- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- I-3077-821/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01660-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. S. su 2018-05-15 skundu (b. l. 1–11), kurį patikslino 2018-06-07 (b. l. 23–31) kreipėsi į teismą ir teismas 2018-06-11 nutartyje (b. l. 36–38) priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba, ir VGTPT) 2018-04-17 sprendimo Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-545-7093 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.
Pareiškėja paaiškina, kad 2018-02-07 kreipėsi į Tarnybą skirti antrinę teisinę pagalbą (paskirti advokatą) dėl ieškinio parengimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viršuliškių būstas“ (toliau – ir UAB „Viršuliškių būstas“) dėl nepagrįstai į sąskaitas (duomenys neskelbtini) įtrauktų administravimo išlaidų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrai, privalomųjų kaupiamųjų lėšų nepagrįsto įtraukimo į sąskaitas, nes pareiškėja nėra patenkinta teikiamomis administratoriaus paslaugomis, todėl minėti mokesčiai įtraukti į sąskaitas nepagrįstai. Tarnybos prašymu pareiškėja 2 kartus teikė patikslinimus ir papildomus įrodymus.
Pareiškėja nesutinka su tuo, kad Tarnybos pavedimu advokatė R. J. teikė išvadą dėl pareiškėjos prašymo.
Pažymi, kad Sprendimo 2 punkte nurodytas teiginys, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama, prieštarauja tame pačiame punkte nurodytam teiginiui, kad antrinę teisinę pagalbą suteikia valstybė savo iniciatyva ir nuožiūra. Be to, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK). Pareiškėjos nuomone, remiantis Konstitucija ir CPK, ji turėjo teisę gauti juridinę pagalbą ir advokatą tam, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme būtų iškelta civilinė byla dėl pareiškėjai pateiktoje sąskaitoje nurodytų mokesčių (pasak pareiškėjos, dėl skolos pagal pateiktas sąskaitas už UAB „Viršuliškių būstas“ gavo laišką iš skolų bendrovės dėl 122,77 Eur skolos).
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, ypatingai jo 6, 7 ir 8 punktais dėl atskirų kategorijų mokesčių ir prašo Sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VGTPT atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–46). Atsakovė paaiškina, kad išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir jos pateiktus dokumentus, atsižvelgdama į advokatės R. J. išvadą bei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą, Sprendime atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Pareiškėja pageidauja kreiptis į teismą dėl nepagrįstai į sąskaitas įskaičiuotų UAB „Viršuliškių būstas“ mokesčių, nes yra nepatenkinta UAB „Viršuliškių būsto“ teikiamų paslaugų kokybe. Pareiškėjos reikalavimas dėl nepagrįstai į sąskaitą įtrauktų administravimo išlaidų ir bendro naudojimo objektų nuolatinės priežiūros mokesčių, reikalavimas, kad mokesčiai dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros nebūtų įtraukti į sąskaitą, pareiškėjos teiginys, kad privalomosios kaupimo lėšos buvo nepagrįstai įtrauktos į sąskaitą yra akivaizdžiai nepagrįsti, nepatvirtinti jokiais įrodymais, kas detaliai aptarta Sprendime, todėl antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama.
Atsakovė pažymi, kad pagal teismų praktiką teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama, ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis –suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia, todėl esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas nustato tam tikrus apribojimus ir nustato teisinės pagalbos teikimo apimtis, vienas iš tokių apribojimų yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai.
Pasak Tarnybos, ji, priimdama sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, privalo vadovautis Įstatymo 3 straipsnio. 1, 2 ir 4 punktais, prieš priimdama sprendimą suteikti atitinkamam pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, ne tik formaliai vertina pareiškėjo pateiktą prašymą, bet ir visapusiškai išnagrinėja pareiškėjo pateiktus dokumentus, prašyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės atitinkamo sprendimo priėmimui, patikrina, ar nėra Įstatyme nustatytų pagrindų šiai pagalbai neteikti. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Tarnyba nesilaikė Įstatyme nustatytų terminų ir nepagrįstai kreipėsi į advokatę R. J., prašydama advokatės pateikti išvadą dėl pareiškėjos prašymo, Tarnybos veiksmų pagrįstumą įrodo Įstatymo nuostatos, be kita ko, 11 straipsnio 9 dalis. Be to, pareiškėja nei Tarnybai, nei advokatei nepateikė jokių įrodymų dėl savo teisių pažeidimo, todėl pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o advokato atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Tarnyba, priimdama sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, pažeistų Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą, taip pat toks sprendimas prieštarautų racionaliam valstybės lėšų paskirstymo principui.
Tarnyba pabrėžia, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, nenukrypstant nuo juose įtvirtintų taisyklių, neperžengiant Tarnybai paskirtų kompetencijos ribų bei laikantis Įstatyme nustatytų terminų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-04-17 sprendimo Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-545-7093 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. vasario 8 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje (toliau – ir Prašymas) (b. l. 47–51), nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-20 nutartyje atsisakė priimti priešieškinį ir išaiškino, kad pareiškėja gali kreiptis su atskiru ieškiniu, taigi, pareiškėja prašo skirti antrinę teisinę pagalbą dėl ieškinio parengimo atsakovei UAB „Viršuliškių būstas“ dėl nepagrįstai įtrauktų į sąskaitas administravimo išlaidų, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros išlaidų, privalomųjų kaupimo lėšų įtraukimo į sąskaitą. Su Prašymu pareiškėja pateikė, be kita ko, metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 52–53). Tarnybai trūkstant įrodymų ir Prašymą pagrindžiančių paaiškinimų, pareiškėjai išsiųsti 2018-02-13 raštas Nr. (2.2)NO-2-1223 (b. l. 55), 2018-02-23 raštas Nr. (2.2.)NO-2-1574 (b. l. 65), ir 2018-03-16 raštas Nr. (2.2)NO-2-2163 (b. l. 67–68). Pareiškėja pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus (b. l. 56–64, 66, 69–78). Tarnyba 2018-03-21 rašte Nr. (2.2.)NO-2-2276 prašė advokatės R. J. pateikti išvadą dėl pareiškėjos kreipimosi (b. l. 79). Tarnyboje 2018-04-10 gautoje advokatės padėjėjos L. T. išvadoje (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis pareiškėjai negalėtų būti skirta antrinė teisinė pagalba (b. l. 82–84). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, jos pateiktus pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgdama į Išvadą, vadovaudamasi, be kita ko, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu, Sprendime atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo skyrimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Teismas, vadovaudamasis Įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrins ir įvertins, ar skundžiamas administracinis aktas priimtas, laikantis teisės aktų nuostatų, ar buvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, esminis jos argumentas, kodėl jai turėjo būti suteikta antrinė teisinė pagalba, yra tas, kad jai pateikiamose UAB „Viršuliškių būstas“ sąskaitose nepagrįstai įtrauktos administravimo išlaidos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrai, taip pat nepagrįstai įtrauktos privalomosios kaupiamosios lėšos ir dėl to ji nori kreiptis į teismą.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymuose saugomus interesus, be to, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymuose saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – ir antrinė teisinė pagalba) – tai, be kita ko, dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimo motyvuojamosios dalies 6 punktu dėl pareiškėjos reikalavimo dėl nepagrįstai į sąskaitą įtrauktų administravimo išlaidų ir bendro naudojimo objektų nuolatinės priežiūros mokesčių.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.240 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo, be kita ko, įgyvendinti šioje dalyje išvardytus veiksmus, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarime Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, pagal 4.3 punktą organizuoti namo techninę priežiūrą, pagal 4.10 punktą apskaičiuoti paminėtų nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarkyti jų surinkimo ir naudojimo apskaitą, pagal 8 punktą proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoti, be kita ko, šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, už kitas paslaugas, mėnesines kaupiamąsias įmokas (8.1, 8.2, 8.3, 8.5, 8.7, 8.8 punktai). Taigi, namo administravimo išlaidas privalo proporcingai apmokėti visi bendraturčiai.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, teikdama papildomus dokumentus Tarnybai, pateikė savo prašymų (skundų) kopijas, kuriuos 2007 m. teikė UAB „Viršuliškių būstui“ (b. l. 71–72, 73, 74–75), tačiau šiuose prašymuose pareiškėja iš esmės tik skundėsi kaimynų elgesiu ir netvarkinga kanalizacija. Taigi, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant, be kita ko, į daugiau kaip prieš 10 m. pareiškėjos namo administratoriui teiktų skundų turinį, konstatuotina, kad ši skundo dalis yra nepagrįsta ir tenkina Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygą (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) neteikti antrinės teisinės pagalbos.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimo motyvuojamosios dalies 7 punktu dėl pareiškėjos reikalavimo dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros įtraukimo į sąskaitą.
Pareiškėjos pateiktas 2017 m. gruodžio 12 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 59–63) patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini)yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema, kuri buvo taikoma ankstesnės statybos pastatuose ir tai nepatvirtina fakto, kad šildymo priežiūra minėtame bute vykdoma netinkamai, kad neteikiamas šildymas. Įvertinus pareiškėjos Tarnybai pateiktus įrodymus (b. l. 56–64, 66, 69–78) konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie lemtų išvadą dėl Justiniškių g. 39 netinkamai prižiūrimos šildymo ir karšto vandens sistemos. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija fakto, jog name yra karšto vandens sistema, todėl ji privalo mokėti mokesčius už karšto vandens sistemos priežiūrą. Pareiškėja pateikė Tarnybai 2018-02-01 UAB „Viršuliškių būsto gyventojams pateiktą ataskaitą (b. l. 64), kurioje nurodyta, kad buvo pakeistas karšto vandens ventilis, atliktas rūsio patalpų valymas po kanalizacijos vamzdynų pravalymo ir kanalizacijos vamzdynų pravalymas. Pareiškėja šio fakto neginčija. Pagal paminėtą ataskaitą akivaizdu, kad UAB „Viršuliškių būstas“ atlieka namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priežiūrą. Pasak pareiškėjos UAB „Viršuliškių būstas“ netinkamai vykdo karšto vandens sistemos priežiūrą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė nei Tarnybai, nei teismui. Taigi, pareiškėja negali būti atleista nuo šildymo sistemos priežiūros mokesčio, nes jis privalomas visiems daugiabučio gyventojams, gaunantiems šildymo paslaugas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ši skundo dalis yra nepagrįsta ir tenkina Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygą (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) neteikti antrinės teisinės pagalbos.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimo motyvuojamosios dalies 8 punktu dėl pareiškėjos reikalavimo dėl privalomųjų kaupimo lėšų įtraukimo į sąskaitą.
Pasak pareiškėjos, UAB „Viršuliškių būstas“ nepagrįstai į sąskaitas įtraukė administravimo išlaidas. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas namui atnaujinti. Pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalį administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pareiškėja kaip daugiabučio namo bendraturtė turi pareigą išlaikyti bendrąjį turtą. Pareiškėja neginčija įtrauktų į sąskaitas mokesčių dydžių, tačiau ginčija jų pagrįstumą, nors CK 4.82 straipsnio 3 dalis imperatyviai įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pareiškėja, keldama nurodytą reikalavimą, nepateikė nei Tarnybai, nei teismui jokių įrodymų, kad mokesčiai į sąskaitas įtraukti nepagrįstai. Taigi, konstatuotina, jog ši skundo dalis yra nepagrįsta ir tenkina Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygą (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) neteikti antrinės teisinės pagalbos.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama, valstybė antrinę teisinę pagalbą teikia savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia yra pajėgi, be to, įstatymų leidėjas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatė sąrašą atvejų, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, turi teisę (pareigą) atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. A261-2135/2014, Nr. A-4659-525/2016, Nr. A-466-525/2016, Nr. A-4745-1062/2017). Taigi, konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimai, nepatvirtinti jokiais įrodymais, yra akivaizdžiai nepagrįsti, antrinė teisinė pagalba neteiktina, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu.
Tarnybos Sprendime kaip antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas įvardytas advokato atstovavimo byloje neperspektyvumas.
Pažymėtina, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio, šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti, įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą; informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs, informacija apie atstovavimo neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (LVAT administracinės bylos Nr. A-2006-662/2016, Nr. A575-749/2014). Pažymėtina, kad advokatės padėjėja L. T., atsakydama į Tarnybos 2018-03-21 prašymą dėl išvados pateikimo Nr. (2.2)NO-2-2276 Įstatymo 11 straipsnio 9 dalies pagrindu (b. l. 79), Tarnybai pateiktoje išvadoje „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-03-21 pranešimo Nr. (2.2)NO-2-2276“ (Tarnyboje gauta 2018-04-10) (b. l. 82–84) konstatavo, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis pareiškėjai negalėtų būti skirta antrinė teisinė pagalba. Remiantis LVAT praktika, reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Įstatymo prasme reiškia tai, kad Tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus (LVAT administracinė byla Nr. A575-2263/2013). LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 konstatavo, kad atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.
Nagrinėjamu atveju Tarnyba, pasinaudodama savo diskrecijos teise konstatuoti atstovavimo byloje neperspektyvumą, atsižvelgdama į pareiškėjos Prašymą ir jos pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neteiktina ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu.
Pareiškėjos nuomone, Tarnyba nesilaikė Įstatyme nustatytų terminų ir nepagrįstai kreipėsi į advokatę, prašydama pateikti Išvadą. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas; jeigu pareiškėjas nepateikia visų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, Tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per Tarnybos nustatytą terminą pateikti trūkstamus dokumentus. Pareiškėja savo reikalavimo nepagrindė, todėl Tarnyba kreipėsi į pareiškėją su 2018-02-13 raštu Nr. (2.2)NO-2-1223 (b. l. 55), 2018-02-23 raštu Nr. (2.2.)NO-2-1574 (b. l. 65), ir 2018-03-16 raštu Nr. (2.2)NO-2-2163 (b. l. 67–68) pateikti papildomą informaciją. Be to, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, išvadą advokatas Tarnybai turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Tarnybos kreipimosi į advokatą dienos. Tarnyba pateikė advokatei R. J. 2018-03-21 prašymą dėl išvados pateikimo Nr. (2.2)NO-2-2276 (b. l. 79). Tarnyboje 2018-04-05 gautas advokatės R. J. prašymas pratęsti terminą išvadai pateikti iki 2018-04-01 dėl didelio darbo krūvio (b. l. 80). Tarnyba 2018-04-09 rašte informavo minėtą advokatę, kad pratęsė terminą išvadai pateikti iki 2018-04-11 (b. l. 84). Išvada gauta 2018-04-10 (reg. Nr. (2.2)NO-1-3138) (b. l. 82–84) , Tarnybos sprendimas priimtas 2018-04-17, taigi, Įstatyme nustatyti terminai nebuvo pažeisti.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Tarnyba ginčijamu sprendimu pagrįstai ir motyvuotai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas, laikantis teisės aktų, įvertintos visos aplinkybės, sprendimas pagrįstas teisės aktais, išnagrinėtos pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, jos teikti papildomi dokumentai, sprendimas priimtas pagal kompetenciją, yra išsamus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), motyvai nurodyti pačiame Sprendime, jo motyvuojamosios dalies punktuose, jame nurodyta apskundimo tvarka, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, t. y. Tarnyba vykdė teisės aktuose jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu atsisakydama teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai laikėsi Įstatymo reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, taigi, Tarnybos 2018-04-17 sprendimas Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-545-7093 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra pagrįstas bei teisėtas ir paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.