- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2-24764-151/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20250-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – D. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti (b. l. 3-5).
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad R. K., yra G. K. sūnus. (duomenys neskelbtini) jo motina G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), mirė. Mama G. K. testamento nepaliko. Pareiškėjo tėvas, motinos sutuoktinis R. K. mirė (duomenys neskelbtini) m. Daugiau mama ištekėjusi nebuvo. Jų šeimoje buvo du vaikai - pareiškėjas R. K. ir jo brolis D. K., kuris patrauktas šioje byloje suinteresuotu asmeniu. Motinos mirties dieną, mama jokio nekilnojamojo turto ar kito vertingo kilnojamojo turto neturėjo. Iki mirties motina vykdė individualią veiklą - apatinio trikotažo prekyba. Taip pat mamai nuosavybės teise priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Po mamos G. K. mirties, pareiškėjas R. K., priėmė palikimą pradėdamas turtą valdyti. Tačiau palikimo priėmimo iki šiol neįteisino, t.y. po motinos G. K. mirties, R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo nesikreipė. Faktą, kad po palikimo atsiradimo ir toliau rūpinosi paveldėtu turtu, patvirtina ta aplinkybė, kad pareiškėjas po savo mamos mirties ir toliau naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini) kaip savo, jį prižiūrėjo, remontavo. Be to, kadangi mama vertėsi apatinio trikotažo prekyba, po jos mirties jis visas likusias sandėlyje prekes, kurių bendra vertė sudaro 25 436 Lt, pasiėmė sau. Dalį daiktų išdalino artimiesiems. Pareiškėjas nėra vienintelis paveldėtojas. Po mamos G. K. mirties įpėdinis pagal įstatymą taip pat yra jo brolis D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tačiau jis į palikimą nepretenduoja. Jų tėvas R. K. mirė (duomenys neskelbtini) t.y. iki palikimo po motinos G. K. atsiradimo, todėl jis į įpėdinių sąrašą neįeina. Pareiškėjas R. K., yra paveldėtojas po savo mamos G. K. mirties. Kiti asmenys dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tai patvirtina 2014-09-18 Kauno m. 13-ojo notarų biuro notarės V. Bagdanskienės raštas Nr. 131.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 36), kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina G. K. (b. l. 7, 8, 9, 10). Pareiškėjo tėvas R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Iki mirties pareiškėjo motina, G. K. vykdė individualią veiklą - apatinio trikotažo prekyba. Taip pat pareiškėjo mamai nuosavybės teise priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-21), daiktus pareiškėjas priėmė faktinio valdymo būdu. Kiti asmenys dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tai patvirtina 2014-09-18 Kauno m. 13-ojo notarų biuro notarės V. Bagdanskienės raštas Nr. 131 (b.l. 26).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po G. K. mirties jos sūnus pareiškėjas R. K. perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė G. K. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į G. K. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.