave tik ieškovas A. G., teiseju kolegija pasisako tik del šio ieškovo reikalavimo teises atsiradimo.

Negalima nesutikti su apelianto teiginiu, kad reikalavimo teises perleidimo/priemimo faktas nereiškia, jog tarp jo, kaip naujojo kreditoriaus, bei atsakovo AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ atsirado nauja prievole. Kreditoriaus reikalavimo teises perejimas nedaro itakos skolininko teisinei padeciai prievoleje, jeigu su kreditoriaus padeties pasikeitimu istatymas nesieja prievoles pasibaigimo (pvz., kreditoriaus ir skolininko sutapimas kaip pagrindas prievolei pasibaigti). Prievoliniai teisiniai santykiai egzistuoja iki tol, kol nepasibaigia prievole del jos tinkamo ivykdymo, negalejimo ivykdyti ar kitais istatyme nustatytais pagrindais (CK 6.123 str. 1 d., 6.127 str. ir kt.). Taigi aplinkybe, kad ieškovas A. G. reikalavimo teise i atsakova igijo tik 2007 m. liepos 17 d. sudarytos reikalavimo teisiu perleidimo sutarties pagrindu, t. y. po gincijamos 2001 m. gegužes 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jo teisei reikšti actio Pauliana ieškini, gincijant šia sutarti, itakos neturi. Taciau esmine reikšme šiai teisei atsirasti turi pacios atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (buves pavadinimas AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“) prievoles atsiradimo momentas.

Actio Pauliana ieškini kreditorius gali reikšti per visa savo reikalavimo teises galiojimo laikotarpi, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievoles ivykdymo. Taigi, ieškovo A. G. teises reikšti ieškini del 2001 m. gegužes 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia atsiradimas yra siejamas su pirminio kreditoriaus VšI „Kairio skrydžiai“ reikalavimo teises, kuria apeliantas pereme mineta reikalavimo teisiu perleidimo sutartimi, momentu.

Pažymetina, kad pagal CK 6.66 straipsni kreditoriaus teisiu pažeidimas yra siejamas ne tik su objektyviu kreditoriaus teisiu pažeidimu, bet ir su skolininko subjektyviu supratimu (žinojo ar turejo žinoti), kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, t. y. skolininkas, žinodamas apie savo galiojancia prievole kreditoriui ir siekdamas išvengti šios prievoles vykdymo, samoningai pablogina savo turtine padeti, perleisdamas turta kitiems asmenims. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje yra pripažistama, kad tam, kad galima butu konstatuoti toki skolininko elgesi, skolininkas turi tureti galiojancia prievole kreditoriui, pažeisti busimos prievoles jis negali, nes priešingu atveju netektu prasmes istatymo numatyta salyga del skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisiu pažeidima. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievoles atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-575/2004, 2011 m. rugsejo 27 d. nutartis, civilineje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Iš byloje esancios 2007 m. liepos 17 d. sudarytos reikalavimo teisiu perleidimo sutarties (2 t., 123-125 b. l.), su kuria apeliantas sieja savo reikalavimo teises i skolininka AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ atsiradima, matyti, kad šia reikalavimo teise pradinis kreditorius VšI „Kairio skrydžiai“ igijo pastarojo ir AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ 2000 m. kovo 24 d. sudarytos sutarties del reklaminiu paslaugu pagrindu. Pagal šia sutarti vykdytojas VšI „Kairio skrydžiai“ isipareigojo teikti reklamines paslaugas 3 metu laikotarpiu, o užsakovas AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ – už teikiamas paslaugas sumoketi per 3 metus, i vykdytojo saskaita pervedant po 50 000 Lt iki kiekvienu metu gruodžio 31 d. (126-127 b. l., 2 t.). Taigi, pagal sutarties nuostatas, iki gincijamo sandorio (2001 m. gegužes 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties) sudarymo pradinis kreditorius VšI „Kairio skrydžiai“ galejo igyti reikalavimo teise i užsakova AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ tik del 50 000 Lt sumos, o likusi 100 000 Lt suma iš sutartimi nustatytos paslaugu kainos buvo tik busima prievole už busimas, ateityje gautinas paslaugas. Pagal paties apelianto pateikta atsakovo AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ vyriausios finansininkes vienašališkai pasirašyta tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akta (128 b. l., 2 t.), šios bendroves 83 730 Lt skola VšI „Kairio skrydžiai“ atsirado 2003 m. Kitokiu duomenu apie šios skolos susidarymo mechanizma ir atsiradimo laika byloje nera. Taigi, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo A. G., kaip atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ kreditoriaus, reikalavimo teise atsirado iki gincijamos sutarties sudarymo.

Taigi, ieškovas A. G., reikšdamas actio Pauliana ieškini, nepateike tinkamu ir pakankamu irodymu, leidžianciu daryti išvada, kad atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ prievole (83 730 Lt skola VšI „Kairio skrydžiai“) atsirado iki gincijamo sandorio sudarymo, todel teigti, kad šis sandoris galejo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus teises ir interesus, nera pagrindo, nes busimos prievoles skolininkas negali pažeisti.

Kita iš istatymo nustatytu butinuju salygu actio Pauliana ieškiniu gincyti skolininko sudaryta sandori yra tai, kad gincijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostata, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu del jo skolininkas tampa nemokus arba budamas nemokus suteikia pirmenybe kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises.

Teismu praktikoje yra pripažistama, kad nustatinejant actio Pauliana instituto taikymo salyga – kitoki kreditoriaus teisiu pažeidima, butina tureti omenyje tai, kad kreditoriaus teises gali buti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris nors ir nesukele bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teise, verte; sandoriu iš esmes sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius gincijama sandori likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi; skolininkas, perleides turta, nors ir netapo nemokus, bet gerokai sumažino savo turta ir sudare realia gresme, kad jo isipareigojimai nebus tinkamai ivykdyti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-535/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, civilineje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008).

Byloje atliktos buhalterines-finansines ekspertizes metu nustatyta, kad atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ 2000 m. gruodžio 31 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo mokus (196-209 b. l., 3 t.). Bankroto byla atsakovui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ buvo iškelta tik 2009 m. kovo 9 d. (224-225 b. l., 3 t.). Iškeliant bankroto byla, buvo nustatyta, kad pagal 2008 m. spalio 31 d. sudaryta balansa bei 2008 m. gruodžio 18 d. moketinu sumu ir isipareigojimu saraša AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ turto balansine verte buvo 75 113 539 Lt, o jos pradelsti isipareigojimai – 47 113 539 Lt. Taigi, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad 2001 m. gegužes 11 d. sudarytas sandoris, kurio metu už 40 000 Lt buvo parduotas bendrovei priklauses nekilnojamas daiktas (kurio rinkos verte, ieškovo teigimu, buvo nuo 80 000 Lt iki 120 000 Lt), turejo itakos bendroves nemokumui, nustatytam 2008 m. duomenimis, ar taip sumažino bendroves turto verte, jog del šio sandorio atsirado reali gresme, kad isipareigojimai nebus tinkamai ivykdyti ir del to apeliantui buvo sutrukdyta patenkinti reikalavimus iš savo skolininko AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ turto.

Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad gincijama sutartimi nustatyta turto pardavimo kaina buvo mažesne nei reali šio turto rinkos verte.

Savo teiginius, kad gincijama 2001 m. gegužes 11 d. pirkimo pardavimo sutartimi parduoto garažu/lektuvu angaro paskirties pastato rinkos verte minetos sutarties sudarymo metu buvo nuo 80 000 Lt iki 120 000 Lt, apeliantas grindžia aplinkybemis, kad pacioje gincijamoje sutartyje šio pastato vidutine rinkos verte yra nurodyta 75 478 Lt, Finansu Ministerijos pateiktame leidime parduoti turta - 80 000 Lt, o ieškovo UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ pateiktoje turto vertes nustatymo pažymoje - 120 000 Lt.

Pažymetina, kad 2001 m. gegužes 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta vidutine ginco pastato rinkos verte - 75 478 Lt sutampa su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraše nurodyta vidutine rinkos verte (61 b. l., 2 t.). Ši verte yra nustatyta ne individualaus, o masinio vertinimo budu, todel kilus gincui, ja remtis, nustatant realia konkretaus turto rinkos verte, nera pakankamo pagrindo. Lietuvos Respublikos Finansu Ministerijos 2000 m. lapkricio 7 d. rašte Nr. 1301-22-0017671/0020284 ,,Del leidimo parduoti turta“ (55 b. l., 1 t.) nurodyta, kad turto vertintoju nustatyta lektuvu angaro 3G1bg verte - 80 000 Lt, taciau duomenu, kokia turto vertintoju ataskaita šiame rašte yra remiamasi, nera.

Apelianto nurodytoje UAB ,,Geomatas“ atlikto turto ivertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertintojai neatliko vertinamo turto bukles tyrimo, nepažiurejo uždengtu, nematomu ar neprieinamu konstrukciju ir daro prielaida, kad jos yra suremontuotos ir geroje bukleje. Vertinant taip pat buvo daroma prielaida, kad vertinamas turtas visais esminiais atžvilgiais tenkina visus istatyminius ir norminius reikalavimus, keliamus tokios paskirties turtui (42 b. l., 2 t.). Šioje ataskaitoje nera nurodyta, ar pastatui yra priskirtas žemes sklypas, kokios yra galimybes šiuo sklypu bei pastatu naudotis, atsižvelgiant i tai, kad pastatas yra Vilniaus tarptautinio oro uosto teritorijoje, i kuria patekimas yra ribojamas ir kontroliuojamas. Pažymetina, kad faktas, kai apie pastata nera suformuotas žemes sklypas, šio turto verte žymiai sumažina. Nustatant rinkos verte lyginamosios vertes metodu, minetoje ataskaitoje buvo pasirinkti pastatai, esantys kitose miesto vietose, nei vertinamasis pastatas, bei pasižymintys geresnemis fizinemis savybemis ir naudojimo salygomis bei iš esmes turintys kita paskirti (ne lektuvu angarai) (45 b. l., 2 t.). Taigi, apelianto nurodyta vertinimo ataskaita nesudaro pakankamo pagrindo daryti vienareikšmiška išvada, kad reali ginco pastato rinkos verte buvo žymiai didesne, negu nustatyta gincijama pirkimo-pardavimo sutartimi.

Sprendžiant klausima, ar gincijama pirkimo-pardavimo sutartimi turtas buvo parduotas už kaina, atitinkancia realia rinkos verte, butina atsižvelgti ir i tai, kad turtas buvo parduodamas viešo konkurso budu, apie pardavima skelbiant viešai, taciau konkurse dalyvavo tik vienas pirkejas, su kuriuo ir buvo pasirašyta gincijama pirkimo-pardavimo sutartis. Del šiu aplinkybiu ginco nera. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostata, rinkos verte yra apskaiciuota pinigu suma, už kuria galetu buti parduotas turtas vertinimo diena, sudarius tiesiogini komercini sandori tarp norinciu turta parduoti ir norinciu turta pirkti asmenu po šio turto tinkamo pateikimo i rinka, jeigu abi sandorio šalys veiktu dalykiškai, be prievartos ir nesalygojamos kitu sandoriu bei interesu. Faktas, kad viešame konkurse dalyvavo tik vienas pirkejas, leidžia daryti išvada, kad daugiau norinciu turta pirkti asmenu nebuvo. Duomenu, leidžianciu teigti, kad abi gincijamo sandorio šalys veike salygojamos kitu sandoriu bei interesu, byloje nera. Taigi šios bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad turtas gincijama pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas už kaina, kuri yra mažesne, negu jo rinkos verte. Del šios priežasties nera pagrindo ir teigti, kad gincijamu sandoriu buvo sumažinta atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ turto verte bei pažeistos apelianto, kaip imones kreditoriaus, teises.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat padare išvada, kad nera irodytas gincijamo sandorio šaliu nesažiningumas. Nesutikdamas su šia išvada, apeliantas teigia, kad abiem sutarties šalims buvo žinoma, jog sutarties kaina yra iš esmes mažesne už parduodamo angaro rinkos kaina, be to, pasak apelianto, sutarties šaliu nesažiningumas yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 4 ir 7 punktu nuostatas. Taciau sutikti su šiais apelianto teiginiais nera pagrindo.

Pagal CK 6.67 straipsnio 4 punkto nuostata, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesažiningos, jeigu ivykdymo, kuri pagal ta sandori turejo atlikti skolininkas, verte žymiai viršija kitos sandorio šalies pateikta ivykdyma (priešpriešiniu isipareigojimu disproporcija). Nenustacius, kad reali gincijama sutartimi parduoto turto rinkos verte buvo žymiai aukštesne, negu mineta sutartimi nustatyta jo pardavimo kaina, teigti, kad ivykdymo, kuri pagal šia sutarti turejo atlikti skolininkas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (tuometinis pavadinimas AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“), verte žymiai viršija kitos šios sutarties šalies pateikta ivykdyma, nera pagrindo.

Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punkto nuostata, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesažiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudare sandori su kitu juridiniu asmeniu, kuri skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šaliu vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tevais ar artimaisiais giminaiciais turintis nuosavybes teise mažiausiai penkiasdešimt procentu kito juridinio asmens akciju (paju, inašu ir pan.) arba abieju juridiniu asmenu akciju (paju, inašu ir pan.).

Tiek skolininkas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, tiek turta nupirkes atsakovas VGTU yra savarankiški juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo istatus bei statuta ir vien aplinkybe, kad VGTU yra valstybine aukštoji mokykla, o AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ akcijos priklause valstybei, nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis buvo sudaryta tarp vienas kita kontroliuojanciu juridiniu asmenu bei taikyti nesažiningumo prezumpcija.

Aplinkybe, kad minetame Finansu Ministerijos 2000 m. lapkricio 7 d. rašte ,,Del leidimo parduoti turta“ parduodamo angaro verte buvo nurodyta 80 000 Lt, o nekilnojamojo turto registre - 75 478 Lt, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti turto pirkeja nesažiningu, nes tokia verte nekilnojamojo turto registre buvo nustatyta tik 2001 m. balandžio 30 d., t. y. prieš pat gincijamos sutarties sudaryma, konkurso salygose buvo nurodyta tik pradine pardavimo kaina - 30 000 Lt, o skelbimas apie pardavima buvo paskelbtas dar 2000 m. gruodžio 18 d. ir jame rinkos verte nebuvo nurodyta (49, 52 b. l., 1 t., 61 b. l., 2 t.). Atsižvelgiant i šias aplinkybes bei i tai, kad turtas buvo parduodamas viešo konkurso budu, teigti, kad pirkejas atsakovas VGTU turejo žinoti, jog sudarydamas pirkimo-pardavimo sutarti, kuria jis turta nusipirko už didesne kaina, negu konkurso salygose nustatyta pradine kaina, privalejo žinoti, kad bus pažeistos pardavejo kreditoriu teises, t. y. kad turtas galejo buti parduotas už didesne kaina, nera pagrindo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškini del pripažinimo negaliojanciu kreditorius turi teise pareikšti per vieneriu metu ieškinio senaties termina. Šis terminas pradedamas skaiciuoti nuo tos dienos, kuria kreditorius sužinojo arba turejo sužinoti apie jo teises pažeidžianti sandori. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad ieškovo UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ reikalavimams, atsiradusiems iš konkurso rezultatu, yra suejusi ieškinio senatis. Nesutikdamas su šia išvada, apeliantas teigia, kad apie angaro pardavima UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ sužinojo tik 2006 m. lapkricio 22 d., kai ji informavo pats atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, todel ieškinio senaties termino nepraleido.

Ieškovas UAB „Investiciju valdymo sprendimai“, kaip ir apeliantas, reikalavimo teise i atsakova AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ igijo reikalavimo teises peremimo budu: reikalavimo teise jis isigijo iš FMI ,,Baltijos vertybiniai popieriai“ 2006 m. lapkricio 20 d. sutarties pagrindu (11-12 b. l., 1 t.). Kaip jau mineta, reikalavimo teises perleidimo/priemimo faktas nereiškia, jog tarp naujojo kreditoriaus bei skolininko atsirado nauja prievole. Kreditoriaus reikalavimo teises perejimas nedaro itakos skolininko teisinei padeciai prievoleje. Todel sprendžiant ieškinio senaties termino klausima, yra svarbi aplinkybe, kada apie teises pažeidima (šiuo atveju apie gincijamo sandorio sudarymo fakta) sužinojo pradinis, o ne naujasis kreditorius. Del šios priežasties apelianto nurodyta aplinkybe, kad ieškovas UAB „Investiciju valdymo sprendimai“ apie angaro perleidimo fakta sužinojes tik 2006 m. lapkricio 22 d., kai apie tai ji informavo skolininkas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Pažymetina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmes nesiaiškino aplinkybes apie tai, kada apie gincijama sandori tapo žinoma pirminiam kreditoriui. Taciau atsižvelgiant i tai, kad skundžiamuoju sprendimu apelianto ieškinys buvo išnagrinetas iš esmes, pasisakant del jo pareikštu reikalavimu pagristumo, ši aplinkybe esmines itakos skundžiamojo sprendimo teisetumui ir pagristumui neturi.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nepanaikino gincijamos sutarties, kaip prieštaraujancios atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklos tikslams, steigimo dokumentams, nes atsakovo valdymo organai veike aplaidžiai ir abi gincijamos sutarties šalys veike nesažiningai. Taciau nenustacius, kad gincijama sutartimi turtas buvo parduotas už žymiai mažesne kaina, negu reali jo rinkos verte, šie apelianto teiginiai pripažistami nepagristais: teigti, kad gincijama sutartimi atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ prarado nuo 40 000 Lt iki 80 000 Lt galimu gauti pajamu, nera pagrindo.

Šioje nutartyje išdestytu aplinkybiu ir argumentu pagrindu teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes byla iš esmes, nenustates gincijamu sprendimu bei sandorio negaliojimo pagrindu, padare pagrista išvada, kad šioje byloje pareikšti ieškiniai yra nepagristi ir pagristai juos atmete.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendima palikti nepakeista.

Teisejai Ale BukavinieneKazys KailiunasDonatas Šernas