Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. D., nutarimą priėmusios institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2014-07-29 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LU9004914/RŽ51-1121,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-13 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. D. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-07-29 priimto nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ str. 1 d. 2 p. paskirta 3000 Lt bauda už tai, kad jis, 2014-07-08 16:46 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas, MDAS sistemoje pateikė EK deklaraciją LRN Nr. 4LT3029964000202315 būsenoje – Pasirengta prekių pateikimui – TAIP. Deklaracija buvo priimta ir suteiktas MRN Nr. 14LTLU9000EK024764. Prekės: dėvėti drabužiai ir avalynė. Prekių buvimo vieta, 30 deklaracijos langelyje nurodyta, kad prekės randasi LTLU9003. Tai reiškia, kad prekės turi būti „Klaipėdos konteinerių terminale“ arba posto muitinio tikrinimo vietoje. Rizikos valdymo sistema RATIS nurodė raudoną tikrinimo kanalą. Tikrinimo kodai 700- patikrinti prekes vizualiai ir 976 – skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis. 2014-07-08 dieną prekės muitiniam tikrinimui nebuvo pateiktos. 2014-07-09 paskambinus į konteinerių terminalą buvo gautas dispečerio atsakymas, kad konteineris MRKU2345350 nėra atvykęs į Klaipėdos konteinerių terminalą. Konteinerio taip pat nebuvo ir posto muitinio tikrinimo vietoje. Minėtas konteineris į posto tikrinimo vietą atvyko tik 2014-07-09 17 val. Nepateikdamas prekių muitiniam tikrinimui deklarantas pažeidė BMK 2913/92 63 straipsnio ir MD 2009-06-26 įsakymo 1B-362 nuostatas.

V. D. skundu prašo panaikinti 2014-07-29 Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą nutarimą ir pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą į Lietuvos Respublikos ATPK 209-1 str. 5 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka, kad pažeidė prekių deklaravimo tvarką ir pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje kuo buvo suklaidinta muitinė (LR ATPK 209-2 str.), tačiau nepažeidė muitinio tikrinimo tvarką (LR ATPK 209-1 str.), nepateikdamas deklaracijoje nurodytų prekių, nes prekės muitinei buvo pateiktos, tik vėliau nei buvo nurodyta deklaracijoje. V. D. taip pat pažymi, kad prekės laiku nebuvo pateiktos ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – sugedo vilkikas, o jų įmonė neturėjo laisvų vilkikų. Jis, remdamasis jam pateikta neteisinga informacija apie prekes ir informacijos nepatikrinęs, suklaidino muitinę. Kadangi prekės muitinei buvo pateiktos, buvo atliktas muitinis tikrinimas, pažeidimų nenustatyta, todėl, V. D. teigimu, neteisingi duomenys deklaracijoje įtakos mokesčių ar garantijos mažesnio dydžio paskaičiavimui neturėjo ir todėl tai leidžia pažeidimą kvalifikuoti pagal jo nurodyto straipsnio 5 dalį.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su V. D. skundo reikalavimais, nes tiek muitinės skundžiame nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, kad V. D. pažeidė Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymo „Dėl elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksperto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ 1 B- 362 nuostatų 4.5 p. ir 4.5.1.2. p., kuriuose nurodyta, kad eksporto deklaracija priimama įvykdžius visus reikalavimus, vienas iš jų – eksporto muitinės įstaigai turi būti pateiktos deklaruojamos prekės. Todėl V. D. įvykdytas teisės pažeidimas, muitinės teigimu, atitinka veiką, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. ir atsižvelgiant į tai, prašo palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-07-29 priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė ir paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Buvo patikrintos prekės, buvo atliktas tikrinimas rentgenu, buvo vizualinis krovinio patikrinimas. Pavėluotai, bet tai buvo atlikta. Šio krovinio siuntėjas yra „Humana“, konteinerio linijos ekspeditorius yra VPA Logistics. Jų paslaugas užsako VPA Logistics, kurie suteikia jiems informaciją, Čia suveikė žmogiškasis faktorius. Jam pasakė, kad krovinys jau yra atvykęs į terminalą ir jis pateikė deklaraciją, nurodydamas, kad krovinys yra terminale. Tai buvo jo klaida, kad nurodė, jog jau yra atvykęs krovinys. Buvo force majeure aplinkybės: sugedo mašina, į muitinę atvažiavo kitas vilkikas su tuo pačiu konteineriu. Apie tai, kad išmetė raudoną krovinio patikrinime, sužinojo tik darbo pabaigoje, vakare. Tokiu metu vilkikai jau būna pasikrovę, kroviniai išvyksta pas klientų. Vakare fiziškai negalėjo surasti kitą vilkiką, kad krovinį pristatyti į muitinę. Dar tą patį vakarą nuvažiavo į muitinę, kalbėjo su pamainos viršininku, apie įvykį pastarasis buvo informuotas. Ryte nuvažiavo dar kartą, nes pasikeitė pamaina, pasakė, kad ieško mašinos, stengsis pristatyti krovinį kuo greičiau. Konteinerį pristatė 16:30 val., pradėjo forminti 17:00 val. Pripažįsta, kad tai buvo ir jo klaida, suklaidino muitinę, bet mano, kad šita jo klaida turėtų būti įvertinta pagal kitą straipsnį. Jis muitinės pareigūnei pasakė, kad vilkikas sugedo ir dėl to jis neatvyko iki terminalo. Vilkikų vairuotojai remontuojasi patys automobilius, kažkur garažuose. CMR yra nurodyta, kad į muitinę atvyko kitas vilkikas, konteinerį atvežė kitas vilkikas, ir kitas vairuotojas.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė, palaikė atsiliepimą ir prašė 2014-07-29 Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, t. y. laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniams tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių.

V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, MDAS sistemoje elektroniniu būdu pateikė eksporto deklaraciją, nurodydamas, kad pasirengta prekių pateikimui, tačiau nurodytą dieną prekės muitiniam tikrinimui nebuvo pateiktos, konteinerio su prekėmis nebuvo nei konteinerių terminale, nei posto muitinio tikrinimo vietoje.

Komisijos Reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 201 str. numatyta, jog deklaracija turi būti pateikiama muitinės įstaigai, kuriai pateiktos prekės. Muitinei leidus, deklaraciją galima pateikti anksčiau, kai deklarantas dar negali pateikti prekių. Šiuo atveju muitinė, atsižvelgdama į susidariusias aplinkybes, gali nustatyti laikotarpį, per kurį turi būti pateiktos prekes.

Muitines departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintose „Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4.1 punkte reglamentuota deklaracijos pateikimo tvarka, pagal kurią deklarantas elektroniniu pranešimu IE515LT pateikia eksporto muitinės įstaigai eksporto deklaraciją, kuriai turi būti suteiktas unikalus LRN. Eksporto deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai arba iki galimybės jas patikrinti sudarymo) arba jau pateikus atitinkamas prekes eksporto muitinės įstaigai. Jeigu eksporto deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės ir kartu su eksporto deklaracija privalomi pateikti muitiniam tikrinimui ir įforminimui dokumentai turi būti pateikti (arba sudaryta galimybė prekes ir dokumentus patikrinti) eksporto muitinės įstaigai ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo eksporto deklaracijos pateikimo. Eksporto deklaracijos pateikimas (elektroninio pranešimo IE515LT išsiuntimas eksporto muitinės įstaigai) ir jos gavimo patvirtinimas deklarantui sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip muitų teisės aktų nustatyta tvarka užpildytos rašytinės eksporto deklaracijos pateikimas. Šių Taisyklių 4.5. punktas numato, kad deklaranto 4.1 punkto nustatyta tvarka elektroniniu pranešimu IE515LT pateikta eksporto deklaracija priimama, kai eksporto muitinės įstaigai pateiktos deklaruojamos prekės (ar sudaryta muitinei priimtina galimybė jas patikrinti) (4.5.1.2). Iš šių nuostatų analizės seka, kad pateikus elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, prekės jau turi būti pateiktos muitinei (nepriklausomai, ar jos bus tikrinamos, ar ne) galimam muitiniam patikrinimui atlikti, nes nepateikus prekių muitinės deklaracija negali būti priimama.

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia pažeidęs teisės aktų reikalavimus, tačiau tikina, kad nors ir vėliau, tačiau prekės muitiniam tikrinimui buvo pateiktos, todėl tokia jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 209² str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos ATPK 209² straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo pažeidimus. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, V. D. deklaracijoje nurodė teisingus duomenis, tačiau 2014-07-08 16.46 val. V. D. muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė eksporto deklaraciją, nurodydamas, kad pasirengta prekių pateikimui, nors muitiniam tikrinimui prekės nebuvo pateiktos. Tą patvirtina tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek byloje esantis tikrinimo aktas (b. l. 6). Tuo V. D. pažeidė Muitines departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintas Taisykles ir pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, todėl skundžiamą nutarimą naikinti nėra pagrindo.

Dėl paskirtos nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš V. D. paaiškinimų matyti, kad pažeidimas padarytas dėl to, kad VPA Logistics pateikė jam informaciją, jog krovinys yra atvykęs į terminalą ir jis nepatikrinęs šios informacijos pateikė deklaraciją. Tačiau konteineris nebuvo pristatytas muitiniam tikrinimui, nes sugedo vilkikas, o to jis nenumatė. Vis dėlto konteineris su prekėmis muitiniam tikrinimui buvo pateiktas sekančią dieną t.y. 2014-07-09, todėl teisės pažeidimas neigiamų pasekmių nesukėlė, valstybei žala nebuvo padaryta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad net ir minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į nutarime nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. D. asmenybę, teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą V. D. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Tad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. paskirtina administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda mažintina iki 1000 Lt (289,62 EUR).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-07-29 priimtą nutarimą: V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. paskirti nuobaudą – 1000 Lt (289, 62 EUR) dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.