- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-31-361/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00068-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas J. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos raj. PK įgaliotas pareigūnas 2011 m. vasario 18 d. J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad J. K. 2011-02-18 apie 15.04 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir nesustodamas nuvažiavo, tai yra sukėlė autoįvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, taip padarydamas administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d ir 130 str. 1d.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-03-03 priėmė nutarimą, kuriuo J. K. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. bei ATPK 130 str. 1 d. numatytas veikas ir, pritaikęs ATPK 30¹ str. 1 d., skyrė galutinę nuobaudą - 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Šalies argumentai
J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymu gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -2330/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymų, kurie objektyviai, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidimas padarytas 2011-02-18. Apeliaciniame skunde J. K. pažymi, kad policijos pareigūnams ir teismui visą laiką tvirtino, jog iš įvykio vietos išvažiavo tik todėl, jog nepajuto ir nesuvokė, jog apgadino kitą transporto priemonę, t. y. sukėlė eismo įvykį. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė nukentėjusiojo automobilio vairuotojo bei policijos pareigūnų, kurie fiksavo įvykio aplinkybes bei surašė ATP protokolą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 88-92). Be to, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 259/2003; Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 64-67). Šios teisės inter alia garantuojamos ir tarptautinės teisės aktais. Viena iš tokio asmens teisių - apklausti kaltinimo liudytojus, užduoti jiems klausimus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 dalies d punktas; administracinė byla Nr. N3-16/2005). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 dalies d punktas nustato, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams. Pabrėžtina, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, 320 p.; administracinė byla N3-1928/2006). Kretingos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tvirtinimus, net nenagrinėjo aplinkybių kurios buvo nurodytos, ir priėmė vienareikšmišką nutarimą, kad jis, J. K., tyčia pasitraukė iš įvykio vietos bei, kad jo administracinės teisės pažeidimai yra įrodyti. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino kaltės formos ir nenustatinėjo jos veikoje, tuo padarydamas esminį materialinės teisės normos (ATPK 130 str. dispozicijos) taikymo pažeidimą. Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, turi būti nustatyti subjektyvieji pažeidimo požymiai. Esminis subjektyvusis pažeidimo požymis yra asmens kaltė, t. y. asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir jos pasekmėmis. Tik įrodžius asmens kaltę, galimas administracinės atsakomybės klausimas. Inkriminuotas ATPK 130 str. priskirtinas prie tyčinių pažeidimų, kuriuo siekiama išvengti atsakomybės už kitą padarytą pažeidimą. Dėl to šio pažeidimo subjektyviuoju požymių turėtu būti veikos motyvas bei tikslas. J. K. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju jis nepadarė jokio pažeidimo, dėl kurio būtų bandęs pasišalinti iš įvykio vietos. Teisę vairuoti jis turi, buvo blaivus, automobilis įvykio dieną buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl nebuvo priežasčių vengti atsakomybės ar ignoruoti visuotinai priimtas elgesio taisykles. Nuo pat pradžių jis tvirtino, kad nesuprato, jog kliudė kitą automobilį ir nežinojo, kad dėl to kilo neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėto pažeidimo įrodinėjimas apima ne tik privalomą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nustatymą, bet ir kaltės formos (būtent tyčios) identifikavimą. Viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes, teismas šį principą pažeidė ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
J. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad aiškiai per griežtos nuobaudos paskyrimas sumenkintų pažeidėjo tikėjimą teisinėmis institucijomis, būtų imta abejoti, ar nebūtų buvę tikslingiau ginčyti padarytą pažeidimą, taigi sumažintų norą pripažinti padarytus pažeidimus. Per griežta nuobauda nepasiektų nuobaudos tikslo pažeidėją auklėti ir ateityje laikytis KET reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas J. K. apeliaciniame skunde neneigia, jog padarė ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą, tačiau nesutinka dėl pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. J. K. pagal ATPK 130 str. 1 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad sukėlęs autoįvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Apylinkės teismas pagrįstai J. K. pripažino kaltu pagal ATPK 130 str.
ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo konkrečiu atveju byloje pakanka įrodymų dėl J. K. kaltės už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo J. K. susijęs, vietos, taigi dėl jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. J. K. tiek paaiškinime Kretingos raj. PK, tiek teisme neneigė, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), manevravo savo automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau laikėsi pozicijos, jog nejuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, todėl ir nuvažiavo iš įvykio vietos, tą patį jis nurodo ir apeliaciniame skunde, tačiau tokie J. K. teiginiai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, juos paneigia byloje esantys įrodymai. Autoavarijos vietos schemoje, su kuria sutiko ir ją pasirašė pats J. K., nurodyta, kad HYUNDAI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairė pusė nubraižyta, priekinis kairės pusės pažibintis išmuštas; Audi 80, valst. Nr. 80, (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinis bamperis nubrėžtas. Taigi akivaizdu, jog HYUNDAI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nėra tokie smulkūs ir nepastebimi, kad juos padariusio automobilio vairuotojas būtų galėjęs nepajusti automobilių kontakto, išmuštas pažibintis patvirtina, jog smūgis buvo žymus, todėl apygardos teismui nekyla abejonių, jog J. K. vis dėlto pajuto ir suprato, jog savo vairuojamu automobiliu, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį HYUNDAI COUPE, tačiau to nepaisydamas sąmoningai tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Byloje yra pateiktas rašytinis įvykio liudininko G. D. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad matė, kaip automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galine dešine puse atsirėmė į šalia stovėjusį HYUNDAI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį netgi pradėjo stumti, tą pastebėjęs Audi 80 vairuotojas sustojo. Šis G. D. paaiškinimas tik patvirtina autoavarijos vietos schemoje užfiksuotus duomenis, sutampa su automobilių apgadinimų lokalizacija.
Apeliaciniame skunde J. K. pažymi, kad apylinkės teismas nekvietė ir neapklausė liudytojų, todėl jam buvo suvaržyta teisė į gynybą, kurią garantuoja ir tarptautiniai teisės aktai, ir teismų praktika. Tiesa, jog liudytojų iškvietimas į teismo posėdį bei jų apklausa nebūtų pakenkę, tačiau aplinkybė, jog apylinkės teismas to nepadarė, nereiškia, kad J. K. teisės buvo suvaržytos. Jo kaltė dėl inkriminuotų ATPK pažeidimų pripažinta atsižvelgiant į įrodymų visumą, o ne grindžiama tik liudytojų parodymais. Apeliaciniame skunde remiantis teismų praktika teisingai nurodoma, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės. Ši nuostata nereiškia, jog asmens kaltės negalima grįsti rašytiniais paaiškinimais, o kalbama apie dviejų duomenų šaltinių – liudytojų parodymų bei rašytinių paaiškinimų tarpusavio santykį, kad jų negalima tapatinti, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismo posėdyje liudytojai nebuvo apklausiami, todėl nėra pagrindo lyginti jų parodymų su rašytiniais paaiškinimais. Eismo įvykio dieną J. K. pasirašytinai buvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodytos esminės eismo įvykio aplinkybės, nurodyta kvalifikacija pagal ATPK, todėl J. K. iš anksto žinojo, už ką traukiamas administracinėn atsakomybėn ir turėjo galimybę pasiruošti gynybai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime aprašomos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiama J. K. kaltė, nurodoma veikos kvalifikacija, teisės aktas, kuriuo remiamasi, nuobaudos skyrimo motyvai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nutarimas pažeidžia ATPK 286 str.
J. K. apeliaciniame skunde užsimenama apie aiškiai per griežtos nuobaudos paskyrimą, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas J. K., skirdamas nuobaudą, taikė ATPK 30¹ str. 1 d. bei skyrė mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, todėl teigti, kad J. K. skirta nuobauda būtų aiškiai per griežta, nėra pagrindo.
Taigi apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimą nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.